Vengrija ir Lenkija blokuoja ES biudžeto patvirtinimą

Papildyta politikų komentarais, EK pirmininkės interviu.

„Ši situacija tipiška Europos Sąjungai“, – sakė Ursula von der Leyen interviu LRT, pabrėžusi, kad visos ES šalys yra labai skirtingos, turinčios skirtingų interesų.

VŽ jau rašė, kad Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos valstybės narės praėjusią savaitę susitarė dėl Bendrijos daugiametės finansinės perspektyvos, numatančios daugiau nei 1 trln. Eur vertės subsidijų valstybės narėms 2021–2027 m.  Pasiekus kompromisą taip pat atblokuota prieiga prie 750 mlrd. Eur vertės kovos su pandemija finansinių priemonių.

Briuselyje posėdžiavę ambasadoriai turėjo šį sprendimą patvirtinti. Tačiau Varšuva ir Budapeštas pasipriešino nuostatai, kad lėšų mokėjimas bus susietas su tuo, kaip valstybės narės laikosi teisės viršenybės ir demokratijos principų.

„Negalime paremti plano jo dabartine forma, kad teisinės valstybės kriterijus būtų susietas su biudžeto sprendimais“, – sakė Vengrijos premjero Viktoro Orbano atstovas Zoltanas Kovacsas.

„Tai ne teisinė valstybė, kuri yra tik pretekstas, o iš tikrųjų institucinis, politinis pavergimas, radikalus suvereniteto apribojimas“, – tvirtina Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro.

Rimta krizė

Posėdžiui pirmininkavęs Vokietijos ambasadorius Michaelas Claussas perspėjo, kad jei greitai nebus priimtas finansinis paketas, ES laukia „rimta krizė“.

„Mes jau praradome daug laiko, įvertinant antrąją pandemijos bangą ir didelę ekonominę žalą“, – sakė jis.

Tačiau Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas, kalbėdamas netrukus po biudžeto blokavimo, teigė, kad „teisinės valstybės principų laikymasis yra absoliuti būtinybė“, nes ES valstybėms narėms skiriamos sumos yra labai didelės.

Rumunijos ministras pirmininkas Ludovicas Orbanas ragino  visas ES valstybes „dirbti kartu“, persiorientuoti ir įgyvendinti susitarimą.

EK pirmininkė nedramatizuoja situacijos ir ragina visus rasti sprendimą, kuris per šią didžiulę krizę Europai labai svarbus. Ji pabrėžė, kad visos ES šalys yra labai skirtingos, turinčios skirtingų interesų.

„Tačiau kiekvieną kartą galų gale mes susitardavome, kai nutardavome krizę įveikti kartu. Nė vienas iš mūsų nesugebėtų to padaryti pavieniui. Jokia Europos Sąjungos narė nesugebėtų įveikti šios krizės viena. Tačiau mes kartu esame labai stiprūs, galime investuoti į savo ekonomikas, kurios labai nukentėjo, galime rasti sprendimą žmonėms, kuriuos pandemija stumia į neviltį, todėl svarbiausia nepamiršti, kad mūsų atsakomybė – kovoti už Europos Sąjungą“, – kalbėjo U. von der Leyen LRT.

Sprendimo ieškos ir ES vadovai

Savo nusivylimo neslėpė ir Johanesas Hahnas, Už ES biudžetą ir administravimą atsakingas komisaras

Jis ragino valstybes nares „prisiimti politinę atsakomybę ir imtis būtinų veiksmų visam paketui užbaigti“.

„Čia kalbama ne apie ideologijas, bet apie pagalbą mūsų piliečiams, patyrusiems didžiausią krizę po Antrojo pasaulinio karo“, – pridūrė jis, cituoja BBC.

Susidariusią situaciją antradienį aptars ES užsienio reikalų ministrai, o ketvirtadienį ES lyderiai ketvirtadienį turi surengti vaizdo konferenciją. Joje ketinta aptartI koronaviruso krizę, bet dabar didžiausią dėmesį gali tekti skirti nesutarimų dėl biudžeto klausimui.

Antradienį Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su darbo vizitu atvyksta į Lietuvą.

Susitikę prezidentai – A. Duda ir Gitanas Nausėda aptars dvišalį bendradarbiavimą kovojant su pandemija, vakcinos įsigijimą, regiono saugumo ir gynybos klausimus, strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą, transatlantinius santykius, situaciją ES Rytų kaimynystės valstybėse.