V. Vasiliauskas: atsiveria geros galimybės inovacijomis ir žiniomis grįstai ekonomikai

Publikuota: 2020-11-06
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Koronaviruso pandemijos sukeltoms ekonominėms pasekmėms sušvelninti numatomos nacionalinės ir Europos Sąjungos (ES) lėšos atveria didelių galimybių langą Lietuvai sparčiau modernizuoti ekonomiką, tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

„Net ir antrosios viruso bangos akivaizdoje Lietuvos ekonomika, nuo pandemijos kol kas nukentėjusi mažiau nei daugumos ES šalių, turi gana geras startines pozicijas ekonomikos kokybiniam pokyčiui didinant Lietuvos konkurencingumą ateityje. Turime ne tik susitelkti į sprendimus ir priemones, padedančias saugiai išgyventi artimiausią laikotarpį, bet ir numatyti kelis ėjimus į priekį ir orientuotis į ilgąjį laikotarpį“, – pranešime sakė V. Vasiliauskas.

„Viena iš šių priemonių – kokybiškos ir kruopščiai įvertintos viešosios investicijos bei inovacijos, klojančios pamatus moderniai, skaitmenizuotai ir aplinkai draugiškai Lietuvos ateities ekonomikai bei sinergijai su privačiomis investicijomis“, – pridūrė jis, kalbėdamas Lietuvos banko virtualioje ekonomikos konferencijoje „Investicijos ir inovacijos: spartesnis kelias į sėkmę“.

Pasak V. Vasiliausko, būtent investicijos, inovacijos ir išsilavinę bei tinkamų įgūdžių turintys žmonės yra pagrindinis ilgalaikis darbo našumo didinimo šaltinis, kuris padėtų pereiti prie aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos. Lietuvoje pagamintos didesnės pridėtinės vertės prekės ir suteiktos paslaugos leistų sparčiau didinti gyventojų pajamas ir priartinti jas prie Vakarų Europos vidurkio ar net jį viršyti. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Lietuvos BVP vienam gyventojui, atsižvelgus į kainų skirtumus, prieš dešimtmetį sudaręs 57%, naujausiais duomenimis jau siekia 82% ES vidurkio, o  realusis darbo užmokestis (įvertinus infliacijos įtaką) per dešimtmetį išaugo 54%. Tokio augimo pagrindas yra kylantis darbo našumas, tačiau jis pastaruoju metu auga perpus lėčiau nei darbo užmokestis.

Anot V. Vasiliausko, ilguoju laikotarpiu tokia tendencija, kai darbo našumas kyla lėčiau nei darbo užmokestis, nėra tvari ir gali pristabdyti pajamų augimą, kartu turėti neigiamų pasekmių šalies ūkio konkurencingumui užsienio rinkose. Šį iššūkį padėtų įveikti aktyvesnis investicijų pritraukimas ir viešojo sektoriaus investicijos, papildančios ar įgalinančios privačių įmonių investavimą.

Prognozuojama, kad privačiojo sektoriaus investicijos Lietuvoje šiemet sumažės daugiau nei 13%, tačiau sumažėjus privačiojo sektoriaus polinkiui investuoti, investicijas Lietuvoje turėtų palaikyti 5,8 mlrd. Eur vertės Ateities ekonomikos DNR planas, kuris iš dalies galėtų būti finansuojamas ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis, kurių Lietuvai numatyta beveik 2,5 mlrd. Eur.

V. Vasiliauskas pabrėžia, kad šias lėšas investuoti reikėtų kruopščiai įvertinus ilgalaikes sąnaudas ir grąžą, orientuojantis į projektų kokybę, o ne į kiekybę. Šiuo metu reikšmingos DNR plano investicijos numatytos į infrastruktūrą, tačiau technologinė pažanga reikalauja visų pirma investicijų į darbuotojų įgūdžių ugdymo, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą programas.

„Pirma sritis, kuri man ateina į galvą, yra RND (ang. Research and Development, moksliniai tyrimai ir plėtrą – BNS) (...) Čia yra sritis, į kurią mums reikėtų tikrai kreipti dėmesį. Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad naujo politinio ciklo programoje tai lyg ir atranda savo vietą“, – internetinėje spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas. 

Valdančiąją daugumą kuriančių trijų dešiniųjų partijų parengtame koalicijos sutarties projekte deklaruojamas tikslas investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą ateityje skirti 3 proc.  BVP, siekiant 1,5 proc. BVP rodiklio jau 2024 metais. 

Pasak V. Vasiliausko, taip pat reikėtų keisti DNR plane numatytas investicijų proporcijas, kadangi lėšų infrastruktūrai dabar ketinama skirti maždaug tris kartus daugiau nei investicijoms į protus.

„Aš sakyčiau, kad ta disproporcija turėtų keistis, juolab, kad mes tose protingose investicijose esame tikrai nelabai pasistūmėję. (...) Yra labai svarbu įgyvendinant DNR planą, kad mes pataikytume į paneuropinius tikslus, visų pirma susijusius su žalinimu, skaitmenizavimu, inovacijomis“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Turkija, prieš pritardama Suomijos ir Švedijos narystei NATO, šalims turi 10 reikalavimų

Provyriausybinis Turkijos laikraštis trečiadienį pranešė, kad Ankara parengė sąrašą iš 10 reikalavimų,...

A. Armonaitė: Lietuva gali sukurti Ukrainos atstatymo fondą

Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant sunaikintą svarbią...

Rusija išsiunčia dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų

Maskva trečiadienį išsiuntė dešimtis Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos diplomatų, atsakydama į Rusijos...

Ukrainos bankas: ekonomika šiemet susitrauks mažiausiai trečdaliu

Ukrainos ekonomikos kritimas 2022-aisiais trečdaliu yra pats optimistiškiausias scenarijus, o spartus jos...

„Financial Times“: Turkija NATO ambasadorių susitikime blokavo derybų dėl Suomijos ir Švedijos narystės pradžią 2

Turkija užblokavo pirminį NATO sprendimą imtis nagrinėti Suomijos ir Švedijos paraiškas dėl narystės Aljanso,...

Ukrainoje teisiamas pirmasis Rusijos karo nusikaltėlis kaltę dėl civilio nužudymo pripažįsta

Ukrainos sostinėje trečiadienį prasidėjo pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo...

V. Sinkevičius apie „RePowerEu“: turime sumažinti ES energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių

Europos Sąjungos (ES) energetikos laukia revoliuciniai pokyčiai, tačiau siekiant susitarti dėl šeštojo...

Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
15:02
Infografika: efektyviausia Vakarų tiekiama ginkluotė Ukrainai Premium

Ukrainai laimėjus mūšį prie Charkivo, atstūmus priešo pajėgas kone iki pat sienos su Rusija ir sėkmingai...

Vyriausybė oficialiai atšaukia ambasadorių Rusijoje

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė iš ambasadoriaus Rusijoje pareigų oficialiai atšaukti Eitvydą...

Subsidijos Ukrainos verslui: už įsikūrimą Lietuvoje – 10.000 Eur 1

Ukrainos verslai, po vasario 24 d. pradėję veiklą Lietuvoje, galės gauti subsidijas už įsikūrimą ir darbo...

Gazelė
13:54
Seimo komitete pritarta naujai vaiko priežiūros išmokų tvarkai: keistųsi trukmė ir dydis 6

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iš esmės pritarė Vyriausybės pasiūlytai ir Seimo pradėtai...

Vadyba
13:44
Prieš KAM svetainę gegužę įvykdyta masyvi kibernetinė ataka

Atnaujinus Krašto apsaugos ministerijos (KAM) internetinį puslapį, prieš jį po kelių dienų buvo įvykdyta...

Baltarusija išplėtė mirties bausmės taikymą

Baltarusijoje įvesta mirties bausmė už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą, trečiadienį pranešė Rusijos...

Biudžeto deficito riboženklių sugrįžtuvių horizontuose dar nematyti Premium 2

Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga rimtai svarsto dar kuriam laikui pratęsti prieš dvejus...

„Ignitis“ iš JAV įsigijo du naujus SkGD krovinius

Elektros ir dujų tiekėja „Ignitis“ įsigijo du naujus suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) krovinius, kurie...

Rinkos
13:02
Dėl sankcijų Rusijos ekonomika šiemet trauksis 7,8%

Rusijos ekonominės plėtros ministerija pagerino šių metų, tačiau pablogino 2023 m. prognozę.

Finansai
12:48
Lenkijos ekonomika pirmąjį metų ketvirtį ūgtelėjo 8,5% 1

Lenkija per pirmus tris šių metų mėnesius sukūrė palyginamosiomis kainomis 8,5% didesnį nei prieš metus...

JAV aiškinasi galimybes įtikinti Turkiją neblokuoti Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO

Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui vis griežčiau pasisakant prieš Suomijos ir Švedijos planą...

Briuselis skaičiuoja Ukrainos atstatymo kainą, ES narės raginamos ir vėl bendrai pasiskolinti Premium

Tiek pati Ukraina, tiek ir Vakarų partneriai dar tebesitęsiant kariniams veiksmams svarsto, kaip reikės...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku