Biudžeto priėmimas Seime – kitą antradienį

Publikuota: 2020-12-17
Atnaujinta 2020-12-17 19:11
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Seimas dėl kitų metų biudžeto patvirtinimo turėtų balsuoti kitą antradienį, gruodžio 22 d. Taip nusprendė parlamentarų dauguma po ketvirtadienį surengto antrojo biudžeto svarstymo.

Tekstas papildytas balsavimo rezultatais ir politikų pasisakymais per diskusiją. 

Už tai, kad kitą antradienį būtų priimamas 2021 m. valstybės biudžetas, ketvirtadienio posėdyje balsavo 85 Seimo nariai. Už opozicijos pateiktą pasiūlymą grąžinti biudžeto projektą Vyriausybei dar kartą tobulinti, pasisakė 23 parlamentarai. 

Kartu su antruoju kitų metų valstybės biudžeto svarstymu Seimui buvo taip pat pateikti naujosios Vyriausybės pakoreguotieji „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai. Jų priėmimas irgi numatomas kitą antradienį.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Didinamas deficitas

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, informavo Seimo narius apie Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto pasiūlytas kitų metų biudžeto korekcijas. Daugiausia dėmesio pakoreguotame projekte, anot ministrės, skiriama koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių valdymo priemonių finansavimui.

„Pagrindinis dėmesys skirtas koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių mažinimui, tam skirta didžioji dalis pakeitimų“, – teigė Finansų ministerijos vadovė. 

Pasak jos, bendrojo vidaus produktas (BVP) kitąmet augs beveik 3%. 

„Pirmame ketvirtyje dar bus sunki situacija, vis gi vėliau ekonomika turės pasitaisyti, todėl planuojama, kad BVP augimas kitais metais sieks 2,8%“, – prognozavo G. Skaistė. 

Šiemet prognozuojamas apie 1,5% BVP sumažėjimas.

Kitąmet numatomas 7% BVP valdžios sektoriaus deficitas – 2,1 punkto daugiau negu planavo kadenciją baigusi valdžia. Vien valstybės biudžeto deficitas sieks 4,57 mlrd. Eur. Patobulintame valstybės biudžeto projekte numatoma, kad jo pajamos sieks 11,25 mlrd. Eur, asignavimai sudarys 15,83 mlrd. Eur.

Valstybės asignavimus siūloma didinti 1,137 mlrd. Eur, o didžiausią lėšų dalį – 933,5 mln. Eur – skirti koronaviruso pandemijos padariniams suvaldyti.

Grynojo skolinimosi limitas sumažintas nuo 4,527 mlrd. iki 4,028 mlrd. Eur. Tačiau dėl didinamo deficito bendrasis valstybės skolos lygis kitąmet, planuojama, padidės iki 52% BVP, o ne 49%, kaip planavo buvusi Vyriausybė.

Ministrė teigimu, formuojant biudžetą buvo stengiamasi, kad iš jo visuomenei būtų aišku, kokios  išlaidos planuojamos, koks bus realus biudžetas deficitas.

„Pasilikdami netgi tam tikrą laisvę stumdyti tam tikras biudžeto eilutes pagal poreikį pandemijos metu, darome viską gerokai skaidriau ir atviriau tam, kad visa visuomenė žinotų, kokias išlaidas planuosime ir koks bus realus biudžetas deficitas“, – sakė G. Skaistė.

Pavasarį imsis korekcijų ir grįš prie DNR plano

Iš biudžeto projekto, kaip informavo G. Skaistė, išimtas milijardinis Ateities ekonomikos DNR planas.

„Pavasario sesijoje planuojama biudžeto peržiūra, per kurią bus peržiūrimi ir visi DNR plano projektai. Dabar iš biudžeto DNR planas yra išimtas, nes dar nėra garantuoti europietiški ir kiti šio plano finansavimo šaltiniai. Po pavasarinės peržiūros šis planas galės grįžti į biudžetą“, – kalbėjo ji.

Patikslintame biudžete numatyta daugiau lėšų socialinei apsaugai, pvz., papildomam pensijų indeksavimui – jų ankstesniame projekte nebuvo.  

Vakcinoms nuo koronaviruso kitų metų biudžete numatyta 65 mln. Eur.

Ankstesnės Vyriausybės parengtame biudžeto projekte nebuvo suplanuota lėšų, reikalingų koronaviruso pandemijai suvaldyti, išskyrus dalį pinigų subsidijoms už prastovas gruodžio mėnesį.

Kitais metais euru didinama valstybės tarnautojų bazinė alga. Vaiko pinigai didės dešimčia eurų – iki 70 Eur už vaiką.

Be to, nuo 607 iki 642 Eur didės minimali mėnesio alga.

Priklausys nuo krizės trukmės

Premjerė ketvirtadienį sakė, kad augančio valstybės viešųjų finansų deficito suvaldymas priklausys nuo to, kiek ilgai truks koronaviruso krizė. Vyriausybės vadovė tikina, kad viešojo sektoriaus finansavimas nebus mažinamas, tačiau ji neatmeta galimybės, kad užsitęsus pandemijai ateityje gali tekti didinti mokesčius.

„Reikės svarstyti apie viešojo sektoriaus finansavimą bendrai, visas ambicijas įsivertinti. Jeigu trūksta lėšų, kad tą ūkį išlaikytume, tada apie mokesčius teks diskutuoti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Tačiau ji pabrėžė, kad apie finansavimo mažinimą viešajam sektoriui nereikėtų kalbėti, nes viešųjų išlaidų ir BVP santykis yra per mažas pagal šalies išsivystymo lygį.

Premjerės teigimu, išaugęs sveikatos sistemos finansavimas kilstels viešojo sektoriaus rodiklius tik laikinai: „Kai tiek daug lėšų skiriama sveikatos sistemai, tas santykis pagerės, bet tai bus laikina. 2% yra susiję su COVID-19 situacija. Tai jeigu ta situacija išsisprendžia, akivaizdu, kad tai vienkartinės išlaidos ir vienkartinis padidėjimas deficito, tada grįžti į stabilumą būtų lengviau negu tada, jeigu lėšų poreikis prasitęs į 2022 m.“

Įžvelgia naujų mokesčių grėsmę

Seimo vicepirmininkas, valdančiosios Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas posėdyje sakė, kad patikslintas projektas nėra tobulas, bet geresnio per tokį trumpą laikotarpį padaryti neįmanoma.

„Biudžete numatytos lėšos Covid-19 situacijos suvaldymui. Ne tik vakcinai, bet ir tyrimų vykdymui, prastovoms ir kitoms nenumatytoms išlaidoms padengti. 230 mln. Eur pasieks smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris nukentėjo ir dabar kenčia dėl sudėtingos situacijos šalyje. Gerai, kad savivaldybėms užtikrinti papildomi beveik 80 mln. Eur savarankiškoms funkcijoms vykdyti, kas biudžeto kontekste nebuvo dideli pinigai, bet ir jie nebuvo numatyti praeitame projekte“, – kalbėjo V. Mitalas.

Opozicinių valstiečių-žaliųjų atstovas Lukas Savickas diskusijos metu teigė, kad dėl gerokai didinamo deficito ateityje reikės arba naujų mokesčių, arba mažinti išlaidas.

„Pasirinkta išbraukti Europos atsigavimo fondo lėšas. Tai arti milijardo. Dėl to gali būti prarastos investicijos į ekonomikos proveržį. Be to, yra ir išpūstas deficitas. Su 7% užkoduojame, kad skolos lygis pats save augins ir didės toliau. Ką darysime ne kitais, bet dar kitais metais? Įvedinėsime naujus mokesčius? Ar yra dėl to sutarimas? Arba galbūt būsime priversti mažinti finansavimą esminėms sritims, kad galėtume turėti tvarią situaciją“, – vardijo alternatyvas L. Savickas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas iš Seimo tribūnos kalbėjo: „Vis tiek pasigendu ryškesnio mokesčių sistemos pakeitimo – ir toliau išliekame mažiausiai BVP per biudžetą perskirstančia šalimi (apie 30%). Vakarų šalys, kai būna krizė pirmiausia didina mokesčius patiems turtingiausiems žmonėms. Linkiu, kad kitais metais tuo pačiu metu dėkosiu ministrei už drąsą ir ryžtą keisti mokesčių sistemą.“ 

Baiminasi nevaldomo skolos augimo

Vienas valstiečių-žaliųjų lyderių, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad I. Šimonytės Vyriausybei valdžios deficitą padidinus iki 7% BVP, valstybės skola gali pradėti augti nevaldomai ir sukels problemų sudarant 2022 m. biudžetą. 

„7% suponuoja galimą nevaldomą skolos augimą ir dideles problemas formuojant 2022 m. biudžetą. Reikės ir didinti mokesčius ar naujus sugalvoti, ir mažinti viešojo sektoriaus finansavimą, jeigu norime, kad spiralinis skolos augimas mūsų neįsuktų į pakankamai pavojingą verpetą“, –  tvirtino S. Skvernelis. 

Jis neatmetė, kad valstybei gali tekti veržtis diržus: „Matyt, gresia tas dalykas.“ 

Tuo metu I. Šimonytė nepagrįstais vadina buvusių valdančiųjų priekaištus dėl didesnio deficito, nes į biudžetą nebuvo įtrauktas milijardas eurų koronaviruso krizei suvaldyti.

„Neįtraukė maždaug milijardo išlaidų, kurios reikalingos koronaviruso situacijai suvaldyti. Tai anam biudžete nebuvo 5% BVP deficito, drįstu pasakyti, o jis buvo gerokai didesnis nuo pat pradžių“, – teigė premjerė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Ukrainos IT sektorius per karą bando laikyti aukštai iškeltą galvą Premium

Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24 d. Ukrainoje sugadino ar iš esmės visiškai sunaikino daugybę...

Inovacijos
13:39
G. Landsbergis: būsimi rinkimai bus nuspalvinti karo Ukrainoje spalvomis

Būsimi savivaldos ir kiti rinkimai bus nuspalvinti karo Ukrainoje spalvomis, teigia užsienio reikalų...

A. Anušauskas: pažadai dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo yra, bet kol kas neįgarsinami

Pažadai dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo yra, bet kol kas neįgarsinami, teigia krašto apsaugos ministras...

Droną „Bayraktar“ tikimasi nupirkti ir perduoti Ukrainai kuo greičiau – ministras 2

Droną „Bayraktar“, kuriam pinigai buvo surinkti „Laisvės TV“ iniciatyva, tikimasi nupirkti ir perduoti...

Mirė žurnalistas, rašytojas Laimonas Tapinas, šalies vadovai reiškia užuojautą

Šeštadienį eidamas 78-uosius metus mirė žurnalistas, rašytojas, kino istorikas ir kritikas Laimonas Tapinas.

Laisvalaikis
08:38
Dėl bėgimo varžybų sostinėje bus ribojamas eismas, numatyti viešojo transporto pakeitimai

Dėl bėgimo varžybų „We run Vilnius“ sostinėje sekmadienį bus ribojamas eismas, numatyti viešojo transporto...

Laisvalaikis
08:27
E. prekyba rieda nuo kalniuko, bendrą prekybos lėtėjimą veikia infliacija Premium

Per balandį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 1,7%, o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta...

Prekyba
07:30
Europa – pirmą kartą nebe didžiausia rusiškos naftos pirkėja 4

Tanklaiviais plukdomas rekordiškai daug rusiškos naftos, o į Indiją ir Kiniją keliauja precedento neturintys...

Rinkos
2022.05.28
Tinkamiausiais kandidatais vadovauti LVAT pripažinti S. Žalimienė ir G. Kryževičius

Tinkamiausiais kandidatais į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininko pareigas...

Verslo aplinka
2022.05.28
Šiuo metu neveikia apie 35% Ukrainos ekonomikos

Rusija Ukrainoje sunaikino daugiau nei 25.000 km kelių, kelis šimtus tiltų ir 12 oro uostų. Taip pat...

Verslo aplinka
2022.05.28
Ispanija Latvijai siunčia raketų ir papildomų karių

Ispanija pasiųs raketų „žemė-oras“ bateriją ir apie 100 karių į NATO priešakinių pajėgų misiją Latvijoje,...

Verslo aplinka
2022.05.28
V. Putinas bando įtikinti Vokietijos ir Prancūzijos vadovus švelninti sankcijas

Rusijos autoritarinis vadovas Vladimiras Putinas Vakarų lyderius bando įtikinti švelninti ekonomines...

Verslo aplinka
2022.05.28
P. Porošenka turėjo atvykti į Vilnių, bet nebuvo išleistas iš Ukrainos

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pranešė, kad jam buvo neleista išvykti iš šalies,...

Verslo aplinka
2022.05.28
Individualiems namams – sustiprinta nuotekų kontrolė 1

Aplinkos ministerijos užsakymu kuriama speciali sistema, kuri kontroliuos individualiuose namuose gyvenančių...

Verslo aplinka
2022.05.28
A. Merkelis. Pinigų plovimo prevencijos auditas: kaip naštą paversti galimybėmis

Lietuvoje „fintech“ įmonių skaičius artėja prie 300, ir toms, kurios turi finansų įstaigos licenciją, svarbu...

Nuomonės
2022.05.28
J. Neliupšienė: investuotojai teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas 9

Investuotojai dabar visai kitaip vertina ir mato mūsų regioną, jie teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas,...

Verslo aplinka
2022.05.28
Lietuvos stačiatikių bažnyčia prašo suteikti jai savarankiškos Bažnyčios statusą 2

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu suteikti Lietuvos...

Verslo aplinka
2022.05.28
Infografika: Rusija sparčiai „dovanoja“ ginkluotę Ukrainos pajėgoms Premium

Nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko ne tik sunaikinti...

Verslo aplinka
2022.05.28
Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka nutraukia ryšius su Rusija

Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka penktadienį pareiškė nutraukianti ryšius su Rusija dėl...

Verslo aplinka
2022.05.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku