Koalicijos sutartis pasirašyta – partnerės imasi portfelių dalybų

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/663?placement=

Pirmadienį Seimo rūmuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis, Liberalų sąjūdžio (LS) vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei Laisvės partijos (LP) lyderė Aušrinė Armonaitė pasirašė praėjusią savaitę suderintą koalicijos sutartį. Ją savaitgalį patvirtino visų trijų partijų valdymo organai.

Visą koalicijos sutartį galite rasti čia.

„Proporcingumas ir kompetencija“

Partneriai įsipareigoja remti konservatorių deleguojamos „Ingridos Šimonytės vadovaujamą koalicinę Vyriausybę“.

„Politinės Seimo ir Vyriausybės atsakomybių pozicijos skirstomos remiantis kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos principais bei atsižvelgiant ir į proporcingą atstovavimą Seime. Galutinis pozicijų pasiskirstymas užfiksuojamas papildomame šalių susitarime“, – nurodoma sutartyje.

Derybų metu premjero ir Seimo pirmininko pozicijoms numatoma suteikti didesnį lyginamąjį svorį.

Koalicija iš viso turi 74 mandatus: iš jų 50 priklauso TS-LKD, 13 – liberalsąjūdiečiams ir 11 – LP.

[infogram id="5d2c29a9-b3c5-4366-8a9b-579a5172fbe2" prefix="ifK" format="interactive" title="Naujojo Seimo ir Vyriausybės darbo pradžios grafikas"]

Dėl to, kas užims Seimo pirmininko, kitų parlamento vadovų bei ministrų postus koalicijos partnerių atstovai pradės derybas netrukus. Jas tikimasi baigti iki šio penktadienio, kai įvyks pirmasis naujos sudėties Seimo posėdis, kuriame ir turės būti išrinktas parlamento vadovas.

Įtvirtinami vertybiniai principai

Koalicijos sutartyje įsipareigojama vengti draudimų politikos, „beatodairiškai nedidinti finansinės skolos“, „moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai kelti tolygiai teisiniams“, „reikalauti nulinės tolerancijos korupcijai“, teisės aktų nekurti skubotai, laikantis principo „mažiau yra daugiau“, „ginti ir stiprinti konstitucines žiniasklaidos teises gauti ir skleisti informacija?“.

Žadama įmanomai greičiau pasiekti Nacionalinio susitarimo dėl švietimo, plėsti skaitmenizaciją, kurti „draugišką aplinką darbo vietų kūrimui“, įgyvendinti verslo priežiūros institucijų reformą, „laikytis gamtą tausojančios politikos principų“, stiprinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, plėtoti žiedinę ekonomiką.

„Kursime gyventojams patogią, prieinamą ir kokybišką, visoje šalyje paslaugas teikiančią, atsparią krizėms sveikatos priežiūros sistemą, nediskriminuodami privačių sveikatos priežiūros įstaigų“, – rašoma sutartyje.

„Sudarysime galimybę įgyvendinti pilotinį balsavimą internetu 2023 m. savivaldybių tarybų rinkimuose ir/arba Seimo Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje 2024 m. Seimo rinkimuose“, – taip pat teigiama jame.

Žada tartis dėl mokesčių

Dokumente nurodoma, kad „mokesčių sistemos pakeitimai bus svarstomi tik tada, kai koalicijoje bus sutarta dėl viešojo sektoriaus įsipareigojimų masto – viešųjų paslaugų, infrastruktūros, gynybos, žaliojo kurso ir ekonomikos  transformacijos srityse, siekiant užtikrinti tvarų sutarto modelio finansavimą“. Žadama „laikytis nuostatos“, kad darbo mokesčiai neturėtų būti didinami.

Planuojama suteikti savivaldai daugiau galių.

Koalicijos sutartyje atskirai išskiriami artimiausio laikotarpio darbai. Tai koronaviruso situacijos suvaldymas, suplanuotų 2021 m. ir tolimesnio laikotarpio investicijų peržiūra, „absoliuti nesaugios Astravo atominės elektrinės blokada“ ir pasirengimas pakartotiniam referendumui dėl Konstitucijos pakeitimo daugybinei pilietybei įteisinti, kuris galėtų įvykti kartu su 2024 m. prezidento rinkimais.

Tai, kas pateks į Vyriausybės programą

Anot sutarties, į pradedamą rengti Vyriausybės programą be kitų bus įtrauktos ir tokios nuostatos – moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai 2024 m. skirti 1,5% BVP, mokyklose įvesti IT gebėjimų mokymą kaip integralų visų mokomųjų dalykų komponentą, mokytojų algos turi pasiekti bent 130% vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o akademinių darbuotojų – 150% VDU, motinystės ir tėvystės atostogų lankstumo užtikrinimas, e.sveikatos sistemos tobulinimas, atsisakant popierinių dokumentų iki 2023 m., sudarymas galimybės medikams patiems laisviau spręsti dėl gydymo metodų, būtinų tyrimų ir tinkamiausių pacientams vaistų skyrimo.

Būsimoji Vyriausybė savo programoje taip pat įsipareigos iš naujo nustatyti valstybės institucijų tikslus, atlikti savivaldybių teisės leisti obligacijas projektams privalumų ir trūkumų analizę, įvertinti galimybės keisti įmonių pelno mokestį, atsisakant reinvestuoto pelno apmokestinimo, atsisakyti subsidijų ir lengvatų iškastiniam kurui.

Klausimai, dėl kurių bendro sutarimo nėra

Be to, pasirašytoje koalicijos sutartyje yra išskirtos „atskiroms koalicijos partnerėms svarbios nuostatos, dėl kurių nėra bendro sutarimo“.

Tai „viešųjų erdvių dekomunizacijos užtikrinimas“, asmenvardžių rašybos pagrindiniame dokumentų puslapyje visomis lotyniškos abėcėlės raidėmis įteisinimas, verslinės žvejybos vidaus vandenyse uždraudimas, leidimas žiniasklaidos atstovams neatlygintinai gauti informaciją iš Registrų centro apie juridinius asmenis, „panaikinimas baudžiamosios atsakomybės už psichoaktyvių medžiagų nedidelio kiekio turėjimą be tikslo platinti“, įstatymų pakeitimai, „leidžiantys įteisinti lyčiai neutralią partnerystę“, Stambulo konvencijos ratifikavimas Seime, kandidatavimo į Seimą nuo 21 m. įteisinimas.

„Šalys susitaria, kad bus dedamos visų koalicijos partnerių pastangos tam, kad šie klausimai per racionaliai būtiną jų svarstymams laiką būtų priimti ir įgyvendinti“, – nurodoma sutartyje.

Tačiau kiekviena partija, kuriai aktualūs šie klausimai, turės Seime pati per diskusijas užsitikrinti paramą jų įgyvendinimui.