Opozicija – tai aš!

Pirmiausia prieš kelias dienas nustebino buvusių valdančiųjų reakcija į paskelbtą pretendentų į ministrus sąrašą. Ekspremjeras Saulius Skvernelis ironizuodamas tėškė nesėsiantis „į tokį laivą“ net kaip keleivis, o buvusiam jo patronui R. Karbauskiui net ne kinkadrebys rūpėjo – jis valstietiškai stačiokiškai pareiškė galėsiąs pasidžiaugti, jei naujai Vyriausybei nepasiseks. Kitaip tariant, po jo – nors ir tvanas. Tvanas visai Lietuvai. Nes „ne tuos išrinko“. Nes svarbu ne šalies gerovė, o Naisių pono jokiais mato vienetais nepamatuojamos ambicijos.

Tokių paprastai psichologų tyrinėjamų ambicijų virusas pasklido ir po visą valstiečių-žaliųjų frakciją: ji akivaizdžiai ignoravo kandidatę į premjero postą Ingridą Šimonytę – tiek jos kalbą Seimo salėje, tiek apsilankymą frakcijoje pasitiko be klausimų, simboline tyla. Žadėtas konstruktyvus opozicijos darbas, organizuojamas per ketverius metus taip ir neišmokusio nei politinės, nei žmogiškosios kultūros buvusio Kultūros komiteto pirmininko, jau pirmomis dienomis labiau panašėjo į viščiukų maištą.

Atrodo, kad visa tai buvo tik žiedeliai – ketvirtadienį lūpas papūtęs valstiečių vedlys pareiškė, kad Seime jis dirbti nebenori.

Besipiktindamas naujosios valdančiosios daugumos veiksmais, jis pareiškė, kad anie užkirto kelią didžiausiai opozicinei frakcijai – valstiečiams – turėti savo Seimo vicepirmininką, deleguoti savo atstovą į Audito komiteto vadovo postą.

R. Karbauskis tvirtino manantis, kad valdantieji bando kerštauti valstiečiams ir šis kerštas, anot jo, gali būti nukreiptas... kurgi kitur – aišku, į jo svarbų asmenį. Todėl jis ir moja šiam Seimui atsisveikinimo rankele. Tiesa, su išlyga – valdantiesiems paprašius, jis teiktųsi likti. Laikrodis tiksės iki antradienio.

Reikėtų prisiminti šio demaršo preambulę ir pripažinti, kad kibirkštį neapdairiai įskėlė pati valdančioji dauguma, nesuskatusi aiškiau artikuliuoti opozicijos vaidmens ir nepaskirsčiusi postų bei komitetų be sudėtingų endšpilių taip, kad visi Lietuvos piliečiai būtų tikri, jog, perfrazuojant Donaldo Trumpo šūkį, „Demokratija – svarbiausia!“

Taip intrigų meistrui R. Karbauskiui atvertas kelias vėl regzti visokias pinkles, kad viešumoje dar kartą sureikšmintų savo asmenį ir paryškintų skriaudžiamojo tariamą ar tikrą kančią. Gal ir neklysta politologai, manantys, kad šis politikas fokusuojasi jau į 2024 m. rinkimus, o aukos vaidmuo jam būtų itin parankus – tauta juk tokius myli (ar gaili).

Racionalūs politikai, per tiek metų pažinę banalaus Naisių serialo scenarijaus autorių, turėtų vengti prisidėti prie jam politinį kapitalą kraunančių reklaminių mizanscenų, net jei dėl to į tam tikrus postus deleguotos valstiečių oligarcho torpedos bandytų pagal vyriausiojo scenaristo instrukcijas destabilizuoti darbus. Juk problemos sprendimų tam galima būtų paieškoti ir vėliau kažkelintoje šio nykaus serialo serijoje.

Taip pat reikia pasakyti, kad iš Lietuvos Seimo kažkokį Agrokoncerną kuriantis prieštaringos reputacijos verslininkas net nebando burti tikros opozicijos ir tik tapęs jos lyderiu Seime reikalauti atitinkamo dėmesio. Su tik jam būdinga arogancija jis į mažesnes frakcijas („socdemų“, „darbiečių“) žiūri kaip į beteisius našlaičius, kurie arba turi slėptis kur nors posėdžių salės pakampėse, arba ateiti nusilenkti lyg imperatoriui (už jį mat balsavo daugiau žmonių) už jiems susimiltą suteikti opozicijos šešėlio statusą.

Tik menkos kultūros ir autoritarinių bruožų turintis žmogaus gali siekti politinio gyvenimo lauką įrėminti nedemokratišku šūkiu „opozicija – tai aš!“ Tokiam sunku, gal net neįmanoma suprasti, kodėl valdančioji dauguma, bandydama išvengti valstietiško šantažo ir kaprizų, tą opoziciją mato gerokai įvairesnę.

VŽ primena, kad tik kurčias galėjo negirdėti ir naujosios Seimo vadovės viešai ir asmeniškai išsakytos žinios, kad parlamentarai nepalaikys jo siūlomos kandidatės į valdybą. Išmintingas politikas tokioje situacijoje paieškotų kompromisinės figūros, bet tik ne ponas Skandalas – juk jam tai dar viena galimybė su šakėmis užšokti ant scenos, kuri, atrodo, jam svarbesnė už asmeninę ir partijos reputaciją.

Rašyti komentarą 0