Estijos prezidentė: su Rusija Europa turi tvirtai laikytis savo pozicijų

Kersti Kaljulaid teigimu, „Europos šalys supranta, kad, nors Šaltojo karo metu mūsų regioninė rizika dėl Rusijos kėlė pasaulinį nerimą, (dabar) Rusijos ekonomika atrodo vis mažesnė, jos demografinė padėtis bloga – turime būti tvirti ir pajėgti patys susitvarkyti su regionine rizika. Žinoma, visada remiami mūsų transatlantinių partnerių“.

Anot M. Kaljulaid, pastaraisiais dešimtmečiais laikai pasikeitė ir JAV pagrįstai labiau stebi Kiniją bei tai, kaip „ji planuoja panaudoti savo ekonominę galią geopolitiniuose žaidimuose“.

Estijos vadovė sakė, kad ši tendencija padėjo atsibusti Europos šalims ir kad ji vertina jų bei JAV prezidento Donaldo Trumpo indėlį padidinant NATO biudžetą.

Pasak M. Kaljulaid, turėjimas 1.000 NATO karių Estijoje ir dar 4.000 Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje leido visiems Aljanso nariams geriau suprasti saugumo situaciją Baltijos šalyse ir tai, kas nutiks bet kokios agresijos atveju.

Estijos prezidentės teigimu, karių buvimas Baltijos šalyse privertė NATO sąjungininkus rūpestingiau apgalvoti galimą jų reakciją, todėl dabar NATO šalys geba geriau netgi politiškai mąstyti apie saugumą Aljanso šiaurės rytuose. „Atvirai kalbant, mes jaučiamės saugesni“, – teigė M. Kaljulaid.

„Financial Times“ pažymi, kad Estija turi gerą tarptautinę reputaciją dėl aukšto skaitmenizacijos lygio ir vienų iš geriausių Europoje švietimo rezultatų. Tačiau pastaruoju metu jos reputacijai teko išbandymų dėl kraštutinės dešinės partijos EKRE patekimo į koalicinę vyriausybę ir šios partijos ministrų įžeidimų Suomijos premjerui, gėjams ir moterims.    

Paskutinis iš skandalų – Estijos vidaus reikalų ministrui iš EKRE partijos teko atsistatydinti po to, kai jis ir jo sūnus (kuris tebėra finansų ministras) išrinktąjį JAV prezidentą Joe Bideną išvadino korumpuotu.

K. Kaljulaid teigimu, Estijoje yra kilęs „vertybių konfliktas“ ir ji nepritaria tam, kaip EKRE ministrai kalba apie moteris, mažumas bei liberalias demokratines vertybes.

Tačiau ji pabrėžia, kad tai ne tik žodžiai, bet ir jų mąstymo būdas, todėl reikia tai išdiskutuoti nebandant slėptis.

„Asmeniškai aš negaliu pakeisti vyriausybės, nes turime parlamentinę demokratiją. Bet tai nereiškia, kad man reikia tylėti“, – pridūrė ji.

M. Kaljulaid sako, kad populistinės partijos siūlo „paprastus, bet neteisingus sprendimus“, tačiau pridūrė, kad ji nekaltina jų rinkėjų, nes jiems dabartinis ekonominis modelis nebuvo palankus – auga nelygybė ir beviltiškumas.

„Ar šios partijos tikrai nori įveikti atotrūkį visuomenėje? Aš tuo abejoju, – sakė Estijos prezidentė bei pridūrė: – Bet reikia ramiai išanalizuoti, kas tą lėmė, o ne kaltinti populizmą.“