Rengiamas planas, kaip padėti „Belorus“ sanatorijos darbuotojams – ministrė

Papildyta Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio komentaru  

„Šiuo metu rengiame planą, ieškome sprendimo dviem būdais (...) Svarbiausias tikslas, kad būtų tinkamai pasirūpinta žmonėmis, kurie ten dirba“, – BNS sakė ministrė.

Sanatorijos sąskaitas „Swedbank“ bankas įšaldė gruodžio 18 dieną. Ministrė tikisi, kad planas bus parengtas kitos savaitės pradžioje.

Ministrė sako, kad Užsienio reikalų ministerija turėtų kreiptis į banką dėl sanatorijos sąskaitų atlaisvinimo.

Tai, pasak ministrės, leistų atsiskaityti su darbuotojais už gruodžio mėnesį bei padengti sanatorijos įsipareigojimus valstybei, jeigu tokių yra.

Ateityje, jos teigimu, tokias situacijas būtų galima reguliuoti įstatymu.

„Artimiausias tikslas, kad už šitą laikotarpį būtų sumokėti pinigai, o tolimesnėje perspektyvoje ieškome geriausio sprendimo, kaip tai sureglamentuoti“, – teigė M. Navickienė.

„Ruošiamas kreipimasis į banką dėl šito dalyko, o nuo sausio vidurio galbūt galėtume tvaresnį mechanizmą pasiūlyti darbuotojams“, – sakė ji.

Ministrė pridūrė besitikinti, kad darbuotojus pinigai už gruodį pasiektų „artimiausiu metu, kaip įmanoma greičiau“.

Ž. Pavilionis: „Belorus“ darbuotojai turi suprasti, kad prisiima didžiulę riziką

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis sako, kad Druskininkuose veikiančios „Belorus“ sanatorijos darbuotojai turi suprasti, kad įsidarbinę tokioje įstaigoje prisiima didžiulę riziką.

„Tiek jie, tiek bet kokios įmonės, kurios įeina į darbo santykius ar sudaro darbo sutartis su Baltarusijos režimu ar bet kokiais kitais autokratiniais režimais, turi suprasti, kad jie prisiima didžiulę riziką“, – BNS trečiadienį sakė Ž. Pavilionis.

„Tai ne kartą kartojo ir įspėjo ir buvusios Vyriausybės atstovai, ir visi politikai, ir Užsienio reikalų ministerijos darbuotojai“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ką darytų sanatorijos darbuotojo vietoje, jis teigė, kad, visų pirma, nesidarbintų į tokią sanatoriją.

„Visų pirma, nesidarbinčiau tokioje sanatorijoje. Bandyčiau darbintis Lietuvos įmonėse. Tai yra Baltarusijos teritorija ir Baltarusijos režimą aptarnaujanti įmonė“, – kalbėjo parlamentaras.

Anot jo, sanatorijos darbuotojai „ieškoti teisybės“ gali Lietuvos institucijose.

„Savo ruožtu tie piliečiai, kaip ir bet kurie Lietuvos piliečiai, nukentėję vienaip ar kitaip, galbūt ir dėl savo kaltės, dėl savo apsisprendimo, turi teisę kreiptis į mūsų ministeriją socialinių paslaugų ir Užsienio reikalų ministeriją, ieškoti tos teisybės“, – teigė Ž. Pavilionis.

Jo teigimu, sanatorijos darbuotojai turėtų suprasti, kad tai nėra Lietuvos įmonė.

„Reikia suprasti, kad tai, visų pirma, nėra Lietuvos teritorija, nėra Lietuvos įmonė. Gal mažai kas prisimena, bet dar pirmų tarpvalstybinių derybų metu dėl valstybinės sienos, rodos, dėl Dieveniškių kilpos buvo padaryti mainai ir už kažkokį tos sienos gabaliuką mes atidavėme šią sanatoriją Baltarusijai. Tai yra Baltarusijos žemė, Baltarusijos įmonė“, – sakė Seimo narys.

Iš viso sanatorijoje dirba 393 žmonės, apie 350 jų – Lietuvos piliečiai.

„Swedbank“ sanatorijos sąskaitas įšaldė dėl ES įvestų sankcijų Baltarusijos prezidento administracijoje veikiančiai Vyriausiajai ūkio valdybai. Ši valdyba yra sanatorijos dalininkė.