Biudžeto priėmimas Seime – kitą antradienį

Tekstas papildytas balsavimo rezultatais ir politikų pasisakymais per diskusiją. 

Už tai, kad kitą antradienį būtų priimamas 2021 m. valstybės biudžetas, ketvirtadienio posėdyje balsavo 85 Seimo nariai. Už opozicijos pateiktą pasiūlymą grąžinti biudžeto projektą Vyriausybei dar kartą tobulinti, pasisakė 23 parlamentarai. 

Kartu su antruoju kitų metų valstybės biudžeto svarstymu Seimui buvo taip pat pateikti naujosios Vyriausybės pakoreguotieji „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektai. Jų priėmimas irgi numatomas kitą antradienį.

Didinamas deficitas

Gintarė Skaistė, finansų ministrė, informavo Seimo narius apie Ingridos Šimonytės vadovaujamo ministrų kabineto pasiūlytas kitų metų biudžeto korekcijas. Daugiausia dėmesio pakoreguotame projekte, anot ministrės, skiriama koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių valdymo priemonių finansavimui.

„Pagrindinis dėmesys skirtas koronaviruso pandemijos sukeltų padarinių mažinimui, tam skirta didžioji dalis pakeitimų“, – teigė Finansų ministerijos vadovė. 

Pasak jos, bendrojo vidaus produktas (BVP) kitąmet augs beveik 3%. 

„Pirmame ketvirtyje dar bus sunki situacija, vis gi vėliau ekonomika turės pasitaisyti, todėl planuojama, kad BVP augimas kitais metais sieks 2,8%“, – prognozavo G. Skaistė. 

Šiemet prognozuojamas apie 1,5% BVP sumažėjimas.

Kitąmet numatomas 7% BVP valdžios sektoriaus deficitas – 2,1 punkto daugiau negu planavo kadenciją baigusi valdžia. Vien valstybės biudžeto deficitas sieks 4,57 mlrd. Eur. Patobulintame valstybės biudžeto projekte numatoma, kad jo pajamos sieks 11,25 mlrd. Eur, asignavimai sudarys 15,83 mlrd. Eur.

Valstybės asignavimus siūloma didinti 1,137 mlrd. Eur, o didžiausią lėšų dalį – 933,5 mln. Eur – skirti koronaviruso pandemijos padariniams suvaldyti.

Grynojo skolinimosi limitas sumažintas nuo 4,527 mlrd. iki 4,028 mlrd. Eur. Tačiau dėl didinamo deficito bendrasis valstybės skolos lygis kitąmet, planuojama, padidės iki 52% BVP, o ne 49%, kaip planavo buvusi Vyriausybė.

Ministrė teigimu, formuojant biudžetą buvo stengiamasi, kad iš jo visuomenei būtų aišku, kokios  išlaidos planuojamos, koks bus realus biudžetas deficitas.

„Pasilikdami netgi tam tikrą laisvę stumdyti tam tikras biudžeto eilutes pagal poreikį pandemijos metu, darome viską gerokai skaidriau ir atviriau tam, kad visa visuomenė žinotų, kokias išlaidas planuosime ir koks bus realus biudžetas deficitas“, – sakė G. Skaistė.

Pavasarį imsis korekcijų ir grįš prie DNR plano

Iš biudžeto projekto, kaip informavo G. Skaistė, išimtas milijardinis Ateities ekonomikos DNR planas.

„Pavasario sesijoje planuojama biudžeto peržiūra, per kurią bus peržiūrimi ir visi DNR plano projektai. Dabar iš biudžeto DNR planas yra išimtas, nes dar nėra garantuoti europietiški ir kiti šio plano finansavimo šaltiniai. Po pavasarinės peržiūros šis planas galės grįžti į biudžetą“, – kalbėjo ji.

Patikslintame biudžete numatyta daugiau lėšų socialinei apsaugai, pvz., papildomam pensijų indeksavimui – jų ankstesniame projekte nebuvo.  

Vakcinoms nuo koronaviruso kitų metų biudžete numatyta 65 mln. Eur.

Ankstesnės Vyriausybės parengtame biudžeto projekte nebuvo suplanuota lėšų, reikalingų koronaviruso pandemijai suvaldyti, išskyrus dalį pinigų subsidijoms už prastovas gruodžio mėnesį.

Kitais metais euru didinama valstybės tarnautojų bazinė alga. Vaiko pinigai didės dešimčia eurų – iki 70 Eur už vaiką.

Be to, nuo 607 iki 642 Eur didės minimali mėnesio alga.

Priklausys nuo krizės trukmės

Premjerė ketvirtadienį sakė, kad augančio valstybės viešųjų finansų deficito suvaldymas priklausys nuo to, kiek ilgai truks koronaviruso krizė. Vyriausybės vadovė tikina, kad viešojo sektoriaus finansavimas nebus mažinamas, tačiau ji neatmeta galimybės, kad užsitęsus pandemijai ateityje gali tekti didinti mokesčius.

„Reikės svarstyti apie viešojo sektoriaus finansavimą bendrai, visas ambicijas įsivertinti. Jeigu trūksta lėšų, kad tą ūkį išlaikytume, tada apie mokesčius teks diskutuoti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Tačiau ji pabrėžė, kad apie finansavimo mažinimą viešajam sektoriui nereikėtų kalbėti, nes viešųjų išlaidų ir BVP santykis yra per mažas pagal šalies išsivystymo lygį.

Premjerės teigimu, išaugęs sveikatos sistemos finansavimas kilstels viešojo sektoriaus rodiklius tik laikinai: „Kai tiek daug lėšų skiriama sveikatos sistemai, tas santykis pagerės, bet tai bus laikina. 2% yra susiję su COVID-19 situacija. Tai jeigu ta situacija išsisprendžia, akivaizdu, kad tai vienkartinės išlaidos ir vienkartinis padidėjimas deficito, tada grįžti į stabilumą būtų lengviau negu tada, jeigu lėšų poreikis prasitęs į 2022 m.“

Įžvelgia naujų mokesčių grėsmę

Seimo vicepirmininkas, valdančiosios Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas posėdyje sakė, kad patikslintas projektas nėra tobulas, bet geresnio per tokį trumpą laikotarpį padaryti neįmanoma.

„Biudžete numatytos lėšos Covid-19 situacijos suvaldymui. Ne tik vakcinai, bet ir tyrimų vykdymui, prastovoms ir kitoms nenumatytoms išlaidoms padengti. 230 mln. Eur pasieks smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris nukentėjo ir dabar kenčia dėl sudėtingos situacijos šalyje. Gerai, kad savivaldybėms užtikrinti papildomi beveik 80 mln. Eur savarankiškoms funkcijoms vykdyti, kas biudžeto kontekste nebuvo dideli pinigai, bet ir jie nebuvo numatyti praeitame projekte“, – kalbėjo V. Mitalas.

Opozicinių valstiečių-žaliųjų atstovas Lukas Savickas diskusijos metu teigė, kad dėl gerokai didinamo deficito ateityje reikės arba naujų mokesčių, arba mažinti išlaidas.

„Pasirinkta išbraukti Europos atsigavimo fondo lėšas. Tai arti milijardo. Dėl to gali būti prarastos investicijos į ekonomikos proveržį. Be to, yra ir išpūstas deficitas. Su 7% užkoduojame, kad skolos lygis pats save augins ir didės toliau. Ką darysime ne kitais, bet dar kitais metais? Įvedinėsime naujus mokesčius? Ar yra dėl to sutarimas? Arba galbūt būsime priversti mažinti finansavimą esminėms sritims, kad galėtume turėti tvarią situaciją“, – vardijo alternatyvas L. Savickas.

Socialdemokratas Algirdas Sysas iš Seimo tribūnos kalbėjo: „Vis tiek pasigendu ryškesnio mokesčių sistemos pakeitimo – ir toliau išliekame mažiausiai BVP per biudžetą perskirstančia šalimi (apie 30%). Vakarų šalys, kai būna krizė pirmiausia didina mokesčius patiems turtingiausiems žmonėms. Linkiu, kad kitais metais tuo pačiu metu dėkosiu ministrei už drąsą ir ryžtą keisti mokesčių sistemą.“ 

Baiminasi nevaldomo skolos augimo

Vienas valstiečių-žaliųjų lyderių, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad I. Šimonytės Vyriausybei valdžios deficitą padidinus iki 7% BVP, valstybės skola gali pradėti augti nevaldomai ir sukels problemų sudarant 2022 m. biudžetą. 

„7% suponuoja galimą nevaldomą skolos augimą ir dideles problemas formuojant 2022 m. biudžetą. Reikės ir didinti mokesčius ar naujus sugalvoti, ir mažinti viešojo sektoriaus finansavimą, jeigu norime, kad spiralinis skolos augimas mūsų neįsuktų į pakankamai pavojingą verpetą“, –  tvirtino S. Skvernelis. 

Jis neatmetė, kad valstybei gali tekti veržtis diržus: „Matyt, gresia tas dalykas.“ 

Tuo metu I. Šimonytė nepagrįstais vadina buvusių valdančiųjų priekaištus dėl didesnio deficito, nes į biudžetą nebuvo įtrauktas milijardas eurų koronaviruso krizei suvaldyti.

„Neįtraukė maždaug milijardo išlaidų, kurios reikalingos koronaviruso situacijai suvaldyti. Tai anam biudžete nebuvo 5% BVP deficito, drįstu pasakyti, o jis buvo gerokai didesnis nuo pat pradžių“, – teigė premjerė.