Koalicija tikisi netrukus susitarti ir dėl Seimo vadovo, ir dėl bent dalies ministrų

Pirmadienio rytą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio (LS) ir Laisvės partijos (LP) vadovai pasirašė po spalį įvykusių Seimo rinkimų suformuotos naujos valdančiosios koalicijos sutartį.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/663?placement=

„Dabar laukia diskusijos dėl asmenybių, kurios užims postus Seimo vadovybėje ir Vyriausybėje, taip pat ir dėl naujos Vyriausybės programos“, – po pasirašymo žurnalistams sakė Gabrielius Landsbergis, TS-LKD pirmininkas.

Klausiama, „konkrečiai kas ir kaip imsis atsakomybės už programos įgyvendinimą“, kandidatė į premjeres, konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė atsakė: „Kai tik susitarsim, iškart ir pranešim. Kol kas sutarta tik dėl mano kandidatūros, kuri ir yra vienintelė paminėta koalicijos sutartyje. Dėl kitų ne. Dėl jų, kaip rašoma sutartyje, bus atskirai tariamasi ir pasiektas atskiras susitarimas. Tikimės artimiausiu metu rasti visom trim partijom tinkamą laiką ir imsimės tai derinti.“

I. Šimonytė pabrėžė, kad konservatoriai su dviem liberaliomis partijomis esą dar nėra susitarusios net ir dėl portfelių pasidalinimo formulės.

„Koalicijos sutartyje numatyta, kad bus vadovaujamasi proporcingo atstovavimo Seime ir kandidatų kompetencijos kriterijais. Tad visos pasigirstančios kalbos apie galimas formules kol kas nieko nereiškia – dėl visko turime susitarti“, – kalbėjo kandidatė į premjeres.

Koalicija iš viso turi 74 mandatus: iš jų 50 priklauso TS-LKD, 13 – liberalsąjūdiečiams ir 11 – LP. Neoficialiomis žiniomis, konservatoriai be premjerės Vyriausybėje dar gali turėti 8 ar 9 ministrų postus, LS – Seimo pirmininko poziciją ir 2 arba 3 ministrus, o LP – 3 Vyriausybės narius.

Anot I. Šimonytės, tai, kad pavyko pakankamai greitai ir efektyviai pasiekti susitarimą dėl koalicijos sudarymo bei svarbiausių programinių darbų, „rodo, kad nepaisant tam tikrų požiūrių skirtumų kai kuriais klausimais vis dėlto galime rasti sutarimą ir kompromisines nuostatas“.

„Todėl viliamės, kad ir dėl kandidatų susitarimas bus pasiektas. Iki šį penktadienį numatomo Seimo pirmojo posėdžio planuojame sutarti tiek daug, kiek bus įmanoma sutarti. Jeigu pavyks susitarti kad ir ne visos, tai bent didžiosios dalies kandidatų į ministrus, tai būtų gerai“, – pridūrė ji.

„Net jeigu dėl jokių kitų kandidatų nesusitarsim, tai iki penktadienio bent turėtume susitarti bent dėl Seimo pirmininko“, – žadėjo G. Landsbergis.

Anot jo, su kitomis naujame Seime atstovaujamomis politinėmis jėgomis, pvz., Darbo partija, iki šiol nebuvo deramasi dėl paramos Seimo pirmininko kandidatūrai, nes „ir kandidato dar nėra“.

Pats G. Landsbergis yra neoficialiai minėtas kaip galimas pretendentas į Seimo pirmininkus. Kita galima reali kandidatė – LS vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ši nepaneigė, kad liberalsąjūdiečiai tebesiekia Seimo vadovo kėdės: „Esame pasisakę, kad pagal politinę tradiciją kaip antroji partija koalicijoje turime teisę jo siekti. Kita vertus, nereikėtų užbėgti įvykiams už akių, nes visos pozicijos bus ant derybų stalo.“

Pasak jos, LS taip pat „pateiks stiprius, kompetetingus kandidatus į ministrus“. Jie esą nepasikeitė nuo tada, kai paminėti iškart po antrojo rinkimų turo. Tarp paminėtųjų kandidatų į aplinkos ministrus buvo Simonas Gentvilas, į ekonomikos ir inovacijų ministrus – Simonas Kairys.

Aušrinė Armonaitė, LP pirmininkė, irgi teigė, kad ši partija turi „kandidatų į įvairius ministrus“.

„Nesame įsikibę į nei vieną kėdę, esame pasiruošę imtis darbo. Labai svarbu iki penktadienio susitarti dėl Seimo vadovybės“, – sakė A. Armonaitė, pripažinusi, kad viešojoje erdvėje yra kalbama apie dvi kandidatūras į Seimo pirmininkus – V. Čmilytę-Nielsen ir G. Landsbergį. 

[infogram id="d245ccb1-6221-46f7-9c22-45bba9b56f1d" prefix="H20" format="interactive" title="20 punktų iš koalicijos sutarties"]