ES vadovas: Bendrijos narės svarstys sankcijas Turkijai

„Galvoju, kad šitas katės ir pelės žaidimas turi baigtis“, – sakė Ch. Michelis, turėdamas galvoje Turkijos gamtinių dujų žvalgymo laivų įsibrovimus į Graikijos vandenis.

„Tarsimės per Europos viršūnių susitikimą gruodžio 10 dieną ir esame pasirengę panaudoti turimas priemones“, – sakė jis.

Kitos savaitės ES viršūnių susitikimas vyks Briuselyje. Po ankstesnių susitikimų, kurie dėl pandemijos vyko kaip vaizdo konferencijos, lyderiai susitiks fiziškai.

Turkija ginčija Graikijos teritoriją Viduržemio jūros rytuose ir ne kartą buvo pasiuntusi gamtinių dujų telkinių žvalgymo laivą į Graikijos vandenis.

Abi šios šalys priklauso NATO, kuri sukūrė mechanizmą, turintį padėti turkų ir graikų kariškiams išvengti atsitiktinių susidūrimų.

Tačiau Vokietijos vadovaujamos diplomatinės pastangos kalbėtis su Ankara nelabai padėjo sprendžiant esminius klausimus ir kai kurios ES narės, pirmiausia Prancūzija ir pati Graikija, siekia griežtesnių veiksmų.

Kitos ES narės yra atsargesnės. Kai kurios jų baiminasi, kad eskaluojant priešpriešą Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė vėl galėtų leisti pabėgėlių srautui pasiekti ES sienas.

Viršūnių susitikimui pirmininkausiantis Ch. Michelis išreiškė Europos nusivylimą.

„Spalio mėnesį po labai intensyvaus ir strategiškai aukšto lygio apsikeitimo [nuomonėmis], apibrėžėme labai pozityvų pasiūlymą Turkijai, ištiesėme ranką“, – sakė Ch. Michelis spaudos konferencijoje, skirtoje pirmosioms jo darbo metinėms.

„Tačiau žengimo į šią sritį sąlyga yra ta, kad Turkijai reikia nutraukti vienašališkas provokacijas, priešiškus pareiškimus ir vėl pradėti gerbti tarptautinius principus bei taisyklėmis grindžiamą bendruomenę“, – sakė EVT pirmininkas.

„Nuo spalio reikalai nesiklostė labai teigiamai. Nuo to laiko matome... vienašališkus veiksmus, priešišką retoriką“, – pridūrė jis.

Gresia ir JAV sankcijos

JAV Atstovų Rūmai ir Senatas suderino ir įtraukė į ateinančių metų gynybos biudžeto projektą pataisas, numatančias griežtesnes sankcijas prieš Rusijos vadovaujamus dujotiekių projektus „Nord Stream 2“ ir „Turk Stream“, taip pat sankcijas Turkijai už rusiškų oro erdvės gynybos sistemų įsigijimą.

Abejų Kongreso rūmų bendrame pranešime sakoma, kad Atstovų Rūmu parengtame gynybos biudžeto projekte „išliko nuostata, įvedanti 2019 metų įstatymo dėl Europos energetinio saugumo pataisas, kad būtų patikslintos ir išplėstos sankcijos, susijusios su vamzdynų „Nord Stream 2“ ir „Turk Stream“ tiesimo projektais“.

Tokias pačias pataisas pasiūlė ir Senatas, nurodoma pranešime.

Anksčiau buvo pranešta, kad gynybos biudžeto projekte numatomos sankcijos už vamzdynams tiesti naudojamų laivų pardavimą, nuomą arba perleidimą, jų draudimą ir perdraudimą, taip pat su vamzdynų tiesimu susijusių laivų technine modernizacija susijusių paslaugų arba infrastruktūros suteikimą.

2019-ųjų gruodžio 20-ąją JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus sankcijas „Nord Stream 2“, šio dujotiekio tiesimas Šveicarijos bendrovės „Swiss Allseas“ trimis specialiais laivais buvo nedelsiant nutrauktas.

Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“, ties 94% jo įgyvendinimo įstrigęs 10 mlrd. eurų vertės projektas, padvigubintų Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtis.

Šis projektas jau seniai atsidūrė Jungtinių Valstijų, kritikuojančių Europos šalis dėl jų priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos energijos, taikiklyje.

Tuo metu Turkijai JAV įstatymų leidėjai siūlo įvesti naujų sankcijų už Rusijos gamybos modernių oro erdvės gynybos kompleksų S-400 įsigijimą.

Prezidentas įpareigojamas per 30 dienų nuo išlaidų gynybai paketo pasirašymo įvesti „penkias ar daugiau sankcijų“ prieš Turkijos pareigūnus, prisidėjusius prie S-400 įsigijimo.

Tokie suvaržymai galėtų būti įvesti remiantis įstatymu dėl atoveikio JAV priešininkams sankcijomis (CAATSA).

Vašingtonas griežtai nusistatęs prieš NATO narės Turkijos sprendimą įsigyti rusišką zenitinių raketų sistemą ir pašalino Ankarą iš modernių naikintuvų F-35 programos. Jungtinės Valstijos sako, kad S-400 gali sukelti grėsmę radarais sunkiai susekamiems lėktuvams ir kad šios raketos nesuderinamos su NATO sistemomis.

Naujuoju JAV gynybos biudžeto projektu numatoma, kad 2021 finansiniais metais nacionalinei gynybai būtų skirta 732 mlrd. dolerių (apie 604 mlrd. eurų), įskaitant 69 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) operacijoms užsienyje.