G. Landsbergis: sankcijos Baltarusijai neturi likti tik popieriuje

Europos Sąjungos (ES) šalių ambasadoriai trečiadienį sutarė įvesti sankcijas Baltarusijos įmonėms ir asmenims, kurie remia Aliaksandro Lukašenkos režimą. Tai bus jau trečias ES sankcijų paketas.

Paklaustas, kokia ekonominė žala Lietuvai būtų priimtina tam, kad būtų galima nubausti A. Lukašenkos režimą, G. Landsbergis sako, kad visų pirma turi būti išnaudoti visi instrumentai, kurie apriboja asmenų teisę atvykti į ES.

„Europiniai sąrašai dabar yra, švelniai tariant, nedidelės apimties, manau, kad jie tikrai galėtų būti plečiami. Lygiai tas pats galioja tų asmenų finansiniams ištekliams, kuriuos jie turi tiek ES, tiek Lietuvoje. Reikia nesustoti, kad įvedamos sankcijos ir paliekama valstybių narių atsakomybei pačioms aiškintis, ar jos turi tų išteklių savo šalyje, ar neturi.

Aš raginu mūsų finansines institucijas, jeigu tai nėra padaryta dar iki šiol, tiesiog patikrinti, ar tie asmenys, kurie yra įtraukti į sankcijų sąrašus, neturi Lietuvoje finansinių išteklių. Lygiai taip pat Lietuva gali kreiptis ir į kitas valstybes nares paklausiant to paties klausimo, kad tos sankcijos neliktų tik popieriuje“, – pabrėžia užsienio reikalų ministras.

Jis patikino, kad neatidėliodamas sieks išsiaiškinti, kaip sankcijos veikia: „Tai yra vienas iš pirmųjų darbų, ką ketinu daryti. Kadangi ir pilietinė visuomenė yra šituo užsiėmusi, dabar suplanuoti keli susitikimai su baltarusių opozicijos atstovais, esančiais Vilniuje. Iškelsime klausimą – ką jie žino, kokia yra situacija, galbūt gali būti kažkokios papildomos informacijos. Kol kas esu užtikrintas, kad europinės sankcijos veikia efektyviai – lyg ir neturėčiau pagrindo abejoti, bet aš norėčiau sužinoti, kaip jos veikia, kas tikrina, kokios institucijos tai daro, kaip tai yra atliekama, nes tame turi dalyvauti ir komerciniai bankai, kurie tuos išteklius ir turi. Taigi tą neatidėliodamas darysiu.“

Ministras sakė kol kas negirdėjęs, kad Lietuvoje ar ES bent vieno Baltarusijos piliečio turtas ar sąskaitos būtų įšaldyti ar areštuoti dėl įtraukimo į juodąjį sąrašą.

G. Landsbergis taip pat teigė, kad nėra reikalo dabar grąžinti Lietuvos ambasadorių į Baltarusiją: „Mano pozicija yra ta, kad esant įtemptai situacijai ambasadorius gali užtrukti Vilniuje dėl konsultacijų ir ambasada gali būti vadovaujama žmogaus, kuris nėra įteikęs skiriamųjų raštų nelegitimiam valstybės vadovui, koks dabar yra A. Lukašenka“.

Artimiausias draugas

Kalbėdamas apie Lenkijos ir ES ginčą dėl teisės viršenybės, G. Landsbergis sako, kad ne visi Lenkijos sprendimai džiugina, bet ji yra artimiausias Lietuvos draugas.

„Aš nenorėčiau būti arbitru tarp ES ir Lenkijos. Mes, būdami artimi draugai su Lenkija, stebime situaciją, kartais ją stebime su susirūpinimu ir nesakau, kad turime džiaugtis visomis naujienomis, kurios mus pasiekia iš Varšuvos. Bet tai nepakeičia esminio, pamatinio principo, kad vis dėlto Lenkija yra mūsų artimiausias draugas. Ta strateginė partnerystė, kuri kurta šimtmečiais, negali būti išlukštenta į kitokį santykį per vienerius metus ar netgi per dešimtmetį“, – teigia G. Landsbergis.

Jis taip pat sakė šioje situacijoje pasikliaująs tuo, kad ES yra kompromisu grįsta sąjunga.

„Kartais antraštės parodo mums, kad „Brexit“ atveju ar Lenkijos klausimu diskusija užaštrėja iki raudonumo – įkaitusi geležis net šnypščia, bet staiga išaušta rytas ir paaiškėja, kad institucija, kuri gerbia kiekvieną diskusijoje dalyvaujančią pusę, randa kompromisą. Išeina visi truputį pralaimėję, bet daugmaž patenkinti bendru rezultatu. Aš tuo kliaunuosi, nes tikiu ES, kuri yra grįsta kompromisu“, – sakė G. Landsbergis.

Naujų ryšių Azijoje paieška

Interviu BNS G. Landsbergis taip pat teigė, kad Lietuva turėtų vengti pernelyg stiprių ryšių su Kinija ir Užsienio reikalų ministerija per artimiausius ketverius metus turėtų kelti aiškų strateginės diversifikacijos Azijoje tikslą.

„Šiandien matome, kad mūsų susisiejimas su Kinija ateityje ilgainiui gali pradėti veržti mums tam tikrus varžtus, dėl kurių mes galime pradėti jaustis nejaukiai, būdami per daug susisaistę. Dėl to reikia ieškoti papildomų galimybių tiek verslui, tiek ekonomikai, Azijos regione ieškoti naujų kontaktų, naujų ryšių, naujų rinkų, iš kurių galėtume atsivežti mums būtinų prekių, į kurias mes galėtume eksportuoti tai, kas mums yra svarbu.

Turime ambasadą Japonijoje, turime ekonominių ryšių vienoje ar kitoje valstybėje regione, bet tą tikrai galima stiprinti. Manau, kad galima planuoti atidaryti diplomatinę atstovybę Pietų Korėjoje, su kuria ekonominius ryšius gana aktyviai mezgėme per mūsų „Independence“ laivo istoriją. Užmegzti ryšiai gali būti plėtojami tiek strateginiu lygiu, tiek ekonominiu lygiu, ieškant naujų rinkų ar prekių ir paslaugų mūsų ekonominei plėtrai. Ryšius reikia stiprinti ir su Singapūru – tiek akademinius ryšius, tiek verslo ryšius“, – sakė G. Landsbergis.

Ministro teigimu, dėl strateginių investicijų padėtis kontroliuojama, nes Lietuva turi neblogai veikiančius instrumentus tiek Vyriausybės, tiek parlamento lygiu. O dėl investicijų, kurios nėra nukreiptos į strategiškai pavojingus sektorius, G. Landsbergis šiuo metu kol kas didelės rizikos irgi nemato: „Lietuva nėra labai įsipareigojusi vienai valstybei – ES yra valstybių, kur kas labiau išplėtojusį tą dvišalių investicijų formatą“.

Jis taip pat neatmetė, kad, nepaisant Kinijos nepasitenkinimo, Lietuvoje galėtų atsidaryti Taivano atstovybė.

„Aš tikrai neatmesčiau tokios galimybės dėl to, kad tai yra verslo atstovybė. Jei neklystu, paskutiniais duomenimis, Lietuva yra tarp dviejų Europos Sąjungos valstybių, kuri tokios atstovybės neturėtų. Mane stebintų kokios nors atsakomosios akcijos, jos primintų ir šantažo momentą, kuris nebūtinai dvišaliuose valstybių santykiuose yra priimtinas bendravimo būdas, ypatingai turint galvoje, kad tai yra jau nusistovėjusi europinė diplomatinė norma verslo santykius tarp valstybių narių ir Taivano stiprinti būtent tokiu būdu atidarant atstovybę valstybėje narėje arba valstybės narės verslo atstovybę Taivane“, – sakė G. Landsbergis.