Seimas nepanoro atleisti energetikos rinkos reguliuotojo vadovės

Tekstas papildytas prezidentūros komentaru.

Seimas antradienį svarstė prezidento teikimą atleisti I. Žilienę iš VERT pirmininkės pareigų. Ji dar 2019-ųjų gruodį baigė penkerių metų kadenciją Tarybos vadovės poste, tačiau iki šiol tebetęsia darbą, nes nėra paskirtas jos įpėdinis.

Priekaištų neišsakė

Klausimo pristatymo metu dalis parlamentarų klausinėjo prezidentūros atstovo Jaroslavo Neverovičiaus, kodėl valstybės vadovas nepasiūlė I. Žilienei tęsti darbo, kokių priekaištų ji sulaukė. Prezidento atstovas pripažino, kad priekaištų nėra, tačiau „siekiama užtikrinti pažangius pokyčius VERT darbe“. J. Neverovičius taip pat išsakė nuomonę, kad I. Žilienė „turės galimybę valstybės tarnyboje tęsti naudingą darbą“.

Pati I. Žilienė Seime nekalbėjo ir į klausimus neatsakinėjo, nes tokia procedūra tokiais atvejais nėra numatyta.

Po klausimo pateikimo Seimas balsavo, ar pritarti šio siūlymo svarstymui. Balsavimas parodė, kad už kadenciją baigusios VERT pirmininkės darbo pabaigą pasisakė tik 60 parlamentarų iš 123-jų balsavusiųjų, prieš buvo 11, susilaikė 52.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/737?placement=

Už tai, kad prezidento teikimas pakeisti šios Tarybos vadovą būtų pradėtas svarstyti, balsavo tuo metu plenarinių posėdžių salėje buvę beveik visi valdančiosios centro dešinės partijų koalicijos atstovai, nors šeši jų susilaikė, kas ir nulėmė galutinį balsavimo rezultatą. Tarp susilaikiusių valdančiųjų – Laisvės partijos atstovai Kasparas Adomaitis ir Monika Ošmianskienė, konservatorius Audronius Ažubalis. Praktiškai visa opozicija buvo prieš arba susilaikė.

Po balsavimo konstatuota, kad Seimas nesutiko pradėti I. Žilienės atleidimo procedūros ir ji lieka toliau vadovauti VERT. Prezidento teikimas atleisti šią pareigūnę „grąžintas iniciatoriams tobulinti“.

Prezidentūra pakomentavo situaciją

Todėl nė nebuvo pradėtas svarstyti  2020-ųjų prezidento pasirašytas dekretas dėl siūlymo ligšiolinį VERT vicepirmininką R. Pocių skirti naujuoju šios institucijos vadovu.

Nuotrauka::1 left

„Pokyčiams užtikrinti būtinas kokybinis VERT veiklos proveržis. Reikalingas ryžtingas progresyvumas – turime maksimaliai išnaudoti savo stiprybes ir pasiektą konkurencinį pranašumą, kryptingai skatinti žaliosios energetikos plėtrą, inovacijas ir investicijas, orientaciją į tvarumą ir veiklos efektyvinimą, integralią institucijų bei verslo sektoriaus veiklą“, – pasirašydamas dekretą teigė G. Nausėda.

Jo nuomone, „reikalingą pokytį pasiryžęs pasiekti R. Pocius“.

Antradienio popietė VŽ gavo trumpą prezidentūros komentarą apie susidariusią situaciją, kai Seimas nesutiko su I. Žilienės atleidimu. 

„Seimas teisės aktų nustatyta tvarka turi atleisti pareigūną pasibaigus jo kadencijai. Šiandien Seimui nepavyko to padaryti, todėl dar kartą bus pateiktas klausimas dėl VERT vadovo atleidimo ir prezidentas tikisi, kad Seimas dėl to apsispręs dar šią savaitę“, – nurodoma jame.

Buvusi Kainų komisija

Antradienį Seimui pateiktas dar vienas G. Nausėdos pasiūlymas – VERT nariu skirti jos buvusį darbuotoją Matą Taparauską, šiuo metu dirbantį tarptautinėje konsultacijų bendrovėje „Ernst & Young“. Dėl šio paskyrimo bus balsuojama ketvirtadienį.

Tikimasi, kad tą pačią dieną parlamentarai grįš ir prie VERT vadovo atleidimo klausimo. Jeigu šį sykį balsavimas dėl I. Žilienės būtų kitoks, prezidentūra tikisi, kad iškart bus galima ir oficialiai pateikti Seimui R. Pociaus kandidatūrą.

VERT yra buvusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (paprastai sutrumpintai vadinta tiesiog Kainų komisija), reorganizuota prieš porą metų. Šios institucijos vienas pagrindinių darbų – šilumos ir elektros energetikos rinkos reguliavimas.

Rašyti komentarą 0