Apie biudžeto grūdus ir pelno mokesčio miltus

Publikuota: 2020-11-06
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė

Pandemijai spaudžiant, biudžeto tvirtinimui artėjant, žmonės klausia – negi nauja koalicija išdrįs mažinti mokesčius kaip pažadėjusi? Netrūksta perspėjimų, kad sudėtingais laikais tai neišmintinga ir net neįmanoma. Tačiau būtent šiais metais yra ir būtinybė, ir proga taisyti sisteminius mokesčių trūkumus. Įmonėms vienas opiausių – investicijų apmokestinimo modelis.

Lietuva yra vienintelė iš Baltijos šalių, kurioje įmonių uždirbtas pelnas apmokestinamas du kartus. Pirma tai padaroma pagal fiskalinių metų rezultatus ir antrą kartą – paskirstant pelną akcininkams. Taigi kuklūs 15% tarifai virsta bemaž 29% realia mokesčio našta. Estija perėjo prie vienkartinio pelno apmokestinimo 2000 m., Latvija sekė 2018 m., į šį modelį jau žvalgosi ir kita mūsų kaimynė, Lenkija. Konkurencija spaudžia iš visų pusių.

Daugiau nei konkurencingumas

Kaimynių modelių patrauklumą lemia ne tik dvigubo apmokestinimo nebuvimas, bet ir keletas praktinių iš to išplaukiančių subtilybių: kol lėšos sukasi įmonėje ir neskirstomos dividendais, tol nemokamas pelno mokestis. Vadinasi, nėra apmokestinamas dirbtinai paskaičiuotas fiskalinis rezultatas (apie tai išsamiau bus žemiau), prasilenkiantis su pinigų srautais ir realybe. Sudėtingą sąnaudų pripažinimo tvarką keičia baigtinis sąrašas išmokų, prilyginamų dividendams ar fizinių asmenų pajamoms, ir todėl apmokestinamų. Sumažėja ne tik mokesčių, bet ir administracinė našta, aiškumas ir skaidrumas sumažina įtampas tarp žmonių, dirbančių įmonėse ir mokesčių inspekcijose, taigi sudaromos realios prielaidos abipusiam pasitikėjimui ir pagarbai. Įmonių investicijos suaktyvėja, ir sudaromos konkurencingos sąlygos užsienio investicijoms, kas ypač aktualu šiandien, kai yra galimybė perkelti gamybą iš Azijos į Europą.

Visos partijos sutinka, kad investicijų reikia daugiau ir jos lemia, ar pereisime prie visų taip trokštamo aukštos pridėtinės vertės darbo, taigi ir aukštesnių darbo pajamų. Investuoti įmonės gali iš nuosavų arba skolintų lėšų. Aukščiausiu valstybės lygmeniu pripažįstama, kad įmonėms sunku gauti kreditą, kad stokojame bankų, ir todėl nenuostabu, kad valstybinio banko idėja vis atgimsta skirtingais pavidalais. Valdžia stengiasi visomis išgalėmis užtikrinti, kad tik investicijų Lietuvoje būtų daugiau. Išleisti naujų akcijų, obligacijų, išplatinti jas biržoje vidutinei įmonei taip pat nėra lengva (nors gražių proveržių esama). Vadinasi, pagrindiniu šaltiniu visoms be išimties įmonėms lieka investicijos iš pelno. Ir, dėmesio, – jeigu tos investicijos yra neapsunkintos mokesčiais (kaip, tiesa, Lietuvoje buvo iki 2002 metų), tuomet įmonės turi ir paskatas, ir galimybes paversti uždirbtą pelną investicijomis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Oponentai galėtų pasakyti, kad ir šiandien yra lengvatų, kuriomis galima pasinaudoti – tai ir MTEP, ir investicinio projekto, ir LEZ, ir stambaus užsienio investuotojo lengvata. Tačiau naudotis jomis sudėtinga, rizikinga ir ne kiekvienam prieinama. Kuo daugiau išimčių, tuo labiau lengvatos taikymas virsta našta. Nenuostabu, kad įmonės jos kratosi.

Visiems prieinamos investicijos į išlikimą

Tačiau, jeigu tikima, kad nulinis pelno mokesčio tarifas sužadina ekonominį aktyvumą, kodėl apsiribojama atskiromis LEZ salomis arba vien tik stambiomis užsienio investicijomis? Jeigu laikoma, kad nulinis tarifas yra palankus investicijoms, naujų darbo vietų kūrimui ir Lietuvos perėjimui prie aukštos pridėtinės vertės darbo, argi tas pats mokesčių modelis neturi būti prieinamas kiekvienam be išimties? Nes niekas nežino, kuriame garaže, iš kokių smulkių ir keistų investicijų gimsta rytojaus stebuklas. Krizė yra laikmetis, kai bet kuri investicija tampa ypatingos svarbos ir jeigu ją „veža“ privati atsakomybė, žmonių entuziazmas, jeigu jie neprašo pinigų iš ministerijos – tai ir valio. Už ką apsunkinti juos mokesčių baudomis?

Iš tiesų, reinvestuoto pelno apmokestinimas yra net ne mokestis, o bauda. Mokesčio ydas galima būtų vardinti per kablelį, tačiau krizė verčia kablelius į šauktukus. Pelnas ne tik apmokestinamas du kartus, jis apmokestinamas pagal dirbtinai išskirtą fiskalinį periodą, avansu (arba pagal „planuojamą“ pelną), taikant ministerijos sąnaudų pripažinimo taisykles, o tai reiškia, kad dažnai pinigų srautai senka, iš gaunamų lėšų reikia kuo skubiau apmokėti už tiekimus, būtinus nenutrūkstamai įmonės veiklai, o tuo metu reikia sumokėti pelno mokestį. Kokia prasmė apmokestinti teigiamą veiklos rezultatą, kuris yra tik popieriuje ir kuris jau rytoj gali virsti naujomis technologijomis, žaliavų užpirkimu, kurios kriziniu laikotarpiu ypač svarbios, kad gamyba nesustotų ir įmonė išgyventų? Su pelnu nėra taip, kad surinkau, sudėjau, išdžiovinau ir tada žiūriu kaip tai paskirstyti. Pajamų generavimo procesas vyksta nenutrūkstamai ir taip pat nenutrūkstamai reikia investuoti ne tik į technologijas, bet ir į komplektuojančias dalis, į kontaktus ir kontraktus, žmones ir kompetencijas. Laiku sugebėti pritraukti reikalingus žmones gali būti gyvybiškai svarbu.

Jeigu įmonės vadovas priima sprendimą investuoti į kažkokį įsigijimą, tai reiškia, kad jo nuomone tai yra būtent tai, kas šiuo konkrečiu momentu svarbiausia. Tai gali nesivadinti mokslo plėtra ar aukštomis technologijomis, bet jei tai neša įmonei aukščiausią pridėtinę vertę, į tai ir turi būti investuojama. Prieš investavimą palyginamos alternatyvos ir susitelkiama į tai, kas pasitarnaus tramplynu augimui arba garantuos ateities saugumą. Galimų investicijų sąrašas yra didžiulis – nuo visiems suprantamos įrangos ir darbo vietų skaitmenizacijos iki kūrybingos ir motyvuojančios darbo aplinkos sukūrimo, investicijų į įmonei svarbias švietimo sritis, ugdant ateities specialistus. Žinoma, VMI gali paminėti pasitaikančius asmeninio vartojimo per įmones atvejus, tačiau išimtys nepaneigia taisyklės: investuojant nuosavas įmonės lėšas (pelną), investicijos sprendžia opiausias įmonės problemas, siekia aukščiausio efektyvumo ir veiklos nenutrūkstamumo, jos yra savalaikės. O visa tai krizės laikotarpiu tampa neįkainojama vertybe. Jų vertė ypač išryškėja, lyginant su valstybės dalyvavimu, išjudinant investicijas.

Įmonės uždirbtos pajamos, kurios gali virsti mokesčių įplaukomis, yra tarsi miltai, kurie paruošti duonos kepimui. Miltai yra tiksliai tose vietose, kur iš jų galima greičiausiai ir efektyviausia iškepti duoną, sukurti naujas darbo vietas ir t.t.

Grūdų ir miltų dilema

Kai miltai surenkami į valstybės biudžetą, tai prilygsta iššūkiui iš miltų padaryti grūdus, būtent, turiu galvoje atvirkštinį procesą. Tarkime, su miltų surinkimo iššūkiu geriau-blogiau susidorojama. Ir kas toliau? Jeigu valdžia konstatuoja, kad investicijų trūksta, jeigu ruošiasi steigti naujus paskirstymo centrus (kaip juos bepavadintum) ir nori skirti jiems ne vieną milijardą, jos laukia naujas iššūkis – sumalti grūdus ir vėl paversti miltais, surasti, kas sugebės iš tų miltų iškepti tikrus pyragus, kurie bus ir gražiai iškilę, ir su geru „poskoniu“. Svarbu, kad tie milijardiniai grūdai yra kitokie, negu sunkiu prakaitu uždirbti Lietuvos įmonėse. Tai genetiškai modifikuoti, pinigų ribotumo principų neatitinkantys milijardai – Europos Sąjungos paskolos ir subsidijos. Pinigų tvarumo klausimą palikime kitam svarstymui. Mokesčių kontekste mums terūpi vienas dalykas: kokia prasmė atimti iš žmonių tikrus miltus, kai lygiagrečiai teks spręsti, kaip sumalti ir paskirstyti genetiškai modifikuotus milijardus? Kaip surasti prioritetus ir kokius paskolų ir subsidijų administravimo procesus reikia sukurti, kad būtų garantuotas investicijų atsipirkimas, visuomenės – nesuskaldyta, o pasitikėjimas – neprarastas?

Viską apžvelgus, išryškėja du dėsningumai. Pasirodo, mes jau žinome, kuri įmonė ir šaka yra prioritetinė ir perspektyvi – tai ta, kuri uždirba pelną. Ta, kuri sugeba gauti pelną net krizės metu, keliagubai įrodė savo prioritetiškumą ir tai, kad investuoti toliau būtent į jos vykdomą veiklą yra išmintinga ir pasverta. Antra – investicijos negali būti suskirstytos tik į tas kelias rūšis, kurias šiandien skatina mokesčių lengvatos. Ypač krizėje svarbu dinamiškai keistis, ir įmonės išlikimui gali būti svarbiau užpirkti komplektuojančias dalis, žaliavą, arba investuoti į unikalias žmonių kompetencijas. Įmonės vadovai daro sprendimus, palygindami alternatyvas ir pasirinkimai reiškia, kad tai yra lemiamas veiksnys įmonės išlikimui. Taip, gali būti klaidų, gali būti neapdairumo, tačiau klaidos dėsningumo neatšaukia.

Jei mes valstybės mastu sakome, kad tokias įmones ir šakas reikia skatinti, kad krizėje joms reikia padėti, tai pirmai pradžiai bent nebauskime jų mokesčiais. Net tuo atveju, jeigu tai laikinai reikštų mokesčių įplaukų sumažėjimą, jį tikslinga finansuoti iš skolintų lėšų. Būtent čia skolos panaudojimas bus maksimaliai teisingas, lygiai paskirstytas ir lems, kad sukursime konkurencingą ekonomiką, kuri bus pajėgi tas skolas apmokėti, o ne pasmerkta jas metai iš metų auginti.

Kol išlieka dabartinis pelno mokestis, reikia skubiai spręsti per krizę nukentėjusių įmonių problemas. Jau dabar reikia leisti joms nepriklausomai nuo dydžio ir sektoriaus perkelti patirtus nuostolius į kitus mokestinius metus – tam, kad pradėjusi atsigauti įmonė nebūtų už tai nubausta, bet iš uždirbtų lėšų galėtų užgydyti krizinių metų žaizdas ir greičiau imtų kepti naujus pyragus.

Komentaro autorė - Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosiosios rinkos instituto prezidentė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Visuomeninio elektros bei dujų tarifo buitiniams vartotojams dar teks palaukti

Vyriausybė trečiadienį dar nepatvirtins valstybės subsidijų dydžių ir minimalių tarifų, žemiau kurių nebus...

EK pirmininkė: Rusija maisto tiekimą naudoja kaip ginklą

Antradienį Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, pareiškė, kad Rusija, veikdama taip pat kaip...

Vakarų spaudžiama Rusijos ekonomika – virš vandens, bet tik laikinai Premium

Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje agresorė šiuo metu yra labiausiai sankcionuota šalis pasaulyje. Nepaisant...

Kaip įsukti verslą Afrikoje: verslininkų diskusija Premium

Apie iššūkius, galimybes ir veiklos būdus Afrikos žemyne VŽ į podkastą pakvietė skirtingų patirčių...

Pramonė
05:45
Perspėja, kad politikų sprendimai paveiks maisto kainas Verslo tribūna

Lietuvos žemės ūkio sektorius su nerimu laukia, kaip ES Žaliojo kurso tikslai nuguls į reglamentus ir...

Vadovo distancijos ir atvirumo kaina - kiek arti prisileisti komandą? Verslo tribūna

Kokį santykį kompanijos lyderis turi palaikyti su savo komanda – šiltą ir draugišką, ar paremtą griežtomis...

Vadyba
05:00
G. Nausėda: Lietuva remia Sakartvelo europinės ir euroatlantinės integracijos kelią

Su Irakliu Garibašviliu, Sakartvelo premjeru, Davoso pasaulio ekonomikos forumo paraštėse antradienį...

Verslo aplinka
2022.05.24
EK pirmininkė: ES Taryboje greičiausiai nebus susitarta dėl rusiškos naftos embargo

Europos Sąjungos Taryboje vadovai greičiausiai nesusitars dėl naftos embargo Rusijai, sako Ursula von der...

Verslo aplinka
2022.05.24
G. Nausėda: saugykla, jungtys ir terminalai yra trejybė, kuri leidžia sukurti energetinę nepriklausomybę

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos, tačiau svarbu...

Verslo aplinka
2022.05.24
Vokietija mano, kad ES rusiškos naftos embargas – ranka pasiekiamas, Vengrija to nenori net svarstyti 5

Europos Sąjungos susitarimas dėl bendro rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas „per kelias dienas“,...

Verslo aplinka
2022.05.24
Seimas linkęs įpareigoti darbdavius suteikti papildomų poilsio dienų dirbantiems tėvams

Seime kelią skinasi siūlymas dėl papildomų poilsio dienų dirbantiems tėvams. Ketinama tėvams, auginantiems...

Vadyba
2022.05.24
ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui

Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina...

Verslo aplinka
2022.05.24
Bandydamos taisyti Turkijos poziciją, Švedijos ir Suomijos delegacijos vyksta į Ankarą

Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, kuri...

Verslo aplinka
2022.05.24
Moldovos prorusiškas eksprezidentas I. Dodonas sulaikytas už valstybės išdavystę 1

Moldovos pareigūnai antradienį sulaikė buvusį šalies prorusišką prezidentą Igorį Dodoną, kuris įtariamas...

Verslo aplinka
2022.05.24
VMR: užtverti labiausiai pažeidžiami sienos su Baltarusija ruožai

Nepraėjus nė metams nuo Minsko režimo surengtos hibridinės atakos pradžios, užtverti visi labiausiai...

Verslo aplinka
2022.05.24
EK vadovė Davose pažadėjo dar daugiau finansinės pagalbos Ukrainai

Europos Komisijos (EK) vadovė antradienį pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje turėtų baigtis strategine...

Verslo aplinka
2022.05.24
2022-ųjų pasaulinis stagfliacijos šokas – bus blogai ar labai blogai? Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Finansai
2022.05.24
Žingsniu arčiau atviros darbo rinkos – Seimas imasi neįgaliųjų įdarbinimo reformos

Seimas po pateikimo priėmė svarstyti Užimtumo įstatymo pataisas, numatančias paramą įdarbinant neįgaliuosius...

Vadyba
2022.05.24
Baltarusijos opozicijos lyderė: Lietuvos pagalba neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu

Lietuvos pagalba baltarusiams neapsiriboja žodžiais ar išsakytu susirūpinimu, sako Sviatlana Cichanouskaja,...

Verslo aplinka
2022.05.24
Finansų ministerija žada rudenį apsispręsti, ar pasinaudos ES biudžeto deficito taisyklių netaikymu

Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus...

Finansai
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku