Sankcijos „Belaruskalij“ reikalauja papildomų diskusijų – prezidento patarėja

Papildyta A. Armonaitės, G. Landsbergio ir A. Latako komentarais

„Ateityje žiūrėtume, tačiau šiuo metu tai reikalautų papildomų diskusijų“, – LRT radijui ketvirtadienio rytą transliuotame interviu sakė A. Skaisgirytė, komentuodama tokį Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos raginimą.

Ji atkreipė dėmesį, kad sankcijos įmonėms yra taikomos Europos Sąjungos mastu, be to, svarbu įvertinti, ar tai neturėtų didelės neigiamos įtakos eiliniams žmonėms.

„Viena vertus, taip, jeigu įmonė dirba režimui, ji galėtų būti sankcionuojama, antra vertus, visada pasižiūrima į tai, ar tai nenuskriaus eilinių žmonių ir, pavyzdžiui, jeigu įmonėje dirba daug žmonių, o „Belaruskalij“ turbūt dirba keletas dešimčių tūkstančių žmonių, ar tai neatsilieps tų paprastų žmonių, darbininkų, gerovei“, – kalbėjo ji.

„Su sankcijomis nesinorėtų perlenkti lazdos, kai jos paveikia pilietinę visuomenę, su kuria mes norėtume turėti kuo geriausius santykius ir kurią remiame“, – sakė prezidento patarėja.

Ministrai kalba skirtingai

Būsimoji ekonomikos ministrė, Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad naujoji Vyriausybė turėtų svarstyti Baltarusijos opozicijos prašymą įvesti sankcijas „Belaruskalij“.

Politikės teigimu, galimi trumpalaikiai ekonominiai nuostoliai neturėtų nusverti žmogaus teisių klausimų, o spaudimas gali prisidėti prie A. Lukašenkos režimo žlugimo.

„Manau, kad reikėtų svarstyti. Nuo pat pradžių, kai buvo suklastoti rinkimai Baltarusijoje ir prasidėjo represijos, sakiau, kad reikia, nepaisant trumpalaikių savo ekonominių interesų, padėti tiems žmonėms ir ekonominės sankcijos galėtų būti tas įrankis, kuris veikia“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Armonaitė.

„Manau, kad tai svarstytinas klausimas. Dėl konkretaus modelio dabar negaliu pakomentuoti, reikėtų viską įvertinti“, – teigė ji.

Tuo metu paskirtasis užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad Lietuva neturi galimybiu? i?vesti vienas?alių ekonominių sankcijų. Pasak jo, tai gali padaryti tik ES.

„Šiuo metu ES jau vyksta diskusija dėl trečiojo paketo sankcijų, kuriame numatomos galimos sankcijos režimo aplinką finansuojantiems verslininkams bei įmonėms“, – BNS komentavo politikas.

A. Latakas: sankcijos turi būti taikomos asmenims, ne įmonei

Tuo metu „Belaruskalij“ trąšas kraunančio Klaipėdos uosto vadovas teigia, jog sankcijos turėtų neigiamos įtakos uostui. Todėl, pasak Algio Latako, sankcijas reikėtų taikyti asmenims, o ne verslui.

„Ekonomine prasme uostui turėtų labai neigiamos įtakos, nes ta dalis krovinio yra labai didelė, o „Belaruskalij“ krovinys per Klaipėdos uostą važiuoja ir didelėmis apimtimis, tai ekonomine prasme iš tikrųjų būtų labai didelis nuostolis“, – BNS sakė A. Latakas.

„Sankcijos, jeigu jos taikomos, jos turėtų būti taikomos asmenims, o ne verslo sektoriams, ne įmonėms. Sankcijos turėtų būtų taikomos į tikslą, o ne būtų panaudotos konkurencinei kovai“, – pridūrė jis.

A. Latako teigimu, Klaipėdos uoste kasmet kraunama apie 12 mln. tonų baltarusiškų trąšų, iš kurių didžioji dalis yra „Belaruskalij“ kroviniai.

Uosto vadovo teigimu, praradus dalį krovinių, juos susigrąžinti būtų labai sudėtinga.

„Kroviniai į uostą ateina labai sunkiai ir jeigu atsitiktų taip, tai nėra sankcija, pritaikoma mėnesiui, pusmečiui ar metams. Jei krovinys išeitų iš uosto, jį susigrąžinti reikėtų labai daug laiko, jeigu tai įmanoma. Šitą reikėtų įvertinti“, – sakė A. Latakas.

Jis taip pat teigė, jog tokie klausimai turi būti sprendžiami politiniu, valstybiniu lygmeniu.

Baltarusiški kroviniai 2019 metais sudarė 30,5% visos uosto krovos (14,1 mln. tonų iš 46,3 mln.).

„Belaruskalij“ turi 30% Birių krovinių terminalo akcijų, per šią Lietuvos verslininko Igorio Udovickio kontroliuojamą įmonę trąšos eksportuojamos į visą pasaulį.  

Svarstyti sankcijas „Belaruskalij“, jei ji ir toliau persekios savo darbuotojus dėl protestų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą, Lietuvos vyriausybę paragino Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

„Belaruskalij“ bendrovė naudojasi Lietuvos geležinkeliais ir Klaipėdos uostu eksportuoti savo produkciją. Norvegijos įmonė „Yara“ neseniai perspėjo, kad gali apriboti trąšų pirkimą iš „Belaruskalij“ dėl represijų.