Bandom iš naujo

Mes išties pavargome nuo pandemijos, sugriovusios įprastą gyvenimo ritmą ir atnešusios neteisminį įkalinimą tegul ir komfortiškoje „namų ūkio vieneto“ aplinkoje. Nuoširdžiai trokštame kuo greičiau atgauti laisvę, atkurti įprastus ryšius ir susigrąžinti gyvenimo pilnatvę. Kalėdų stebuklas – pirmosios vakcinos nuo COVID-19 dozės, pasiekusios ir Lietuvą, – kursto pagrįstas viltis, kad 2021-aisiais daug kas bus kitaip. Argi?

Nors ir kaip norėtųsi, praėjusių metų mums nepavyks visiškai ištrinti iš atminties dėl daugelio dalykų. Pirmiausia dėl sąlyginai lėto vakcinavimo proceso, kuris kolektyvinį imunitetą bent jau Lietuvai žada į 2021 m. pabaigą. Tačiau didesniam skaičiui mažiau turtingų šalių ir toks rezultatas yra nepasiekiama svajonė. Vadinasi, mums įprasto globalaus mobilumo teks palaukti ilgėliau.

Baigėme praėjusius metus su nauja Vyriausybe ir pakoreguotu senosios valdžios biudžetu. Kas jį skaitė, matyt, turėtų nepuoselėti iliuzijų, kad šiemet gyvensime be rūpesčių, nežiūrint į milžiniškas žadamų paskolinti pigių pinigų sumas. Trijų dešimtmečių patirties turėtų užtekti, kad suprastume, jog auganti valstybės skola mums siunčia žinią apie neišvengiamai didėsiantį reguliavimą ir mokesčius.

Tradiciškai norėtųsi, kad jie pagaliau būtų paprastesni, suprantamesni ir skiriami bendram gėriui, o ne keturmečio rinkimų ciklo atsitiktinai iškilusiems veikėjams pamaloninti. Juk kalėdinis dosnumas turėtų mus visus įtikinti, kad yra paprasta kaip centas tiesa, jog prasmingos investicijos labiau motyvuoja žmones dalintis, o ne slėpti.

Daug naujų klausimų kelia per pandemiją kilusi technologijų revoliucija, privertusi programinę įrangą kuriančias bendroves suktis šviesolaidiniu greičiu. Pirmą kartą žmonija sudalyvavo tokio masto „darbo iš namų“ eksperimente, kuris pirmiausia akivaizdžiai nustebino darbdavius, nes įrodė, kad darbuotojai gali būti tokie pat produktyvūs, kaip ir dirbdami biure.

Taip pat pastebėta, kad ilgainiui randasi vis daugiau nepageidaujamo pašalinio poveikio: dažnam sutrinka darbo ir poilsio ritmas, vaizdo susirinkimai slopina bendrovės kolektyvinę dvasią ir mažai naudingi naujai samdomo darbuotojo integracijos procese. Atsiranda niuansų ir santykiuose su verslo partneriais.

Aplinkybių diktuojami vadybos pokyčiai šiais metais skatins sprendimų priėmėjus permąstyti dar vieną akivaizdžiai aštrėjančią problemą – dėl išsilavinimo ir kvalifikacinių skirtumų augančią nelygybę ir skurdą. Praėjusiais metais daugybė išsilavinusių specialistų nesunkiai persiorientavo dirbti namuose, taip išsaugodami savo pajamas. Tačiau visiškai kitoks vaizdas atsivėrė paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriuose, kur dešimtys tūkstančių prarado darbą arba patiria didesnę profesinę riziką.

Ekonomistai pastebi tendenciją, kad dėl technologinių pokyčių didelės įmonės linkusios samdyti vis mažiau žmonių, o duomenimis grįsti verslai ne kažin ką gali pasiūlyti mažiau išsilavinusiems. Tad tik laiko klausimas, kada baigsis situaciją švelninanti valstybės paramos nukentėjusiems nuo COVID-19 magija ir egzistencinis klausimas „kas toliau?“ ims dominuoti dar 2021 m. nacionalinėje darbotvarkėje. Ką jau kalbėti apie imperatyvų poreikį nedelsiant tvarkyti lig šiol toliau veiklos imitacijos nepasistūmėjusią švietimo sistemą – be tinkamų permainų galime drąsiai laidoti bet kokias puoselėjamas gerovės valstybės perspektyvas.

Teigiama, kad sukrėtimai tobulina kapitalizmą. Silpni verslai traukiasi arba žlunga, o stipresni plečiasi. Turime susitaikyti su tuo, kad pandemijos padarinių kompensavimo apimtis šiemet neišvengiamai ims mažėti arba mažai gelbės. Tai programuoja skaudžias netektis, ypač paslaugų sektoriuje.

Norėtųsi banaliai palinkėti, kad pagaliau išmoktume verslo praradimus vertinti ne kaip katastrofą, o kaip brangią patirtį, kuri atsiperka tik tada, kai pritaikome ją naujoje veikloje. Suklupome ir kelkimės – tokia filosofija vadovaujasi stiprias verslumo šaknis turintis Vakarų pasaulis.

Kad ir kaip norėtume užmiršti praėjusius metus, mums dar teks gyventi keistame siurrealistinę mizansceną primenančiame pasaulyje. Juk 2021 m. vyks... 2020-ųjų Tokijo olimpinės žaidynės, Europos čempionatas, Pasaulinė paroda EXPO ir daugelis kitų atidėtų tarptautinių renginių.

Tikėtina, kad antroje šių metų pusėje, įveikę pandemiją, išgyvensime netramdomos euforijos pliūpsnį. Tikėtina, kad viskas, ką matysime, kuo kvėpuosime ir apie ką mąstysime, mums kurį laiką kurs pakylėtą, bet nebūtinai realistišką paveikslą.

Palinkėkime vieni kitiems neprarasti sveiko proto. Bet kartu įsisąmoninkime, kad kartą per šimtmetį įvykusi pandemija, nežiūrint visų atneštų mums negandų, kartu sukūrė ir unikalias prielaidas ekonominiam ir socialiniam atsinaujinimui. Ar mūsų politikai, verslininkai, visi sprendimų priėmėjai 2021 m. bus pakankamai drąsūs ir išmintingi suvokti, kokį retą šansą turime valstybės masto proveržiui?