Prezidentūra: biudžeto deficito didinimas šiuo metu yra pateisinamas

Naujosios Vyriausybės sprendimas tikslinant kitų metų biudžeto projektą numatyti didesnį deficitą ir skolos lygį yra dabartinėje situacijoje pateisinamas, sako prezidento patarėjas. Tačiau, anot jo, pasibaigus koronaviruso krizei bus būtina parengti aiškią strategiją, kuri leistų per kelerius ateinančius metus sugrįžti prie subalansuoto biudžeto ir mažesnės skolos.
Simonas Krėpšta, prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės grupės vadovas, trečiadienio vakarą pakomentavo tądien Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės priimtus sprendimus dėl 2021 m. valstybės, Sodros bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektų pataisymo ir jų pakartotinio teikimo Seimui.
Vyriausybė nustatė, kad valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 7% bendrojo vidaus produkto (BVP) 2,1 punkto daugiau negu planavo Sauliaus Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas spalį pateiktame pirminiame biudžeto projekte. Tuo metu struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos naujausiu vertinimu, 2021 m. sudarys 6,4 proc. BVP, o jo skola 51,9% BVP, arba 1,7 punkto daugiau nei planuota anksčiau.
Deficitas ir skola didėja, bet tai yra pateisinama dabartinėmis sąlygomis. Bet įveikus dabartinę krizę reikės nuosekliai, per artimiausius metus grįžti prie labiau subalansuoto biudžeto, taip pat numatyti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, kalbėjo S. Krėpšta.
Paklaustas, ar kitų metų biudžetas atitinka prezidento Gitano Nausėdos deklaruojamus gerovės valstybės idėjas, patarėjas atsakė: Akivaizdu, kad gerovės biudžetas turi būti subalansuotas. Taip pat akivaizdu, kad gerovės biudžetas turi būti nuosekliai socialiai orientuotas. Dabartinėmis sąlygomis biudžeto deficitas yra pateisinamas. Tačiau tuo pat metu pozityvu yra tai, kad pakoreguotame biudžete daugiau dėmesio skiriama socialinėms reikmėms. Be to, padidinamos išlaidos sveikatos apsaugai, paramai sustabdytam verslui. Tai teisingas požiūris pandemijos sąlygomis, nes padeda mažinti socialinę atskirtį, todėl biudžetas iš esmės atliepia gerovės valstybės idėjas.
Patarėjo vertinimu, pakoreguotasis biudžetas atliepia tam tikrus pokyčius, apie kuriuos prezidentas kalbėjo jau spalį, kai buvo pateiktas pirminis biudžeto projektas.
Lyginant su pirminiu projektu I. Šimonytės Vyriausybė biudžeto išlaidas padidino daugiau kaip 1 mlrd. Eur, nukreipdama šias lėšas ekonomikos skatinimui, socialinei ir sveikatos apsaugai.
Pasak S. Krėpštos, socialiniame kontekste svarbus ir dabartinės Vyriausybės sprendimas nemažinti ankstesnės valdžios nuo 2021 m. pradžios beveik 6% iki 642 Eur padidintos minimalios mėnesio algos.
Patarėjas kartojo prezidento poziciją, kad bendras tikslas nuosekliai didinti biudžeto pajamas iki 35% nuo BVP 2024 m. Šiuo metu biudžetas sudaro apie 31% BVP.
Suprantama, kadangi kitų metų biudžetas yra deficitinis ir ypatingas dėl pandemijos iššūkių, jo santykis su BVP nepadidėja. Tačiau tikslas per ketverius metus pasiekti 35% išlieka. Jį tikrai įmanoma pasiekti ir dabartinė Vyriausybė yra numačiusi priemones, kad tą padarytų per šešėlinės ekonomikos mažinimo, tam tikrų mokestinio neteisingumo apraiškų panaikinimą, atsakydamas į VŽ klausimą tvirtino S. Krėpšta.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti