Premjerė neatmeta, kad komendanto valanda galima, jeigu situacija negerės

Tekstas papildytas premjerės komentarais apie galimą prekybos nebūtinomis prekėmis apribojimą.

Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje I. Šimonytė, taip pat sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei sveikatos ekspertai pateikė informaciją apie COVID-19 suvaldymo priemones, kurių Vyriausybė jau ėmėsi ir kurių dar gali imtis.

Premjerė pastebėjo, kad įsigaliojusio griežtesnio karantino, jeigu jo visuomenė tvarkingai laikysis, teigiamų rezultatų gali būti sulaukta po kelių savaičių.

Vyriausybė tikisi, kad sausio antroje pusėje naujų koronaviruso atvejų skaičius sumažės iki 500-700 per parą ir jie bus atsekami.

Priešingu atveju, jei, pasak I. Šimonytės, Priešingu atveju, „žmonės nuspręstų, kad šventė yra svarbiau nei artimųjų sveikata ir gyvybė“, sausį gali būti naujas atkrytis ir siektino užsikrėtimų skaičiaus sumažėjimo tektų laukti dar ne vieną savaitę.

Apeliavo į visuomenės supratingumą

Todėl ir I. Šimonytė, ir A. Dulkys pabrėžė, kad šiuo šventiniu laikotarpiu būtinas visuomenės supratimas dėl situacijos rimtumo ir susitelkimas, siekiant teigiamų rezultatų.

Tuo atveju, jeigu susitelkimo nebus ir jeigu žmonės nesilaikys nustatytų taisyklių, ieškos, kaip jas apeiti, ministrės pirmininkės nuomone, teks svarstyti kur kas griežtesnes ribojančias priemones.

Premjerė pabrėžė, kad gali būti siūloma įvesti komendanto valandą, jeigu gyventojų mobilumas ir toliau nemažės: „Jeigu bus reikalingi tokie apribojimai, kurie yra iš esmės komendanto valandos apribojimai, tai yra tai, kas taikoma šiaip daugelyje Europos valstybių, tuomet tokių apribojimų jau tektų prašyti Seimo nustatyti.“

Komendanto valanda gali būti įvedama šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį. Ją paskelbti gali Seimas.

„Eina kalba apie tai, kad jeigu nesusiimsime ir nesugebėsime laikytis taisyklių, suprasdami, kokia rimta yra situacija, tai tiesiog reikės tam tikrų prievartinių priemonių ir didesnio įgaliojimo priežiūros, teisėsaugos institucijoms, kad tai būtų prižiūrima“, – kalbėjo premjerė.

Ji sakė, kad dėl tokių priemonių būtinumo paaiškės „artimiausiomis dienomis“, gavus naujausius duomenis apie gyventojų mobilumą.

„Įvertinsime naujesnius mobilumo duomenis ir jeigu matysime, kad mobilumas nėra sumažėjęs pakankamai, tai reikės, matyt, svarstyti apie tas priemones, kurios tą mobilumą galėtų sumažinti, ir tos priemonės jau būtų Seimo prerogatyvoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Gali apriboti prekybą nebūtinomis prekėmis

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen neatmetė, kad gali tekti svarstyti nepaprastosios padėties įvedimą. Kartu ji tikisi, kad Vyriausybės jau įvestos priemonės pasiteisins.

„Aš manyčiau, kad dėl nepaprastosios padėties esant reikalui, šį klausimą reikės svarstyti. Dabar viliuosi, kad tie apribojimai, kurių imtasi pasieks rezultatą. Ir kad užsikrėtimų ir mirčių skaičius kris. Matysime jau labai greitai ar tos priemonės pasiteisino“, – sakė V. Čmilytė–Nielsen. 

I. Šimonytė taip pat užsiminė, kad jeigu didžiosios parduotuvės toliau bus žmonių traukos centrais, gali būti apribota prekyba nebūtinomis prekėmis.

„Jeigu tikrai matysime, kad tai yra traukos centras, turint mintyje, kad reikalinga sumažinti kontaktus, sumažinti žmonių laiką, kuris leidžiamas ne namuose, tuomet teks siūlyti apribojimus prekiauti tam tikru asortimentu ir didžiuosiuose prekybos centruose“, – paminėjo premjerė.

Opozicija ragino negąsdinti

Tuo metu ekspremjeras, opozicinių valstiečių-žaliųjų atstovas Saulius Skvernelis, paklaustas apie dabartinių valdančiųjų kalbas dėl nepaprastosios padėties šalyje įvedimo, neslėpė nuostabos.

„Tas politikavimas toje srityje, kada iš tikrųjų mes darėme visus žygius, reikalingus ir iki pat galo, tai jis privertė žmones pradėti abejoti, ar to reikia, galbūt iš tikrųjų tai nepavojinga, nereikia. Ir dabar patys gavo situaciją ir tomis pačiomis frazėmis kalba, lygiai tais pačiais argumentais“, – kalbėjo ekspremjeras.

„Dabar Vyriausybės posėdyje buvo pasakyta: darome taip, kaip buvo kovo mėnesį daroma. Bet tas toks netinkamas politikavimas, jis tikrai, manau, išblaškė mūsų visuomenę ir daugeliui žmonių tiesiog pavojus sumažėjo, laisvės pojūtis atsirado ir dabar atgal sugrąžinti viską tokiomis griežtomis priemonėmis – sudėtinga“, – pridūrė jis.

S. Skvernelio nuomone, daugelis žmonių nebe taip rimtai vertina koronaviruso grėsmę.

„Dabar viską sugrąžinti atgal griežtomis priemonėmis – sudėtinga. Jeigu žmonės patys nesupras ir nenorės, nieko nepadarysi – nei komendanto valandomis, nei kitais griežčiausiais policiniais metodais“, – kalbėjo jis.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas teigė, kad valdančiųjų vieši svarstymai apie galimą nepaprastosios padėties įvedimą šalyje daro žalą visuomenei, pavargusiai nuo karantino ribojimų: „Negalima visuomenei grasinti nepaprastąja padėtimi, kad štai, jeigu nesilaikysite draudimų, tai dar griežčiau „kalsime“. Pavargusioje nuo pandemijos visuomenėje tai gali sukelti tik dar didesnę atmetimo reakciją įvestiems karantino ribojimams.“

„Per šventes mirs tie, kurie užsikrėtė dabar“

Anot Seimo posėdyje kalbėjusių ekspertų, situacija kritinė – kliūna nemažėjantis gyventojų judėjimas, rekordiniai skaičiai dar ne pabaiga. Parlamentarai paraginti ruoštis svarstyti nepaprastąją padėtį.

Profesorius Mindaugas Stankūnas Seimo nariams sakė, kad mirčių nuo koronaviruso vis dar daugės.

Anot jo, Lietuvoje, lapkritį paskelbus pirmąsias antrojo karantino priemones, 100 užsikrėtusių žmonių užkrėsdavo 150 kitų asmenų. Dabar šis rodiklis sumažėjo iki 117-os užkrėstųjų, tačiau vistiek tebėra aukštas.

Todėl, pasak M. Stankūno, būtina mažinti užkrėtimo rodiklį.

„Turint po 3.000 atvejų kasdien, tai parodo, kad daug žmonių naujai užsikrečia virusu“, – kalbėjo medikas.

Profesoriaus tvirtinimu, lietuviai nepakankamai apribojo savo mobilumą, dėl to virusas turi galimybes plisti.

Pasak jo, labiausiai naujų užsikrėtimų skaičių padeda sumažinti mažų susibūrimų ribojimas, ugdymo įstaigų uždarymas ir asmenų vietinio judėjimo ribojimas, efektą turi ir nebūtinųjų verslų uždarymas.

Duomenų ekspertas Vaidotas Zemlys–Balevičius Seimo nariams teigė situacija nuo spalio tik blogėja.

„Matome stabilų augimą ir situacijos negerėjimą nuo spalio pradžios“, – teigė jis, pridūręs, kad, kad pikas atvejų dar nėra pasiektas, „nes mirtys seka iš paskos, per Kalėdas ir Naujus metus pradės mirti žmonės, kurie užsikrėtė dabar“.

Jis priekaištavo politikams, kad nebuvo laiku imtasi naujų ribojančiųjų priemonių.

V. Zemlys-Balevičius teigė, kad vienintelė išeitis yra testuoti gyventojus. Ekspertas taip pat ragino pradėti ruoštis ir galimam nepaprastosios padėties įvedimui, nes tai yra ilgas procesas. 

Lietuvoje trečiadienį įsigaliojo griežtesnis karantino režimas, kurio metu uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos ir apribotas žmonių judėjimas.

[infogram id="71c3ec71-0891-4605-b689-d134b8e8b597" prefix="IfF" format="interactive" title="COVID-19 pandemijos valdymo priemonės nuo 2020 12 16"]