Nuo režimo nukentėjęs baltarusis prašo Lietuvos prokurorų pradėti tyrimą dėl kankinimų

Patikslintos ir pridėtos kelios M. Chorošino citatos.

Pirmąjį skundą pateikęs į Vilnių iš Minsko neseniai persikėlęs Baltarusijos pilietis M. Chorošinas teigia, kad spalio 13 dieną buvo žiauriai sumuštas režimui lojalių jėgos struktūrų pareigūnų.

Jis teigia, kad pareigūnai, kaltindami dalyvavimu opozicijos mitinge, jį mušė lazdomis ir kumščiais, jis kelis kartus buvo praradęs sąmonę.

M. Chorošinas teigia, kad jam iki šiol grasinama.

„Aš per stebuklą išvengiau kalėjimo dėl to, kad teko bėgti į Lietuvą. Nuolat sulaukiu grasinimų, skambina tyrėjas. Baltarusijoje vyksta baisūs dalykai ir mes labai norime, kad jūs apie tai išgirstumėte“, – Vilniuje surengtos spaudos konferencijos metu sakė M. Chorošinas.

„Aš tikiuosi, kad kaltieji būtų nubausti ir paviešinti. Nė viena byla – nei dėl mušimų, nei dėl prievartavimų Baltarusijos protestų metu nebuvo nagrinėta. Tikimės, kad teisiniai veiksmai padės atkreipti dėmesį į tikrąją padėtį“, – sakė M. Chorošinas.

„Tikiuosi didelės pagalbos iš šalies, nes pati Baltarusija šiuo metu su tuo susitvarkyti negali“, – su prašymu Vilniuje kreipėsi M. Chorošinas.

Jis pasidalino vaizdu įrašu, kuriame matomas jo sulaikymas.

Tarptautiniai veiksmai

Baltarusio advokatas Giedrius Danėlius teigia, kad toks elgesys prilygsta kankinimui, už jį gali būti persekiojama tarptautiniu mastu. Lietuvos įstatymai numato galimybę pradėti teisinį persekiojimą, net jei nusikaltimas nėra padarytas Lietuvos teritorijoje.

„Tokie veiksmai yra draudžiami tarptautinėje teisėje. Prieš jį buvo naudojama prievarta, jis buvo kankinamas. Tai bus geras pavyzdys ir kitoms tarptautinėms byloms“, – nurodė G. Danielius.

Advokatas teigia, kad ekstradicija nėra būtina sąlyga, kad režimui palankūs ir prieš baltarusius smurtaujantys žmonės būtų nuteisti.

Jis pabrėžė, kad nukentėjusysis atpažino jį sumušusį asmenį, todėl baudžiamoji byla „yra ne tik deklaratyvi, politinė galimybė, bet aiški teisinė galimybė persekioti tokius žmones“.

Pareiškime teisėsaugai nurodoma, kad Baltarusijos pilietį sumušęs vyras panašus į Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija vyriausiosios valdybos (GUBOPiK) viršininką Nikolajų Karpenkovą.

„Aš dar nesu pasirengęs sakyti, kad tai buvo asmeniškai N. Karpenkovas, bet pažiūrėjęs į šio asmens nuotrauką, taip pat į kitų GUBOPIK darbuotojų fotografijas, esu beveik tikras, kad tai buvo jis. Aš galiu drąsiai sakyti, kad sugebėsiu atpažinti šį asmenį. Šis vyras yra vyresnis nei 45 metų su maišais po akimis, vilkėjo juodą striukę, juodus džinsus, juodus batus – pagal visą aprašymą asmuo panašus į N. N. Karpenkovą“, – sakoma M. Chorošino pareiškime.

„Nikolajus Karpenka atliko nusikaltimą prieš M. Chorošiną. Tai yra teisinė galimybė pradėti persekiojimą prieš tokius žmones Lietuvos Respublikoje“, – sakė G. Danėlius.

Sviatlanos Cichanouskajos štabo atstovas Aliaksandras Dobrovolskis pridūrė, kad tokiu būdu bus dar kartą atkreiptas dėmesys į tikrąją situaciją Baltarusijoje.

„Mes planuojame sukurti specialų centrą Vilniuje, kuriame bus nagrinėjami teisiniai atvejai ir smurtas prieš eilinius baltarusius“, – pažymėjo A. Dobrovolskis.

Spaudos konferencijos metu patikslinta, kad tokie ieškiniai rengiami Lenkijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir Olandijoje.

Ketvirtadienio vakarą europarlamentarai taip pat pasmerkė besitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, ypač Ramano Bandarenkos nužudymą. Jie siūlo surengti tarptautinį A. Lukašenkos režimo nusikaltimų tyrimą.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje, už kurią balsavo 613 EP narių, prieš 41, o susilaikė 35, Europos Parlamentas (EP) smerkia „nežmonišką“ susidorojimą su daugiau nei 100 dienų Baltarusijoje besitęsiančių protestų dalyviais ir reikalauja nedelsiant nutraukti smurtą.