Silpnų specialistų rinka nepriims

Publikuota: 2020-12-29
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Koalicinę sutartį pasirašiusios Seimo valdančiosios daugumos partijos prioritetinėms sritims priskyrė švietimą, tai užfiksuota ir Vyriausybės programoje. Tarp siekių – kokybiškas ir visiems prieinamas ankstyvasis ugdymas, vienodos starto pozicijos nepaisant gyvenamosios vietos ar socialinės padėties, pasaulinio lygio mokslas ir studijos, šiuolaikinei ekonomikai reikalingų įgūdžių ugdymas. Tačiau kol kas tenka rūpintis korekcijomis, kurias diktuoja nesiliaujanti pandemija ir jos iššauktas nuotolinis ugdymas. Būtent dėl to pasigirsta abejonių dėl ugdymo kokybės galimo suprastėjimo.

Dr. Jurgita Šiugždinienė, švietimo, mokslo ir sporto ministrė, interviu VŽ sako, kad Vyriausybės prisiimtų įsipareigojimų bus laikomasi – ir dėl atlygio, ir dėl mokslo finansavimo didinimo, ir dėl pasaulinio lygio studijų ir mokslo.

„Tačiau man gal net svarbiau būtų, kad per šiuos kelerius metus paklotume tvirtus pagrindus visai sistemai tobulėti. Ketveri metai yra labai nedaug ir man nesinori greitų žingsnių, labai greitų, bet dažnai ir nepamatuotų sprendimų, kai vėl reikia ką nors keisti“, — pasakoja ministrė.

Pasak jos, švietimo sistemoje viskas yra susiję, negalima susifokusuoti į vieną lygmenį ir manyti, kad jeigu bus reformuotas aukštasis mokslas, viskas bus gerai: labai svarbu yra ankstyvasis ir bendrasis ugdymas — jeigu čia nebus pokyčio, jo nebus ir vėliau. Ypač svarbus yra ankstyvasis ugdymas, nes apie jį anksčiau buvo mažai kalbama.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

J. Šiugždinienė išskiria ir nuolat minimą problemą – neparengiami specialistai, kurie tenkintų darbdavių poreikius. Pasak jos, tai yra ne vien aukštojo mokslo ir profesinio mokymo problema ir klausimas: verslo bendruomenė taip pat turi aktyviai įsijungti ir suprasti, kad jeigu jie tik lauks, kol ateis gerų specialistų, be jų dalyvavimo nieko nebus.

Daug įmonių įsijungia į atskirų pramonės sričių populiarinimą ir tai atsispindi stojimo rezultatuose. Matyti, kaip išpopuliarėjo IT specialybės, taip pat aviacijos inžinerijos studijos.

„Kitas pavyzdys – medienos pramonė, kuri, nežinau, kodėl, bet bent jau universitetuose tikrai nesulaukia didelio studentų susidomėjimo. Todėl man atrodo labai svarbu, kad pati pramonės šaka prisistatytų, reklamuotų – pasakotų jaunimui dar mokykloje, kodėl įdomu, kokios perspektyvos“, — dėsto ministrė.

Dar vienas svarbus dalykas yra karjeros planavimas. Šiandien neturime veikiančios sistemos, kuri padėtų vaikams susiorientuoti, pažinti verslą, viešąjį sektorių. Kai tokios sistemos nėra, tada ir turime situaciją, kad visi veržiasi į universitetus, o profesinio mokymo įvaizdis yra žymiai prastesnis.

Todėl ir turime apverstą piramidę, kai universitete mokosi daugiausia studentų, palyginti su kolegijomis ir profesinėmis mokyklomis, o darbdaviai susiduria su specialistų trūkumu.

Kol kas kone svarbiausias darbotvarkės klausimas yra susijęs su nuotoliniu ugdymu. Nežinia tvyro dėl ugdymo proceso mokyklose, gana keblioje padėtyje atsidūrė abiturientai – ar jie sugebės tinkamai pasiruošti baigiamiesiems egzaminams, kokios kokybės bus jų žinios etc. Jau pastebima, kad dalies moksleivių įvairių disciplinų, ypač tiksliųjų mokslų, rezultatai krito ženkliai – net tarp puikiai besimokiusių mokinių.

Aukštosiose mokyklose situacija taip pat sudėtinga, nes negalima tinkamai atlikti praktikų, laboratorinių darbų. Neatmetama galimybė, kad dėl šių metų praradimų aukštajame moksle gali tekti pratęsti mokslo metus.

Naujos ministrės darbai dar tik planuose. O kol kas turime ne itin džiuginančią situaciją — nuotolinio mokymo lygis žemas tiek vidurinėse, tiek aukštosiose dėl įvairių priežasčių: ir technologinių, ir metodikų, ir mokymo proceso organizavimo.

Kaip pabrėžia Anne Case, Prinstono universiteto profesorė emeritė, ir Angusas Deatonas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas, Prinstono universiteto profesorius emeritas, COVID-19 pandemija išryškino švietimo svarbą ir patiems žmonėms, ir darbo rinkai. Pasaulį užklupus koronavirusui, daugybė išsilavinusių specialistų galėjo dirbti namuose — apsaugoti save ir savo atlyginimus, o daugelis tų, kurie dirba paslaugų ir mažmeninės prekybos srityje, prarado darbą arba patiria didesnę profesinę riziką.

„Išsilavinęs elitas gyvena ilgiau ir labiau klesti, mažiau išsilavinę amerikiečiai — du trečdaliai gyventojų — miršta jaunesni, jie kovoja fiziškai, ekonomiškai ir socialiai“, — aiškina profesoriai.

Pavojaus lemputę dėl prastėjančio išsilavinimo žiebia Europos universitetai, o Lietuvoje, panašu, ji jau mirkčioja pavojinga raudona spalva. Ją paryškina dabar susiklosčiusi situacija: negalime lankyti bibliotekų, o juk ne viskas skaitmenizuota, greičiau – atvirkščiai. Skaityklų lankymas irgi apribotas, o juk ne visi studentai turi galimybių mokytis namie ar bendrabučiuose.

Beje, dėl pastarųjų – neaišku, kaip aukštosios mokyklos organizuoja bendrabučių valdymą ir paslaugų teikimą, kas, pavyzdžiui, nutinka, jei ten kas nors suserga koronavirusu?

Neapleidžia jausmas, kad daug kas palikta didesnei ar mažesnei savieigai. Ar ministerija atlikdavo aukštųjų mokyklų auditus, aiškinantis, kaip organizuojamas mokymo procesas? Nieko negirdėjome iš tos organizacijos, kaip ir nematome jokios viešosios komunikacijos iš aukštųjų mokyklų pusės. Stebina ir studentų organizacijų olimpinė ramybė — kas jau kas, o studentams turi rūpėti, kiek verti bus jų diplomai.

Ar nebus taip, kad dėl pandemijos parengsime labai silpną specialistų kartą – tai dar labiau paaštrintų darbo išteklių kokybės problemą? O tai tikrai neskatintų investicijų ir ribotų nacionalinių kompanijų (ir valstybės institucijų) vystymosi galimybių.

Kad nenutiktų taip, kaip su vynais, kai dėl netinkamų gamtinių ir gamybos sąlygų jų kokybė suprastėja ir aukcionuose jie yra stipriai nuvertinami. Bet net ir tada būna sunku juos parduoti rinkoje... Ar nenutiks taip, kad PISA testuose mes risimės dar žemiau, o matematikos egzaminą mokyklose išlaikys dar mažiau moksleivių?

VŽ nuomone, mūsų šalyje stebėtinai trūksta viešų diskusijų dėl mokymo kokybės iš suinteresuotų visuomenės grupių. Nejaugi tik europiniuose ar JAV universitetuose kyla problemų, o Lietuvoje veikia idealiai sustyguota visų lygių mokymo sistema, kuriai jokie „kovidai“ nedaro neigiamos įtakos?

O gal vertėtų apsvarstyti ir gal utopine šiandien galinčią pasirodyti idėją visus studentus ir moksleivius... palikti antriems metams. Gal tai kainuotų pigiau, nei aukštąsias mokyklas papildyti silpnais abiturientais, o rinką – silpnais specialistais.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Lenkija tikisi, kad dėl teisės viršenybės ginčo įšaldytos ES lėšos bus išmokėtos artimiausiu metu

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis ketvirtadienį pareiškė manąs, kad Varšuva netrukus gaus lėšas,...

Verslo aplinka
2022.05.19
JAV Kongresas patvirtino 40 mlrd. USD paketą Ukrainai

JAV Senatas ketvirtadienį patvirtino 40 mlrd. USD pagalbos paketą, kuriame numatyta tiek karinė, tiek...

Verslo aplinka
2022.05.19
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 3

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
EP ragina visas Rusijai paskelbtas sankcijas taikyti ir Baltarusijai

Europos Parlamentas ketvirtadienį paragino visas sankcijas, paskelbtas Rusijai dėl įsiveržimo į Ukrainą,...

Verslo aplinka
2022.05.19
J. Stoltenbergas: NATO sprendžia Turkijos nuogąstavimus

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Turkijos iškelti...

Verslo aplinka
2022.05.19
Prokurorai prašo iki gyvos galvos įkalinti Kyjive už karo nusikaltimus teisiamą rusų karį

Ukrainos prokurorai ketvirtadienį paprašė skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pirmajam už karo...

Verslo aplinka
2022.05.19
Europarlamentarai ragina konfiskuoti įšaldytą Rusijos oligarchų turtą

Europarlamentarai ragina konfiskuoti Rusijos oligarchų turtą ir taip padėti Ukrainai suvaldyti ekonomines ir...

Verslo aplinka
2022.05.19
Vokietija iš G. Schroederio dėl ryšių su Rusija atėmė oficialias privilegijas

Vokietija ketvirtadienį panaikino buvusiam kancleriui Gerhardui Schroederiui suteiktas oficialias...

Verslo aplinka
2022.05.19
Turkija sako ne Švedijos ir Suomijos siekiui įstoti į NATO

Ankara nepritars Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše kategoriškai...

Verslo aplinka
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 4

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
Opozicija inicijuoja interpeliaciją žemės ūkio ministrui

Opozicijos atstovai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen perdavė savo parengtą interpeliaciją žemės...

Verslo aplinka
2022.05.19
Gryninantis 10.000 Eur, „Swedbank“ reikalaus paaiškinimo – kam? 23

„Swedbank“ Lietuvoje nuo rugsėjo 1 d. didina įvairių paslaugų įkainius, besigryninsiantys bent 10.000 Eur...

Rinkos
2022.05.19
Lietuvos prekybos atstovas darbą Taivane turėtų pradėti po kelių mėnesių

Lietuvos prekybos atstovybės Taivano sostinėje Taipėjuje vadovas pradės dirbti vasaros pabaigoje ar rudenį,...

Verslo aplinka
2022.05.19
Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Raudonasis Kryžius skelbia, kad registruoja iš „Azovstal“ išvežtus gynėjus

Tarptautinis Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pranešė užregistravęs „šimtus“ ukrainiečių karo belaisvių,...

Verslo aplinka
2022.05.19
Vokietijos kancleris: Ukrainos stojimas į ES negali būti paspartintas 1

Ukrainos stojimas į Europos Sąjungą (ES) negali būti paspartintas net ir atsižvelgiant į šalies padėtį dėl...

Verslo aplinka
2022.05.19
Nuo liepos bedarbio statusas – kitaip

Seimas pritarė užimtumo sistemos pertvarkai – ketvirtadienį priimtos tai numatančios atitinkamų įstatymų...

Verslo aplinka
2022.05.19
Infografika: Ukrainos verslo nuostoliai dėl Rusijos invazijos – 54 mlrd. Eur Premium

Ukrainos verslas nuo Rusijos sukelto karo pradžios patyrė 54,1 mlrd. Eur nuostolių. 20,6% Ukrainos įmonių iš...

Verslo aplinka
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
J. Yellen: recesijos rizika JAV yra nedidelė, bet Europa yra „pažeidžiama“ 2

Jungtines Valstijas vargu ar ištiks recesija, nes palūkanų normos didinamos siekiant pažaboti kylančią...

Rinkos
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku