Lenkų ir vengrų premjerai aptarė ES biudžeto vetavimo strategiją

Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis pirmadienį vakare priėmė vengrų vyriausybės vadovą Viktorą Orbaną. Jiedu maždaug pusantros valandos svarstė savo protesto strategiją gruodžio 10–11 dienomis vyksiančiam ES viršūnių susitikimui, per kurį turėtų būti patvirtintas Bendrijai skubiai reikalingas pagalbos paketas ir 2021–2027 metų biudžetas, kurio bendra vertė – 1,8 trln. Eur.

Po susitikimo M. Morawieckio atstovas Piotras Mulleris pareiškė, jog abi vyriausybės yra „atviros naujiems siūlymams“ iš ES šiuo metu pirmininkaujančios Vokietijos.

„Norėtume pabrėžti, kad susitarimas dėl biudžeto turi atitikti ES sutartis“, taip pat sandorį, kurį bloko lyderiai sudarė liepą, pabrėžė P. Mulleris.

Lenkija ir Vengrija jau ne vienerius metus konfliktuoja su ES dėl demokratijos principų ir nuogąstauja, kad jas gali paveikti naujasis mechanizmas, pagal kurį būtų galima sulaikyti finansavimą bet kuriai iš 27 ES narių, neatitinkančiai Bendrijos vertybių.

Tiek M. Moravieckis, tiek V. Orbanas mano, kad siūlymas sąlygiškai skirstyti lėšas prieštarauja ES sutartims.

Tai buvo jau antras per mažiau nei savaitę lenkų ir vengrų lyderių susitikimas šiuo klausimu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį sakė, kad jai teisės viršenybė yra „Europos projekto pamatas“ ir kad konsensuso paieškos viršūnių susitikime nebus lengvos.

„Žinome, kad neabejotinai norime rezultato. Taip pat žinome, kaip yra sunku, jei visos 27 valstybės narės negali sutarti dėl to rezultato“, – sakė A. Merkel per nuotolinį parlamentų Europos reikalų komitetų narių susitikimą.

Pasak kanclerės, politikai turi pasiekti rezultatų, „su kuriais visi galėtų gyventi“. Bet ji perspėjo, kad niekas neveiks be „visų šalių“ kompromiso.

Laukia kompromiso

Vildamasis sušvelninti ES poziciją, M. Morawieckis pažadėjo užtikrinti visišką skaidrumą, kaip ES lėšos naudojamos Lenkijoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad išeitį galima rasti tik derybų keliu, o nesusitarti nėra naudinga nė vienai pusei.

„Abi pusės siekia rasti sprendimus ir tikrai pralaimėsime visi, jeigu sprendimai nebus rasti“, – praėjusią savaitę spaudos konferencijoje sakė prezidentas.

„Pasirengimas kompromisui tikrai yra, jis yra iš abiejų pusių“, – teigė G. Nausėda.

Kai kurie analitikai įsitikinę, kad, nepaisant Budapešto ir Varšuvos grasinimų, galiausiai jie vis tiek bus linkę nusileisti, turint omenyje, kad deramasi dėl pinigų, iš kurių tiek Vengrijai, tiek Lenkijai teks milijardai eurų paramos kovai su koronaviruso pandemija. Ir šių pinigų šalims reikia.

Didžiausi lūkesčiai sudėtingose derybose siejami su Vokietijos kanclere Angela Merkel. Plačiau apie tai galite skaityti čia.