Prezidentas pasirašė kitų metų biudžetą, bet įspėjo dėl deficito

Tekstas papildytas prezidentūros komentarais.

Apie valstybės vadovo pasirašytuosius biudžetus prezidentūra VŽ pranešė antradienį.

Valstybės biudžetą Seimas priėmė gruodžio 22 d., „Sodros“ ir PSDF biudžetus – gruodžio 23-ąją.

Didelis deficitas turi tapti trumpalaikiu reiškiniu 

„Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus. Stiprios prieškrizinės pozicijos dabar leidžia padėti šalies sveikatos sistemai, šalies gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius. Tačiau kitų metų 7% BVP lygio biudžeto deficitas turi būti trumpalaikis reiškinys – laikinos pagalbos priemonės negali tapti nuolatinėmis išlaidomis“, – prezidentūros išplatintame pranešime spaudai cituojamas valstybės vadovas.

Jis pabrėžė, kad, įgyvendinant biudžetą ir kitais metais sprendžiant dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo „būtina laikytis kaštų ir naudos balanso principo“.

Pasak pranešimo spaudai, kitų metų biudžetas yra orientuotas į tris šiuo metu svarbiausias sritis: sveikatos sistemą, pagalbą gyventojams ir verslui, taip pat – į įsisenėjusių šalies problemų sprendimą.

Atkreipiamas dėmesys, kad išlaidos sveikatos sistemai valstybės biudžete, lyginant su ankstesniu periodu, auga 276 mln. Eur, o skaičiuojant visų viešųjų biudžetų lėšas, šis augimas siekia apie 445 mln. Eur. Kartu pabrėžiama, kad bendras daugiakryptis pagalbos paketas dėl COVID-19 pandemijos sudaro virš 1 mlrd. Eur. Lėšos bus skirtos verslo subsidijoms prastovų metu, savarankiškai dirbantiems, ieškantiems darbo, ligos (nedarbingumo) išmokoms, finansinei pagalbai įmonėms, gydymo ir medicinos įrangai, medikų algoms ir institucijoms, dalyvaujančioms kovoje su pandemija.

Konstatuojama, kad didžiausias finansavimo pokytis 2021 m. fiksuojamas socialinės apsaugos srityje. Vien pensijoms didinti kitais metais skiriama apie 353 mln. Eur daugiau nei šiemet.

Paragino mažinti mokestines išimtis

Simonas Krėpšta, prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais, antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė, kad jau kitąmet būtina ieškoti sprendimų dėl deficito ir valstybės skolos mažinimo būdų.

„Tą galima padaryti dviem būdais – užtikrinti, kad vienkartinės išlaidos, kurios numatytos kitais metais, nepersikeltų į 2022-uosius ir netaptų nuolatinėmis. Dar svarbiau yra nuosekliai didinti valstybės pajamas ir tai galima padaryti mažinant šešėlį, taikant įvairius skaitmeninius sprendimus, kurie pasiteisino kitose valstybėse, taip pat didinti mokestinės sistemos teisingumą, mažinti nepagrįstų išimčių skaičių“, – paaiškino jis.

„Pastarajam tikslui pasiekti kitąmet reikėtų imtis šešėlio mažinimo priemonių ir mokesčių teisingumo didinimo. Vienas iš pavyzdžių, kuris šiuo metu jau yra svarstomas Seime, įstatymų pakeitimai jau yra pateikti ir, prezidento nuomone, neturėtų būti delsiama juos priimti, yra vadinamoji statybininko ID sistema, kuri padėtų skaitmenizuoti statybų verslą ir taip jį smarkiai skaidrinti, nes šiame sektoriuje vis dar turime nemenką šešėlio dalį“, – pridūrė patarėjas.

Krašto apsaugai teks 2,03% BVP arba daugiau

Prezidentas, pasak pranešimo spaudai, taip pat atkreipė dėmesį, kad 2021 m. biudžete skiriamas didesnis dėmesys šalies regionams. Numatyta, kad savivaldybių biudžetų pajamos kartu su valstybės biudžeto dotacijomis augs beveik 11%. Be to, savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 58 mln. Eur.

Vis dėlto, pasak prezidento, savivaldybių galimybės investuoti ir kurti pažangesnius išmanius regionus ir toliau susidurs su iššūkiais, todėl reikės toliau ieškoti sprendimų dėl didesnių investicijų šalies regionuose galimybių. Svarbų vaidmenį atliks ES Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas. Tačiau, kaip pabrėžė prezidentas, naujam atsakingo investavimo instrumentui būtina pasiruošti per įmanomai trumpiausią laikotarpį.

G. Nausėda teigiamai įvertino tai, kad pandeminiame biudžete išlieka pakankamas dėmesys nacionaliniam saugumui. Numatyta, kad išlaidos gynybai sieks ne mažiau 2,03% BVP su galimybe padidinti iki 2,05% BVP.

Prezidentūros pranešime spaudai pabrėžiama, kad itin aktualus išlieka vienas iš esminių G. Nausėdos įvardintų Gerovės valstybės vizijos strateginių tikslų – padidinti viešųjų išteklių apimtį iki 35% BVP lygio. Dabar jie yra ties 31% BVP. Tam, pasak prezidento, „pirmiausia reikia efektyviau išnaudoti šešėlinės ekonomikos mažinimo instrumentus ir siekti didesnio šalies mokesčių sistemos teisingumo“.

Parengė buvusi valdžia, priėmė nauja

Biudžetus parengė ir buvusios kadencijos Seimui pateikė dar Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė, tačiau gruodžio 11 d. pradėjęs dirbti Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas pakoregavo šių trijų teisės aktų projektus ir perdavė juos patvirtinti jau naujam parlamentui.

Buvo, be kita ko, daugiau kaip 1,1 mlrd. Eur padidintos biudžeto išlaidos, iš jų beveik 1 mlrd. Eur skiriant kovai su koronaviruso pandemija bei jos pasekmėmis.

Taip pat nuspręsta iš 2021 m. biudžeto pašalinti visas išlaidas ir pajamas, susijusias su europietišku ekonomikos gaivinimo fondu bei lietuviškuoju Ateities ekonomikos DNR planu. Pažadėta ateinantį pavasarį sugrįžti į Seimą su biudžeto korekcijomis.

Pakoreguotame 2021 m. valstybės biudžeto projekte pajamos, įskaitant 2,264 mlrd. Eur Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sieks 11,252 mlrd. Eur. Biudžeto asignavimai kitąmet turėtų būti 15,841 mlrd. Eur, įskaitant 3,063 mlrd. Eur europietiškos ir kitos paramos lėšas.

Valstybės biudžeto deficitas kitąmet sieks 4,589 mlrd. Eur.

[infogram id="82e76f4b-abd7-47bb-8600-60ebe03fca94" prefix="0tx" format="interactive" title="Valstybės biudžetas 2021 m."]

Tuo metu visų viešųjų finansų, apimančių ne tik valstybės, bet ir savivaldybių, „Sodros“, PSDF biudžetus bei kelių biudžetinių fondų lėšas, deficitas sudarys 7% bendrojo vidaus produkto, t. y. apie 3,5 mlrd. Eur. Ankstesnė Vyriausybė planavo 4,9% BVP viešųjų finansų deficitą.

Planuojamas BVP augimas

Kitais metais  vidutiniškai 9% didės senatvės pensijos, dešimčia eurų – iki 70 Eur – vaiko pinigai, minimali alga augs nuo 607 iki 642 Eur. iki mokesčių.

Biudžetas sudarytas skaičiuojant, kad BVP kitąmet augs 2,8%, o darbo užmokesčio augimas sieks 4,1%.

Planuojamos „Sodros“ pajamos 2021 m. turėtų siekti 5,128 mlrd. Eur, išlaidos – 4,991 mlrd. Eur, arba atitinkamai 3,7% (180,7 mln. Eur) ir 4,7% (223,9 mln. Eur) didesnės nei laukiama 2020 m.

Tad kitų metų biudžetas planuojamas su beveik 137 mln. Eur pertekliumi. Be to, iš šių į kitus metus perkeliamas „Sodros“ sukauptas maždaug 600 mln. Eur rezervas.

Kartu patvirtintas ir pirmą kartą suformuotasis Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektas.

PSDF biudžetas, kaip ir priklauso pagal galiojančius įstatymus, bus subalansuotas. Jo pajamos ir išlaidos sieks beveik 2,48 mlrd. Eur. Jeigu PSDF biudžetą pasiekia papildomos pajamos, jos keliauja į rezervą, kuris metų pabaigoje perskirstomas Vyriausybės arba taip ir lieka kaip sveikatos sistemos finansinis rezervas.