Kaip sekėsi stabdyti COVID-19 poveikį Lietuvos verslui: pirmojo karantino pamokos ir gairės ateičiai

Reklama publikuota: 2020-12-30
svg svg

Krizių akivaizdoje sprendimus tenka priimti skubiai. Šiuo metu gyvename jau antrojo karantino, įvesto dėl COVID-19 pandemijos, sąlygomis, todėl būtina įvertinti Lietuvoje priimtų sprendimų, susijusių su koronaviruso plitimo stabdymu, pasekmes, poveikį verslui, ekonomikai, kad būtų geriau pasiruošta ateities krizėms. Priešingu atveju valstybei gali nepavykti išvengti ar sumažinti neigiamų ilgalaikių pasekmių – teisminio bylinėjimosi, ekonominės krizės bei neefektyvaus finansų valdymo. 2020 m. liepos-gruodžio mėn. Mykolo Romerio universiteto teisės, viešo valdymo ir ekonomikos ekspertai vertino pandemijos metu priimtus sprendimus, teisiniu, vadybiniu ir ekonominiu požiūriu.

Lietuvos priemonės – vienos griežčiausių, tikėtinos ir rimtesnės pasekmės

Šalių lyginamoji analizė parodė, kad Lietuvoje taikytos asmenų judėjimo, susirinkimų, renginių, ūkinės veiklos, viešųjų paslaugų ir kitos ribojimų priemonės buvo griežčiausios vertinant pagal jų priklausomybę nuo užsikrėtimų COVID-19 atvejų per dieną skaičiaus. Pastebėtina, kad kaimyninės šalys pasiekė panašių pandemijos suvaldymo rezultatų, kaip ir Lietuvoje (užsikrėtimų atvejų skaičiai 1 mln. gyventojų šiose šalyse nebuvo aukšti, lyginant su kai kuriomis kitomis šalimis, pavyzdžiui, Italija ar Ispanija, ir birželį sumažėjo), nors ir taikė ne tokias griežtas kaip Lietuvoje ribojimų priemones. Taigi tikėtina, kad panašių kaip Lietuvos kaimynėse pandemijos suvaldymo rezultatų Lietuvoje buvo galima pasiekti taikant ne tokias griežtas ribojimų priemones ir Lietuvos ekonomikai ir gyventojams patiriant mažesnes neigiamas pasekmes.

Atsako į COVID-19 priemonės turėjo didelį poveikį ekonomikai ir gyventojų socialinei būklei

Pandemijos ir jai suvaldyti skirtų politikos priemonių pasekmių Lietuvos ekonomikai ir gyventojams vertinimas atskleidė, kad 2020 m. kovą įvesti karantino ribojimai neigiamai paveikė daugumą Lietuvos ūkio sektorių, nors vėliau (vasaros mėnesiais) daugelis šių sektorių atsigavo. 2020 m. antrą ketvirtį labiausiai sumažėjo kelionių agentūrų, apgyvendinimo veiklą vykdančių, oro transporto, kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybos, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veiklą, meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo, odontologinės praktikos veiklą vykdančių įmonių pardavimo pajamos. Karantino ribojimai taip pat lėmė Lietuvos įmonių eksporto, maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą vykdančių įmonių apyvartos ryškų sumažėjimą. Dėl sustabdytos daugelio įmonių ūkinės veiklos smarkiai sumažėjo darbuotojų dirbtų valandų maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą, didmeninę prekybą vykdančiose įmonėse indeksų reišmės. Statistinė analizė taip pat atskleidė, jog karantino laikotarpiu ir vėlesniais mėnesiais nedarbas tarp Lietuvos gyventojų augo sparčiau nei kitose Europos Sąjungos šalyse (pvz., jaunimo nedarbas išaugo nuo 15,6 proc. 2020 m. vasarį iki 27,1 proc. spalį, kai nedarbo procento 27 ES šalyse vidurkis per tą patį laikotarpį beveik nesikeitė). Vienas iš galimų paaiškinimų tokiam nedarbo šuoliui Lietuvoje yra tas, kad paramos verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19, priemonės buvo nepakankamos arba netinkamai įgyvendinamos.

[infogram id="4031a2bb-3508-4a65-82c7-c123cb380945" prefix="7Px" format="interactive" title="TR:MRU"]

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Paramos verslui priemonės Lietuvoje – neefektyvios dėl biurokratinių kliūčių ir menkų institucinių gebėjimų

Ribojimai, įvesti karantino metu, lėmė, kad daugelis verslo įmonių buvo priverstos stabdyti savo veiklą, o darbuotojams skelbti prastovas. Nors Vyriausybė taikė paramos verslui priemones, paramos procesas, lyginant su kitomis šalimis, buvo lėtas ir nepatogus įmonėms dėl perteklinių biurokratinių procedūrų bei įmonėms iškeltų sąlygų. Nors draudimą dirbti taikė valstybė, verslas turėjo ir pats prisidėti prie prastovos kompensavimo, be to, turėjo kompensuoti 30 proc. didesnius darbo užmokesčius dirbančiųjų atlyginimo, todėl kai kurioms įmonėms buvo patogiau atleisti darbuotojus, o ne skelbti prastovas. Nebuvo veiksmingas ir prastovų subsidijų priemonės administravimas, jam nebuvo tinkamai pasiruošta, todėl apskaičiavimas ir dalinimas vėluodavo. Tuo tarpu kitos valstybės pavyzdžiui, Vokietija ir Austrija, šios priemonės taikymui buvo pasirengusios dar nuo 2009 m. krizės laikų. Skirtingai nei kitose šalyse, verslo paramos politikai Lietuvoje trūko greičio dar ir dėl to, kad kitose šalyse subsidijos buvo teikimos pagal principą „pradžioje duodu, o paskui aiškinuosi“. Lietuvoje  — priešingai, buvo nemažai barjerų, pvz. pateikti audituotą finansinę atskaitomybę kovo mėnesį, kai paprastai jos pateikiamos iki gegužės 31 d. Paskolų mechanizmo įgyvendinimas taip pat buvo sudėtingas. Daugelis monetarinės politikos taikytų priemonių buvo orientuotos tik į išskirtinai vieno ar kelių pramonės sektorių rėmimą, kas galimai iškreipdavo ne tik konkurencinę rinką, bet ir destabilizuodavo likusių sektorių finansinius rezultatus. Manytina, kad taikomos monetarinės politikos priemonės neturėtų būti orientuotos tik į vieno veiksnio, veiklos ar sektoriaus finansavimą, bet turėtų būti visa apimančios, plačios.

Kai kurie ūkinės veiklos laisvės ribojimai ar draudimai gali būti neteisėti

Atlikto tyrimo teisinė analizė parodė, kad užkrečiamųjų ligų prevencijai ir kontrolei taikytas ūkinės veiklos reguliavimas turėjo įtaką plačiam ūkine veikla užsiimančių subjektų, kurių teisnumas buvo apribotas, ratui. Tiek tarptautinė teisė, tiek ir nacionaliniai įstatymai (Konstitucija, Civilinis kodeksas) numato, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti teisė ir ji gali būti ribojama bei nustatomi tam tikri draudimai atskiroms veiklų rūšims. Vis dėlto, tokio pobūdžio ribojimai turi atitikti, be kita ko, teisėtumo reikalavimą – jie privalo būti aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinti įstatyme.  Tyrėjų nuomone, ūkinės veiklos ribojimo ir draudimo pagrindas jų įvedimo metu galiojusiuose įstatymuose nebuvo visiškai tinkamas – Vyriausybei tokia teisė buvo suteikta tik vėliau, 2020 m. kovo 31 priėmus Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo ir 2020 m. balandžio 28 d. Civilinės saugos įstatymo pakeitimus bei papildymus, kuriuose tiesiogiai buvo įtvirtinta Vyriausybės diskrecija riboti ūkinę veiklą. Visgi, nors šiuo metu gyvename jau antrojo karantino sąlygomis, iki šiol įstatymai numato tik ūkinės veiklos ribojimo galimybę, tačiau ne visišką jos uždraudimą. Taigi, nors tiek pirmojo karantino metu tam tikros komercinės veiklos vykdymas buvo visiškai uždraustas (pvz., grožio salonų, sporto klubų, odontologijos veikla), griežti draudimai nustatyti ir antrojo karantino metu, įstatyminio pagrindo iki šiol tokiam draudimui nėra. Tam tikros komercinės veiklos draudimo teisėtumą verslas, dėl tokio draudimo patyręs žalą, vėliau, tikėtina, galėtų ginčyti teismuose. Visgi valstybei pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsiras tik tuomet, jei konkrečiu atveju nebus nustatyta aplinkybių, atleidžiančių nuo civilinės atsakomybės arba civilinė atsakomybė bus netaikoma, įrodžius, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės arba trečiojo asmens veiklos. Be to, ribojimai turi būti būtini ir proporcingi tikslui, kuriam jie naudojami. Nors iš esmės svarstytos priemonės ekspertų buvo įvertintos kaip būtinos ir proporcingos, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo taikomi kompensaciniai mechanizmai, atskirais atvejais, priklausomai nuo individualių aplinkybių, teismai gali nustatyti ir priešingai. Be to, pastebėtina, kad pirmojo karantino metu neretai buvo pasitelktos iškart griežčiausios priemonės, nenumatant alternatyvų. Visgi ateityje susidūrus su panašiomis ekstremaliomis situacijomis, būtina pradžioje taikyti įmanomai švelnesnius teisių ribojimus ir juos griežtinti tik esant neigiamiems situacijos pokyčiams.

Parengta pagal projektą „Ekstremalių situacijų teisinių, vadybinių ir ekonominių sprendimų vertinimas: pusiausvyros tarp visuomenės saugumo ir žmogaus teisių paieška”. Tyrimą atliko Mykolo Romerio universiteto teisės, vadybos ir finansų specialistai. Projektą finansavo Lietuvos mokslų taryba (projekto  Nr. S-COV-20-28).

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Vokietija namo išsiunčia 40 Rusijos diplomatų, Prancūzija – 35 1

Vokietija nusprendė nepageidaujamais asmenimis paskelbti ir išsiųsti iš šalies „didelį skaičių“ Rusijos...

Dėl karo Ukrainoje susidariusios spūstys Klaipėdos uoste ima trukdyti įmonių veiklai

Klaipėdos uoste dėl karo Ukrainoje susikaupę automobiliai trukdo įmonių veiklai, skelbia LNK televizija.

Logistika
19:48
„Goldman Sachs“ laukia 10% Rusijos BVP tūpsnio šiemet, IIF skaičiuoja iki 15% susitraukimą

Rusijos ekonomikos šiemet laukia stiprus susitraukimas tuo pat metu, kai infliacija šaus aukštyn, perspėja...

Rinkos
19:06
ES valandinės darbo sąnaudos pernai siekė 29,1 Eur

2021 metais vidutinės valandinės darbo sąnaudos Europos Sąjungoje (ES) siekė 29,1 Eur, o euro zonoje – 32,8...

Nina L. Chruščiova. Putino karas sužlugdys Rusiją

Niūrus sovietų laikų anekdotas šiandien ukrainiečiams tikriausiai skamba pernelyg tikroviškai. Prancūzas...

Nuomonės
17:45
ERPB nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir Baltarusija

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų taryba pritarė šios tarptautinės finansų...

Prezidentūra: sprendimas dėl Rusijos ambasadoriaus išsiuntimo buvo suderintas

Vyriausybės sprendimas pažeminti diplomatinį atstovavimą tarp Lietuvos ir Rusijos bei nurodymas šios šalies...

EK pirmininkė perspėjo, kad Rusijos veiksmai Bučoje neliks be atsako

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, pirmadienį po pokalbio su Volodymyru Zelenskiu,...

V. Zelenskis Bučoje: norime, kad parodytumėte pasauliui, ką padarė Rusijos Federacija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė netoli sostinės Kyjivo esančiame Bučos...

G. Landsbergis apie Vengriją: pasitikėjimas šia valstybe smunka 9

Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras, sako, kad Europoje jaučiamas pasitikėjimo...

A. Merkel teisina 2008-ųjų sprendimą blokuoti Ukrainos stojimą į NATO

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį teisino savo 2008 metų sprendimą neleisti Ukrainai iškart...

Lietuva išsiunčia Rusijos ambasadorių, uždaro konsulatą Klaipėdoje 7

Lietuvos Vyriausybė pirmadienį nutarė pažeminti diplomatinį atstovavimą tarp Lietuvos ir Rusijos bei nurodė...

ES „tarptinklinio ryšio kaip namie“ schema pratęsta 10 metų

Europos Sąjungoje (ES) pirmadienį 10 metų pratęstas draudimas taikyti tarptinklinio ryšio mokesčius žmonėms,...

V. Putinas pasveikino V. Orbaną su pergale, viliasi toliau plėtoti dvišalius ryšius 2

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasveikino Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, kurio partija...

Dingo Vokietijos pramonės ūpas, skundžiasi žaliavų stygiumi ir nori pakeisti Kiniją Premium

Šalies verslų nuotaikos pastebimai suprastėjo, vis sunkiau gauti žaliavų veiklai vykdyti, bendrovės išreiškia...

Pramonė
13:25
A. Armonaitė: Rusijoje veikusios tarptautinės kompanijos negalės persikelti į Lietuvą 8

Rusijoje veikusios tarptautinės informacinių technologijų ir kitos kompanijos negalės persikelti į Lietuvą,...

Inovacijos
13:24
Europai pagalys į ratus – Vengrija žengė dar vieną žingsnį link autoritarizmo Premium 25

Viktoras Orbanas, Vengrijos premjeras, prie aukščiausio Europos Sąjungos (ES) lyderių stalo sėdės dar vieną...

ES skubiai svarsto naujas sankcijas Rusijai po jos pajėgų žiaurumų Ukrainoje

Europos Sąjunga pirmadienį pranešė skubiai svarstanti naujas sankcijas Rusijai ir pasmerkė rusų karių...

A. Anušauskas: kaltimai Rusijos valdžiai Hagoje gali būti panašūs į Serbijos atvejį 4

Netoli Kyjivo radus dešimčių nužudytų civilių kūnus, už Rusijos karių veiksmus atsakyti Hagos tribunole gali...

„Paskambink Rusijai“ iniciatorius: rusai remia Putiną, bet lašas po lašo ir akmenį pratašo Premium 2

Prieš mėnesį pradėtos akcijos „Paskambink Rusijai“ metu jau atlikta daugiau kaip 100.000 skambučių...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku