Verslas prašo valstybės pagalbos darbuotojų koronaviruso tyrimams

Valdantieji sako, kad tokia idėja yra svarstytina, tačiau reikėtų įvertinti valstybės finansines galimybes bei laboratorijų pajėgumus, kurių šiuo metu jų trūksta.

Rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo, tokio sprendimo reikėtų skubiai, nes įmonės neskiria reikiamo dėmesio savo darbuotojų sveikatingumo vertinimų, o tokių tyrimų reikia kuo daugiau.

Pasak jo, šias išlaidas taip pat būtų galima įtraukti į sąnaudas.  

„Žinom kai kurių atvejų, kad įmonės ir patys darbuotojai „stengiasi“ nepajusti simptomų, užkrečia kitus darbuotojus. Tai rodo ir sergamumo kreivė“, – komitete praėjusią savaitę kalbėjo R. Varkulevičius. 

Vėliau jis BNS aiškino, kad  kompensacijos galėtų būti mokamos ne iš karto, o per metus ar dvejus. Jis abejojo, ar tai būtų didelė naštai valstybei. Jo skaičiavimais, per metus ši suma siektų apie 40 mln. Eur.

Kandidatės į finansų ministrės konservatoriai Gintarės Skaistės teigimu, valstybės išlaidos būtų didelės, bet nauda būtų dar didesnė – žmonėms nereikėtų izoliuotis, suteikti nedarbingumo ir mokėti ligos išmokų. 

„Reiktų su specialistais įvertinti galimybes, suskaičiuoti, kiek tai galėtų kainuoti, kokie laboratorijų, darančių testus, pajėgumai, kiek jos gebėtų padidinti apsukas. Nes dabar nėra galimybių daugiau testų daryti, nes nei laboratorijų, nei medžiagų nėra laisvų“, – BNS teigė G. Skaistė. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad priimant sprendimą, reikia išsiaiškinti galimą tokių išlaidų dydį.

Jis atkreipia dėmesį, kad tyrimų išlaidų nurašymo į sąnaudas lengvata pasinaudotų tik pelningai dirbančios įmonės, o kitoms naudos būtų mažiau. 

„Sąnaudų dalis aktuali yra tik tam tikroms įmonėms, kurios  pelningos. Ekonomikos susitraukimo metu daugelis įmonių nėra pelningos, joms galimybė susimažinti apmokestinamąjį pelną galbūt yra mažiau aktuali, todėl dalis įmonių gali būti diskriminuojamos tuo požiūriu“, – kalbėjo parlamentaras. 

Kandidatas į energetikos ministrus konservatorius Dainius Kreivys mano, kad tokios įmonių išlaidos galėtų būti įtrauktos į sąnaudas. Pasak jo, tam užtektų Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išaiškinimo.  

VMI BNS nurodė, kad jau yra išaiškinusi, kada darbdavio išlaidos už darbuotojo testą yra laikomos leidžiamais atskaitymais, o kada – darbuotojo pajamomis. Anot VMI, kiekviena konkreti situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias būtinybę atlikti tyrimus įmonės lėšomis.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, išduodantys force majeure pažymas, R. Varkulevičiaus teigimu, kasdien sulaukia klausimų dėl tokių pažymų. 

Anot jo, pastarųjų mėnesių situacijos negalima lyginti su pirmuoju karantinu, kai tokių prašymų sulaukta daugiau, bet dabar kreipiasi įmonės, kurių veikla dėl užsikrėtusių darbuotojų iš esmės paralyžiuota.