Seimui nepavyko atmesti prezidento veto dėl privalomų seniūnijų

Kadenciją baigiančiam Seimui nepavyko surinkti pakankamos daugumos, kad būtų atmestas prezidento Gitano Nausėdos veto privalomam seniūnijų steigimui. Tad įstatymo pataisos dėl tokio įpareigojimo yra laikomos nepriimtomis.
Antradienį parlamentarai pakartotinai svarstė ir balsavo dėl to, ar pritarti veto dar spalio 15 d. priimtam įstatymui, nustatančiam savivaldybėms pareigą privalomai steigti seniūnijas savo teritorijose.
Klausimą svarstęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas prezidentui nepritarė dauguma šio komitetų narių balsavo už tai, kad veto reikėtų stengtis atmesti.
Tačiau Seimo posėdyje tam nepavyko surinkti pakankamai balsų. Norint atmesti veto, reikia, kad už tai balsuotų ne mažiau kaip 71 Seimo narys, tačiau antradienį už veto atmetimą buvo tik 47 parlamentarai. 48 buvo prieš, susilaikė dar 17 Seimo narių.
Prieš veto balsavo ne tik dauguma kadenciją baigiančių valdančiųjų, bet ir dalis dabartinės opozicijos atstovų iš centro dešinės, kurie netrukus taps naująja valdančiąja dauguma.
Tokiu įstatymu mes einame priešinga linkme, nei eina visas pasaulis ne skaitmenizuojame kuo daugiau savivaldybių suteikiamų viešųjų paslaugų, bet jas dar labiau biurokratizuojame, antradienio posėdyje kalbėjo konservatorius Kęstutis Masiulis.
Kitaip kalbėjo kitas konservatorius Algis Strelčiūnas: Dauguma gyventojų pasisako už tai, kad seniūnus reikia rinkti tiesiogiai. O kaip mes juos rinksime, jeigu kai kuriose savivaldybėse tų seniūnų nėra? Vietos savivaldos įstatymas nustato labai konkrečius seniūnų įgaliojimus ir jų funkcijas, bet ne visose savivaldybėse tos įstatymo nuostatos yra įgyvendinamos, nes jos atsisako turėti seniūnus ir tas funkcijas atlieka tiesiogiai savivaldybė, kas nėra efektyvu ir teisinga.
Prezidentas mus kviečia diskutuoti dėl savivaldos didesnio įgalinimo, bet kažkodėl jis nesiima politinės lyderystės stiprinti vietinės bendruomenės galias, suteikiant savivaldai tą tikrąją prasmę. Todėl raginčiau Seimo narius atmesti prezidento veto įstatymui, kuris stiprina tokias vietos bendruomenių galias, ir palikti įstatymą nepakeistą, valstybės vadovui prieštaravo parlamentaras Povilas Urbšys.
Kai Seimas priėmė Vietos savivaldos įstatymo pataisą, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti steigiamos seniūnijos, vienas iš projekto autorių valstietis-žaliasis Zenonas Streikus tvirtino, jog toks įstatymas priartins paslaugas prie gyventojų.
Bet Lietuvos savivaldybių asociacija Seimo priimtą pataisą įvertino kaip varžančią savivaldos teises bei laisves.
Prezidentas sutiko su Asociacijos išsakytais argumentais ir grąžino Seimui pataisą svarstyti iš naujo, taip pat teigdamas, kad ji pažeidžia konstitucinį savivaldos savarankiškumą ir veiklos laisvės principą.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis praėjusią savaitę Seime tvirtino, kad priimta nuostata prieštarauja rugsėjo mėnesį politinių partijų pasirašytam memorandumui dėl savivaldos stiprinimo, be to, sudaro prielaidas ignoruoti vietos bendruomenių viešuosius interesus bei didinti savivaldybių biurokratinį aparatą.
Lietuvoje įkurta daugiau kaip 500 seniūnijų, jų nėra penkiose savivaldybėse iš šešiasdešimties: Alytaus, Klaipėdos ir Panevėžio miestų bei Neringos ir Visagino.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti