2021 m. biudžetas priimtas – viešųjų finansų deficitas sieks 7% BVP

Tekstas papildytas balsavimo dėl biudžeto priėmimo rezultatais. 

Už biudžeto priėmimą antradienį plenariniame posėdyje balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 49 parlamentarai. Biudžeto projektą parėmė visa valdančioji konservatorių ir liberalių partijų koalicija, taip pat pavieniai opozicijos atstovai, pvz., Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis Antanas Vinkus, o prieš ir susilaikė bemaž visi posėdyje dalyvavę keturių opozicinių frakcijų nariai.

Dabar biudžeto įstatymas guls ant prezidento Gitano Nausėdos darbo stalo. Ne vėliau kaip kitą savaitę jis turėtų biudžetą pasirašyti ir oficialiai paskelbti.

Formaliai prezidentas turi teisę vetuoti biudžetą, tačiau niekada iki šiol valstybės vadovai to nedarydavo. Be to, G. Nausėda ir jo patarėjai pastaruoju metu yra ne kartą pasisakę teigiamai apie naujos Vyriausybės pakoreguotąjį biudžetą ir jame numatytąjį deficitą bei priemones padėti nuo pandemijos iššūkių kenčiančiai ekonomikai.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės, kad kitąmet Seimui gali teikti ir patikslintą biudžetą, jei prireiks papildomų lėšų pandeminei krizei įveikti. Dabar pandemijos ir jos padarinių suvaldymui kitąmet numatyta 934 mln. Eur.

Pasiūlymų narstymas užtruko visą dieną

Seimas antradienį visą dieną svarstė ir balsavo dėl atskirų parlamentarų pateiktų pasiūlymų šiam teisės aktui. Finansų ministrė Gintarė Skaistė informavo, kad Vyriausybė pritarė tik vos keliems iš bemaž šešių dešimčių Seimo narių pateiktųjų pasiūlymų.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/724?placement=

Be kita ko, nepritarta opozicijos iniciatyvoms dėl lengvatinio elektros tarifo Ignalinos regiono gyventojams kompensavimo, dėl Jonavos aplinkkelio statybos, dėl įvairių sporto, kultūros ir švietimo objektų visoje Lietuvoje papildomo finansavimo, dėl papildomų lėšų skyrimo teisėsaugos institucijoms ir kt.

Vyriausybė paaiškino, kad pataisytame biudžeto projekte jau yra atsižvelgta į dalį pateiktųjų pasiūlymų, pvz., perskirstyti Specialiųjų tyrimų tarnybai skirti asignavimai, numatant daugiau lėšų pareigūnų atlyginimams didinti, bet nėra galimybių prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų.

Seimas sutiko su beveik visomis Vyriausybės išvadomis dėl parlamentarų pasiūlymų atmetimo.

Netikėtai pritarė milijoninėms iniciatyvoms

Tačiau pataisų svarstymo metu buvo netikėtai pritarta valdančiojo Liberalų sąjūdžio atstovo Ričardo Juškos pasiūlymui Seimo kanceliarijos darbo užmokesčio fondui papildomai skirti beveik 1,6 mln. Eur. Už tai balsavo 77 Seimo nariai ne tik iš opozicijos, bet ir iš dalies valdančiųjų gretų. Tokį Seimo balsavimą premjerė I. Šimonytė pavadino neatsakingu ir cinišku.

„Pati buvusi valdžia, nenumačiusi biudžete pinigų net tam, kam reikia minimaliai tenkinti įstatymų reikalavimus, dabar padidino dar deficitą, už kurį mane bando kalti prie kryžiaus“, – teigė ji. 

Be to, Seimas taip pat netikėtai 73 balsais pritarė valdančiosios Laisvės partijos atstovo Artūro Žukausko kompleksiniam pasiūlymui 46 mln. Eur papildomai skirti įvairioms su mokslu susijusioms programoms finansuoti, iš jų 18 mln. Eur moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai ir 14 mln. Eur – studijoms aukštosiose mokyklose.

Tačiau posėdžiui pirmininkaujantis konservatorius Jurgis Razma paskelbė pakartotinį balsavimą dėl A. Žukausko pasiūlymo. Antrąkart reikiamos Seimo daugumos jis jau nebesulaukė, nes už balsavo 67 parlamentarai.

Pakartotinis balsavimas sukėlė didelį šurmulį Seimo salėje. Opozicijos atstovai net vienu metu ėmė skanduoti „gėda!“. Kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, siekiant išsiaiškinti, ar buvo teisėti pirmininkaujančiojo veiksmai. Komisija svarstė šį klausimą ypatingos skubos tvarka. 6 komisijos narių balsais prieš 5 konstatuota, kad pažeidimų nebuvo ir leista biudžeto priėmimo procedūrą tęsti.

Konservatorius Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, dar ankstesnių pataisų svarstymo metu sunerimo, kad ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiosios koalicijos partnerių balsuoja dėl pateiktųjų pasiūlymų ne vienu milijonu pakeisti biudžeto išlaidų eilutes.

„Matome, kad kai kuriais atvejais vis priartėjama prie 71 balso, nes ir kai kurie koalicijos atstovai paremia tuos pasiūlymus, kuriems nepritarė Vyriausybė. Tai jeigu norima prisiimti atsakomybę už Vyriausybės darbą, tai taip ir reikia daryti. Bet nėra atsakinga ir nuoseklu „masažuoti“ ar ardyti biudžetą papildomais milijonais, kai tam kabinetas nepritaria“, – pasipiktinęs kalbėjo M. Majauskas.

Išlaidas pavadino optimaliomis

Opozicija taip pat siūlė kitų metų valstybės biudžete numatyti papildomai beveik 100 mln. Eur kompensuoti savivaldybėms įvairias investicines ir einamąsias nenumatytąsias išlaidas. G. Skaistė pabrėžė, kad savivaldybėms kitąmet jau yra numatyta apie 70 mln. Eur daugiau nei šiemet. Be to, valdantieji yra pažadėję svarstyti Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą įsteigti specialų, savivaldybių investicijoms skirtą šimtamilijoninį valstybinį fondą.

Diskusijos metu finansų ministrė teigė, kad biudžete numatytos išlaidos yra optimalios, o skolos suvaldymas atsispindės 2022 m. biudžete, nes dabar svarbiausia – koronaviruso pandemijos pažabojimas. 

„Suplanuotos išlaidos yra optimalios pagal tas priemones, kurios yra numatytos. Išlaidos suplanuotos pusei metų. Tikimės, kad per tą laiką pandemiją pavyks suvaldyti ir jeigu matysime, kad situacija nėra taip greitai besistabilizuojanti, kaip mes prognozuojame, turėtume biudžeto peržiūrą pavasario pabaigoje. Tada COVID-19 skirtas išlaidas galėsime padidinti“, – sakė G. Skaistė.

Anot jos, pirminė Vyriausybės užduotis yra koronaviruso pandemijos ir jos padarinių suvaldymas, o skolos suvaldymas yra kitų metų klausimas.

Numatytas padidintas Vyriausybės rezervas

Biudžeto projektą parengė ir buvusios kadencijos Seimui spalį pateikė dar Sauliaus Skvernelio Vyriausybė, tačiau jį pakoregavo gruodžio 11-ąją dirbti pradėjęs I. Šimonytės ministrų kabinetas. 

Šis be kita ko daugiau kaip 1,1 mlrd. Eur padidino biudžeto išlaidas, iš jų beveik 1 mlrd. Eur skiriant kovai su koronaviruso pandemija bei jos pasekmėmis.

Premjerės teigimu, skaidrus ir atsakingas biudžeto valdymas reikalauja, kad Seimas apsispręstų, kokioms sritims ir institucijoms skiriami biudžeto pinigai – tiek surinkti kaip mokesčiai, tiek pasiskolinti valstybės vardu: „Deficitas dėl to nei sumažėja, nei padidėja, kai atsiranda daugiau skaidrumo, aišku, kokiose institucijose kokios sumos yra numatytos kokioms priemonėms.“

Planuojama, kad kitąmet Vyriausybės rezervas sudarys 398 mln. Eur – pustrečio karto daugiau, nei paprastai. Valdantieji tvirtina, kad toks padidintas rezervas yra reikalingas, nes koronaviruso pandemijos sąlygomis yra daug neapibrėžtumo, kuris nulems nemenkas neplanuotas išlaidas, susijusias su vakcinavimu ar sveikatos apsaugos sistemos palaikymu. Opozicijos atstovai atrėžia, kad, jų teigimu, toks „išpūstas“ Vyriausybės rezervas yra „tam tikras dalies biudžeto išlaidų paslėpimas“, nes tos šimtamilijoninės lėšos esą gali būti panaudotos neskaidriai.

Vyriausybė nusprendė iš 2021 m. biudžeto pašalinti visas išlaidas ir pajamas, susijusias su ekonomikos gaivinimui skirtu DNR planu, nes, kaip teigė I. Šimonytė, jame numatyti projektai bus persvarstyti kitų metų pavasarį.

Buvę valdantieji Valius Ąžuolas ir Lukas Savickas pateikė pasiūlymą į biudžetą sugrąžinti DNR plano finansavimą, kuriam iš Europos atstatymo fondo būtų skirta 813 mln. Eur. Tačiau Vyriausybė su tuo nesutiko.

Padidintas viešųjų finansų deficitas

Pakoreguotame 2021 m. valstybės biudžeto projekte pajamos, įskaitant 2,264 mlrd. Eur Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sieks 11,252 mlrd. Eur. Biudžeto asignavimai kitąmet turėtų būti 15,828 mlrd. Eur, įskaitant 3,063 mlrd. Eur europinės ir kitos paramos lėšas.

Valstybės biudžeto deficitas kitąmet sieks 4,576 mlrd. Eur.

[infogram id="82e76f4b-abd7-47bb-8600-60ebe03fca94" prefix="Ug4" format="interactive" title="Valstybės biudžeto projektas 2021 m."]

Tuo metu visų viešųjų finansų, apimančių ne tik valstybės, bet ir savivaldybių, „Sodros“, Sveikatos draudimo biudžetus bei kelių biudžetinių fondų lėšas, deficitas sudarys 7% bendrojo vidaus produkto, t. y. apie 3,5 mlrd. Eur. Ankstesnė Vyriausybė planavo 4,9% BVP viešųjų finansų deficitą.

Kitais metais vidutiniškai 9% didės senatvės pensijos, dešimčia eurų – iki 70 Eur – vaiko pinigai, minimali alga augs nuo 607 iki 642 Eur iki mokesčių.

Biudžetas sudarytas skaičiuojant, kad BVP kitąmet augs 2,8%, o darbo užmokesčio augimas sieks 4,1%.

Kartu su kitų metų valstybės biudžetu numatoma patvirtinti kelis lydinčiuosius įstatymus, tarp jų – dėl nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taikymo vakcinoms bei dėl 5% lengvatinio PVM elektroninei žiniasklaidai.

„Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus 2021-iesiems Seimas ketina patvirtinti šį trečiadienį rengiamame plenariniame posėdyje.