Dabar kamuolys – prezidento rankose

Iš vakar dienos šviesą išvydusios galimos ministrų kabineto sudėties aiškėja, kad tai, ko gero, galėtų būti jauniausia amžiumi Vyriausybė valstybės istorijoje. Negalima nepastebėti, kad nemažai galimų ministrų – didžiosios politikos naujokai, o tai gali kelti sunkumų pradėjus eiti pareigas. Kita vertus, tai, kad į ministrų postus pretenduoja visi naujokai (išskyrus Dainių Kreivį), politologai vadina pozityviu reiškiniu: taip savotiškai nupjaunamas arba nukertamas institucinių priklausomybių tęstinumas, galimi ryšiai ir pan.

Politologė Rima Urbonaitė mano, kad patirties nebuvimas ir ambicijos gali kelti klausimų, kaip Vyriausybei pavyks dirbti vienoje komandoje, todėl neatmestini ir tam tikri konfliktiniai židiniai, netgi pakrikimo ženklai.

Guoda Azguridienė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) tyrimų vadovė, mano, kad daugiausia vilties suteikia sveikatos apsaugos ministro kandidatūra – Arūnas Dulkys, buvęs vyriausiasis kontrolierius. „Kadangi šiame sektoriuje yra krizės epicentras, reikalingas vadovas, turintis ir krizių valdymo gebėjimų. Geresnį kandidatą vargu ar galima buvo rasti“, – tikina LLRI atstovė. Juolab kad visuomenėje A. Dulkys yra neblogai žinomas, yra gerbiamas už intelektą ir valią.

Tačiau dauguma politologų prognozuoja, kad A. Dulkys gali užkliūti prezidentui Gitanui Nausėdai. Šalies vadovas nustebino jau tada, kai nepatvirtino A. Dulkio antrai kadencijai, nors jo vadovaujama institucija dirbo ypač aktyviai, atskleidė prastai valdomų sričių spragas etc. Dabar prezidentui teks krimsti kietą riešutą: jei A. Dulkys jam netiko į valstybės kontrolieriaus postą, kodėl turėtų tikti į dabar itin svarbią, netgi kritinę poziciją?

„O jeigu būtų atmestas, tuomet labai aiškiai turėtų komunikuoti, dėl kokių priežasčių tą daro, be to, rizikuoja stoti į atvirą konfrontaciją su premjere, kuri, atrodo, asmeniškai pasirinko ir labai remia A. Dulkio kandidatūrą“, – komentuoja R. Urbonaitė. Politologai tikina, kad būtent toks I. Šimonytės žingsnis pasirenkant sveikatos apsaugos ministrą yra suprantamas: prastėjanti epidemiologinė situacija reikalauja neatidėliotinų ir esminių sprendimų, todėl šiame poste tiktų stiprus vadybininkas, o medikus jis turėtų suburti į savo komandą.

„Valdant krizę, reikia susikoncentruoti, sureguliuoti bures, viena pirmųjų burių – visiems susitelkti“, – sakė A. Dulkys. „Pirmas mano darbas būtų paskirti visas pirmąsias darbo valandas, minutes ir sekundes žiūrėjimui, kaip galėtume susitelkti ir išspręsti šitą klausimą – kaip išeiti iš šitos krizės“, – tęsė jis. Pasak A. Dulkio, „mūšio lauke knygos yra neskaitomos ir mūšio lauke santykiai nesiaiškinami – yra arba sprendžiama krizė, arba tada tokiems žmonėms pirmose fronto linijose ne vieta“.

Sveikintinu vadinamas Aušrinės Armonaitės parinkimas į Ekonomikos ir inovacijos ministerijos vadovo poziciją: tikimasi, kad pagaliau turėsime ekonomikos ministrą, nes pastaruosius metus jo nebuvo matyti, nors pandemijos iššūkių ekonomikai yra begalė ir visas tas problemas tiesiog gyvybiškai būtina spręsti. Kol kas pretendentė į ministres propaguoja gana ambicingus tikslus, tiesa, kai kurie nėra nauji. Tarp pirmųjų prioritetų ji įvardijo biurokratijos ir reguliavimo mažinimą, kad „valstybės institucijos, kurios kontroliuoja ir reguliuoja verslą, konsultuotų, o ne baustų“.

Būtų keista, kad kuris nors kandidatas nekalbėtų apie biurokratijos mažinimą, deja, istorija rodo, jog retam pavyko bent kiek toliau pasislinkti šia kryptimi. Tenka priminti, kad praktiškai be rezultatų darbą baigė Andriaus Kubiliaus Vyriausybės valdymo metais sudarytos taip pat daug ambicijų turėjusios Saulėlydžio ir Saulėtekio komisijos.

VŽ nuomone, kol kas visi kandidatai tik deklaruoja siekius, realūs darbai – tik vizijos. Diskusijos dėl sąrašo gali dar vykti, o kamuolys dabar – G. Nausėdos rankose. Politologai abejoja, ar šalies vadovui tiks visi kandidatai, prognozuojama, kad veto gali sulaukti 2–3 personos. Tuomet po kaulelį bus narstomi nauji pretendentai.