Gal derėtų pažiūrėti į veidrodį?

Dvyliktojo Seimo darbo baigiamuoju akordu tapo pritarimas Lietuvos lenkų rinkimų akcijosKrikščioniškų šeimų sąjungos (LLRAKŠS) prašymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl rinkimų rezultatų panaikinimo. Desperatiškus pralaimėjusių politikų mėginimus vytis nuvažiavusį traukinį gausiai palaikė ištikimi bendražygiai valstiečiai ir socialdarbiečiai. Opozicija ir teisininkai neatmeta, kad KT šio kreipimosi nė nepriims, nes jau prieš savaitę baigėsi įstatymo numatyti terminai skųsti rinkimų rezultatus.
Tomaševskininkų pretenzijas anksčiau atmetė Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat pasielgė ir prezidentas Gitanas Nausėda. Dabar grupė parlamentarų, vakar parėmusi rinkimus prapylusių kolegų pretenzijas, nusprendė pasiklausti KT.
5% balsų barjero rinkimuose neperžengusi partija teigia, kad Seimo rinkimų įstatymą šiurkščiai pažeidė visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, kad partija nepatektų į parlamentą. VRK yra konstatavusi, kad akcija Viso gero, Voldemortai ir leidinys Viso gero, Valdemarai buvo neigiama LLRAKŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A. Tapinas, nei Laisvės TV nebuvo politinės kampanijos dalyviai.
Vakarykštės diskusijos Seime metu konservatorius Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad skundo pateikimo teismui laikas jau yra praėjęs.
Su šiuo kreipimusi šiek tiek apsijuoksime dėl savo teisinio neraštingumo, nes kreiptis į KT buvo galima tik iki lapkričio 3 d. imtinai. Visi matome, kokia šiandien yra data, sakė jis.
Bet LLRAKŠS atstovė Rita Tamašunienė tvirtino, kad tebėra išlikusi būtinybė pateikti paklausimą KT. Ji vėl bėrė kaltinimus Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, esą šis laiku neįvykdė savo pareigos tokiais atvejais sušaukti neeilinį posėdį šiam klausimui išspręsti.
Tą patį VŽ atsiųstame komentare aiškino kitas šios frakcijos narys Česlavas Olševskis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijaKrikščioniškų šeimų sąjunga spalio 31 d. 20 val. 19 min. kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentą ir į Lietuvos Respublikos Seimą dėl pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos Seimo rinkimų rezultatams. Dokumentai buvo nusiųsti elektroniniu paštu. Tą pačią dieną, spalio 31 d. 21 val. 36 min., dokumentai buvo nusiųsti registruotu paštu. Prezidentas gavo ir perskaitė siųstą kreipimąsi, o LR Seimo pirmininkas nesugebėjo patikrinti pašto dėžutės. Juk jam, matyt, buvo laisvadienis, dėstė jis. Esą kreipimasis išsiųstas laiku, t. y. praėjus kiek daugiau nei 4 valandoms po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai paskelbė rinkimų rezultatus.
V. Pranckiečio VŽ atsiųstame atsakyme teigiama: Seimo nario minimas spalio 31 d. į Seimo priimamąjį atsiųstas laiškas Seimo pirmininkui asmeniškai buvo atsiųstas tik lapkričio 1 d. 16.37 val., t. y. praėjus įstatyme numatytam laikui skųsti patvirtintus rinkimų rezultatus.
Tai patvirtina ir redakcijai atsiųsta minėto laiško faksimilė, kurioje aiškiai matyti, kad minėtas laiškas išsiųstas būtent lapkričio 1 d. 16 val. 37 min.
Tad jei kreipimosi projektas pasiekė Seimo pirmininką vėliau, nei numato įstatymai, jis ir nekvietė neeilinio Seimo posėdžio šiam klausimui svarstyti. Beje, apie praleistus terminus skųsti KT rinkimų rezultatus perspėjo ir Seimo teisininkai.
Vakarykščiame posėdyje parlamento vadovas pasiūlė paklausimą priimti ypatingos skubos tvarka, kad visi tie ginčai kuo greičiau būtų baigti, paliekant KT apsispręsti šiuo klausimu. LLRAKŠS atstovai drauge su kadenciją baigiančios koalicijos bičiuliais tuo skubiai ir pasinaudojo.
