Viena susitarimo dalis įveikta

Dar neaišku, kada būsimos Vyriausybės pavardės jau bus paviešintos ir sutartos. Ingrida Šimonytė, kandidatė į premjeres, sakė, kad bus ieškoma tokių kandidatūrų, kurios būtų priimtinos visoms koalicijos partijoms.

„Kol kas sutarta tik dėl mano kandidatūros, kuri ir yra vienintelė paminėta koalicijos sutartyje. Dėl kitų ne. Dėl jų, kaip rašoma sutartyje, bus atskirai tariamasi ir pasiektas atskiras susitarimas. Tikimės artimiausiu metu rasti visoms trims partijoms tinkamą laiką ir imsimės tai derinti“, – aiškino I. Šimonytė. Ji pabrėžė, kad konservatoriai su dviem liberaliomis partijomis esą dar nėra susitarę net ir dėl portfelių pasidalijimo formulės.

Anot jos, tai, kad pavyko gana greitai ir efektyviai pasiekti susitarimą dėl koalicijos sudarymo ir svarbiausių programinių darbų, „rodo, kad, nepaisant tam tikrų požiūrių skirtumų, kai kuriais klausimais vis dėlto galime rasti sutarimą ir kompromisines nuostatas“.

VŽ kalbinti ekspertai akcentavo, kad naujosios koalicijos sutartyje, skirtingai nei valdžią kūrusių valstiečių-žaliųjų ir socialdemokratų bendradarbiavimo dokumente, kur kas daugiau dėmesio skiriama prioritetiniams darbams, o ne postų dalyboms.

„Šią sutartį galima vadinti gana konkrečiu koalicijos gyvavimo planu“, – dokumentą įvertino Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis. Jam imponuoja, kad yra atskirai išskirta, kas turi būti daroma nedelsiant, kokie yra aktualiausi dabarties klausimai, t. y. pandemija, kitų metų biudžetas, Astravas; kas yra bendra visoms partijoms, nekelia didesnių diskusijų ir dėl ko sprendimai gali būti priimti artimiausiu laiku, dorojantis ar susidorojus su aktualiausiais iššūkiais, pvz., švietimo reforma. Kai kurie klausimai, net ir faktiškai sutampant požiūriams, reikalauja ilgesnės diskusijos ir sprendimų paieškų, tarp tokių yra verslo aplinkos gerinimas ir žaliasis kursas.

Pasak politologo, dabar iškart yra dėliojama koalicijos partnerių tarpusavio santykių strategija, nes vien tik postų pasidalijimas yra gana vienadienis dalykas – toks kelias, tikėtina, yra strategiškesnis ir ilgalaikiškesnis.

Dabar darbą baigiančios koalicijos sutartis gyvavo neilgai – mažiau nei metus, iki pirmo nesutarimo 2017-ųjų viduryje. Partneriai nerado vienybės miškų urėdijos reformos klausimu. Koalicijos sudėtį teko keisti, tuo valdantieji praktiškai ir užsiėmė visą kadenciją.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, ypatingo konkretumo nepasigedo. Pasak jo, tada kam rašyti sutartį – tiesiog reikėtų iškart teikti konkrečius įstatymų pakeitimus. Tiek koalicijos sutartyje, tiek Vyriausybės programoje turėtų vyrauti gana aukštas abstrakcijos lygis. Terminus taip pat skelbti anksti, nes kiekvienas sprendimas, pvz., susijęs su verslo aplinka, mokesčiais ar ekonominėmis sąlygomis, sukelia tam tikras pasekmes, kurias būtina įvertinti.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, savo feisbuko paskyroje detaliau nagrinėjo abiejų liberalių partijų pasiūlytą ir į koalicijos sutartį įrašytą įsipareigojimą išnagrinėti galimybę taikyti nulinį tarifą reinvestuojamam pelnui.

„Pasaulio šalys mažina pelno mokesčius, siekdamos konkuruoti dėl investicijų pritraukimo, tad pelno mokesčio tarifas išsivysčiusiose šalyse tolygiai mažėja. Pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse pelno mokesčio tarifas per pastaruosius 35 metus sumažėjo kone dvigubai – nuo 46% iki 23,5%. Įdomu tai, kad per šį laikotarpį nebuvo nė vienų metų, kai jis didėtų“, – nurodo jis.

Ekonomistas primena, kad Airija drastiškai sumažino pelno mokestį ir tai padėjo pritraukti daug stambių investuotojų – tai buvo vienas pagrindinių veiksnių, leidusių jai tapti viena turtingiausių valstybių pasaulyje – vadinamuoju keltų tigru, o sumažinusi pelno mokesčio tarifą Airija pradėjo jo surinkti daugiau.

Į koalicijos sutartį įrašytos nuostatos, įtrauktinos į Vyriausybės programą, tačiau pirmoje vietoje rikiuojami artimiausio laikotarpio darbai, tarp kurių: koronaviruso suvaldymas, taip pat suplanuotų 2021 m. ir tolesnio laikotarpio investicijų peržiūra. Koalicija įsipareigoja siekti, kad Lietuvai skiriamos investicijos duotų didžiausią grąžą ir kurtų aukštą pridėtinę vertę šalies ateičiai. Tarp artimiausio laikotarpio darbų minima absoliuti nesaugios Astravo atominės elektrinės blokada ir sklandžios sinchronizacijos su žemynine Europa užtikrinimas, pasirengimas referendumui dėl Konstitucijos pakeitimo siekiant įteisinti daugybinę pilietybę, kuris galėtų įvykti kartu su 2024 m. prezidento rinkimais.

VŽ nuomone, galimo naujosios koalicijos partnerių vaisingo bendradarbiavimo labui byloja tai, kad į susitarimą įtrauktos ir nuostatos, svarbios atskiroms koalicijos partnerėms, dėl kurių nėra bendro sutarimo. Ar kils dėl to įtampa ateityje, priklausys nuo pačių koalicijos partnerių, jų susiklausymo. Pasak politologų, dėl daugiausia diskusijų keliančių klausimų sutartyje paliekama laisvė kiekvienai partnerei įtikinėti likusias partijas Seime savo ginamos pozicijos teisingumu.