Opozicinis socialdemokratas Julius Sabatauskas diskusijoje kalbėjo: Mes turime naujo Seimo susirinkimą į pirmąjį posėdį jau po trijų dienų, t. y. šį penktadienį (...) KT realiai tiesiog fiziškai neturės laiko jam svarstyti ir sprendimui dėl jo priimti, nes naujasis Seimas jau bus susirinkęs ir pradėjęs darbą. Todėl KT neliks nieko kito, tik atmesti tą skundą, nes šaukštai jau po pietų. Todėl šį kreipimąsi vertinčiau tik kaip Seimo politinę deklaraciją, ne daugiau.
Ko iš tikrųjų siekia tomaševskininkai? Vargu ar jie tikisi (ar tiki), kad KT ims ir anuliuos Seimo rinkimus. Dar vienas mėginimas rinkėjams priminti apie save? Bet jis jau gerokai pavėluotas. Greičiau tai jau paskutinis pasispardymas, dvelkiantis visiška desperacija.
Ėjimas išties pavėluotas visomis prasmėmis. Keista, jei jie iki šiol nesuprato, kad rinkėjai nuo jų paprasčiausiai nusisuko. Dar keisčiau, kad jie pripažįsta, jog visą partiją su jų krikščioniškomis šeimomis ant menčių paguldė vienas A. Tapinas tegul ir kartu su akcija bei leidiniu.
Beje, tomaševskininkų užtarėjai ir rėmėjai, Ramūno Karbauskio vedami valstiečiai, ne ką prasčiau stengėsi diskredituoti konservatorius, platindami atitinkamą leidinį kelių šimtų tūkstančių tiražu. Tačiau manevras nesuveikė: rinkėjai konservatorių nepasiuntė į istorijos šiukšlyną atvirkščiai, dar labiau mobilizavosi ir atidavė jiems daugiau balsų.
A. Tapino akcija LLRAKŠS gerbėjų nesubūrė. O Voldemaro Tomaševskio partija taip ir nesuprato, kad Seime reikėjo dirbti taip, kad rinkėjai juos gerbtų ir norėtų toliau matyti valdžioje. Tam buvo skirti ketveri metai, buvo skirtas laikas ir rinkimų kampanijai. Ką nuveikė tomaševskininkai? Pataikavo valdžiai asfaltuotais keliukais, gynė susikompromitavusius kolegas, nesibodėjo pasinaudoti nauju plentu riedančio premjero ir jo sutuoktinės rinkimų agitacija ir pan. Įspūdžio rinkėjams nepadarė ir lenkų partijos lyderio veidas su populistiniais šūkiais, akis zulinęs kone visuose sostinės ir Vilniaus rajono viešuosiuose kampeliuose: net buvę tomaševskininkų rinkėjai nepuolė gelbėti koloradiniais simboliais besipuošiančio vaduko.
Kaip VŽ rašė, šie Seimo rinkimai parodė: nauja yra tai, kad jaunesnė karta renkasi kitas partijas arba savo poziciją išreiškia nebalsuodami. Jie tiki, kad daugiau galima pasiekti su tokiais pripažįstamais lenkų tautybės lyderiais kaip buvęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ar advokatas Česlavas Okinčicas. Jų geras išsilavinimas, platus akiratis ir gebėjimas megzti dialogą argumentų kalba pelno jiems Lietuvos visuomenės pagarbą, jų patarimų klausosi ir Lietuvos prezidentai, ir protingi premjerai.
Turbūt tik praeityje įstrigę veikėjai nesupras, kad tokia konstruktyvi pozicija yra tiesesnis ir fundamentalesnis būdas spręsti tautinių mažumų rūpesčius nei tas, kurį iš valstybės biudžeto paklojo LLRAKŠS senosios gvardijos atstovas susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Jaunimas nebenori gyventi praeities šmėklomis, tik ponai iš LLRA, mojuojantys naftalinu trenkiančia vėliava, nepastebėjo, kad šiai kartai seniai nepriimtina šios partijos apkasų retorika, nes jie jaučiasi visateisiais šios valstybės ir ES piliečiais ir nori gyventi visavertį normalų gyvenimą.
Todėl ne į KT reikėtų apeliuoti ir visose pakampėse ieškoti kaltų dėl savo visiško fiasko, o pirmiau apsižvalgyti ir gerokai apsikuopti savo ideologijos kieme. Arba toliau žingsniuoti niekur nevedančiu politikos šunkeliu.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti