Kaip dirbti „tvyrant rūkui“: principai užtikrinantys stabilumą net ir sudėtingiausiu įmonei laikotarpiu

Reklama publikuota: 2020-10-29
Audrius Masionis, komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ direktorius. Bendrovės nuotr.
svg svg
Audrius Masionis, komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ direktorius. Bendrovės nuotr.

Metų pradžioje dėliojusios strateginius plėtros planus, nuo pavasario dauguma įmonių gyvena neapibrėžtumo sąlygomis, kai sudėtinga remtis ne tik turima patirtimi, patikimais kontaktais, bet ir ekonomikos dėsniais. Miglotame verslo klimate vis tik veikia tam tikri pamatiniai principai, neišmušantys įmonių iš vėžių net ir sudėtingiausiu laikotarpiu.

Audrius Masionis, 25 metus Lietuvoje veikiančios komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ direktorius, teigia, kad įmonės, kurios savo veiklą ilgus metus grindžia pamatiniais principais, visuomet turės konkurencinį pranašumą rinkoje, o ypač neapibrėžtumo sąlygomis.

„Manau, kad tokios netikėtos situacijos kaip pavasarį paskelbtas pirmasis karantinas, kuomet nėra iš anksto gerai apgalvotų, paruoštų planų, kaip turėtum elgtis, parodo, kuo iš tiesų vadovaujasi verslas, priimdamas sprendimus“, — teigia A. Masionis.

Du pamatiniai principai

„Baltisches Haus“ vadovas išskiria du pagrindinius principus, užtikrinančius ilgalaikę ir sėkmingą įmonės veiklą – tai glaudūs, partneryste grįsti santykiai su klientais ir atvirumas pokyčiams.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Įmonei, kuri nori išlikti sėkminga ilgą laiką, reikia palaikyti glaudžius ir partneryste grįstus santykius su savo klientais, laiku ir tinkamai atliepti jų nuolat besikeičiančius lūkesčius bei būti atvirai pokyčiams, nuolat eksperimentuoti, įžvelgti ir laiku pasinaudoti atsirandančiomis verslo augimo galimybėmis. Tačiau tai daryti reikia tvariai, t. y., siekiant ilgalaikės vertės visiems verslo interesų dalininkams bei prisiimant pamatuotą riziką“, — mano A. Masionis.

Kaip pavyzdį jis pateikia pavasarį, karantino metu, kilusias diskusijas dėl patalpų nuomos mokesčio kompensavimo.

„Pavasarį teko priimti daugybę itin greitų ir tuo pačiu labai gerai apgalvotų verslo sprendimų. Vienas jų – dėl patalpų nuomos mokesčio kompensavimo mūsų nuomininkams. Įvedus karantiną, iš turimų 1.200 prekybos ir paslaugų taškų, kuriuose veikia nuomininkai, pusantro mėnesio buvo uždaryti apie 700, t. y. apie 57 % visų taškų“, — skaičiuoja pašnekovas.

Jis pasakoja, kad jau pačią pirmąją karantino savaitę įmonė sulaukė nuomininkų prašymo dalinai arba visiškai kompensuoti nuomos mokestį. Praėjus dviems savaitėms, nelaukusi Vyriausybės sprendimų, bendrovė nusprendė imtis veiksmų ir pateikė pasiūlymą: nuomininkams, kurie dėl karantino visiškai negalėjo vykdyti veiklos, visą veiklos ribojimo laikotarpį neskaičiuoti nuomos mokesčio.

„Iš vienos pusės sprendimas atrodo rizikingas, iš kitos – suprantame, kad verslas, kuriame mes esame, yra grindžiamas ilgalaikiais, ne vienerius metus kuriamais santykiais. Suprantame, kad su savo nuomininkais esame vienoje valtyje. Tikimės, kad šis sprendimas padės dar labiau sutvirtinti santykius su klientais“, — istorija dalijasi A. Masionis.

Antrąjį principą – atvirumą pokyčiams – iliustruoja per pora dešimtmečių Lietuvos versle vykę pokyčiai ir tai, kaip „Baltisches Haus“ prie jų prisitaikė.

„Per daugiau nei pora dešimtmečių, kai esame versle, ne kartą teko prisitaikyti prie kintančių klientų verslo modelių, technologinių naujovių, vartotojų įpročių. Iš prekybos centrų į elektroninę erdvę perkeliamas bankų paslaugas, elektronikos prekių parduotuves pakeitė sodo ir daržo, gyvūnų prekių parduotuvės, kepyklėlės. Populiarėjant sveikai gyvensenai ir privačioms klinikoms mūsų prekybos centruose atsirado vietos sporto klubams ir klinikoms. Išaugus automobilių savitarnos plovyklų populiarumui, šalia prekybos centrų pradėtos įrenginėti plovyklos. El. prekybos augimas, ypač karantino metu, turėjo įtakos tam, kad erdves prie prekybos centrų paskyrėme paštomatams. Palyginus 2019 m. pirmuosius tris ketvirčius su 2020 m. pirmaisiais trimis ketvirčiais, mūsų pajamos iš paštomatų verslo išaugo 61%, tačiau šiandien tai dar nesudaro didelės dalies visų gaunamų pajamų“, — vardija A. Masionis.

Neapibrėžtumui įveikti 

Ilgalaikė verslo sėkmė neatsiejama ne tik nuo pamatinių principų, kuriais vadovaujasi įmonė; lemiamą vaidmenį lemia ir veiksmai, kurių bendrovė imasi sudėtingu laikotarpiu. Su karantino laikotarpiu prasidėjęs ir vis dar besitęsiantis neapibrėžtumas tapo didžiausiu iššūkiu daugeliui įmonių. Jis sutrikdė nusistovėjusius veiklos planavimo, jos organizavimo procesus ir sąlygojo poreikį staiga peržiūrėti prioritetus, priimti greitus, bet tuo pačiu gerai apgalvotus sprendimus. A. Masionis dalinasi įmonės patirtimi ir siūlo keturis žingsnius, kurie padeda išlikti netikrumo sąlygomis.

[infogram id="5ff4a354-b948-4911-98d8-3d8851e0e0d5" prefix="lfr" format="interactive" title="TR:CInfo"]

nuotrauka::1 left

Daugiau vertės

„Creditinfo Lietuva“, kuri, Skandinavijos šalių pavyzdžiu, šią sertifikavimo  paslaugą pradėjo teikti prieš dešimt metų, nurodo, kad svarbiausias vertinimo kriterijus, trijose Baltijos šalyse sertifikuojant „Stipriausi Lietuvoje“ įmones, yra aukštas kredito reitingas.

Iš viso atsižvelgiama į daugiau kaip 100 įmonės veiklos rodiklių, pagal kuriuos  apskaičiuojama, kurios bendrovės per artimiausias 90 ir daugiau dienų ateinančiais 12 mėnesių turi mažiausią tikimybę nevykdyti finansinių įsipareigojimų.

„Creditinfo Lietuva“ duomenys rodo, kad per 9 metus „Stipriausių Lietuvoje“ seniausiu ir vieninteliu visose Baltijos šalyse pripažįstu sertifikatu pasinaudojo daugiau kaip 15.000 įmonių. Remiantis analizės duomenimis, dažniausiai sertifikato kreipiasi prekybos, paslaugų, apdirbamosios pramonės, statybų ir transporto bendrovės. Dalis jų veikia ir sertifikatu naudojasi ne vien Lietuvoje – „Creditinfo Lietuva“ yra tekę gaminti sertifikatus anglų, rusų, lenkų, vokiečių, italų, prancūzų kalbomis.

nuotrauka::2 right

Per sertifikato suteikimo istoriją tarp „Stipriausių Lietuvoje“ penkerius metus iš eilės pateko beveik tūkstantis įmonių, kurioms suteikiamas „Stipriausių Lietuvoje lyderių“ vardas. Didžioji dalis įmonių sertifikatą naudoja ir konkuruodamos užsienio rinkose, todėl į „Creditinfo Lietuva“ kreipiasi prašydamos varianto anglų kalba.

Aurimas Kačinskas, sertifikatui įmones reitinguojančios kredito bendrovės „Creditinfo Lietuva“ vadovas, pastebi, kad sertifikatą įmonės naudoja ir tam, jog pritrauktų geresnių darbuotojų.

„Šiemet sertifikatas įgauna dar daugiau vertės, nes daugumai bendrovių tenka kurti naujas veiklos strategijas ir tęsti veiklą tokiomis sąlygomis, kuriomis įprastos taisyklės seniai išmoktos verslo tiesos nebegalioja“, – detalizuoja A. Kačinskas.

Į „Stipriausių Lietuvoje 2020“ įvertinimą ir sąrašą gali pretenduoti visos Lietuvoje veikiančios įmonės, kurios iki įstatymų numatytos datos – liepos 1 d. – pateikė 2019 m. finansinę ataskaitą ir pasižymi aukštu kredito reitingu.  

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Turkija užblokavo dviejų tarptautinės žiniasklaidos priemonių puslapius

Turkija uždraudė prieigą prie dviejų tarptautinės žiniasklaidos priemonių, suduodama smūgį žodžio laisvei...

„Airbnb“ būstuose – jokių vakarėlių

Tarptautinė būsto nuomos paslaugos teikėja „Airbnb“ savo platformoje esančiuose būstuose visam laikui...

G. Nausėda viešėdamas JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti Lietuvoje

Filadelfijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti...

Uzbekistane protestuotojai šturmavo vyriausybinių pastatų

Uzbekistano tarnybos šeštadienį pranešė sulaikiusios „masinių riaušių organizatorius“, bandžiusius užimti...

Penktadienį nustatyti 477 nauji COVID-19 atvejai 2

Per praėjusią parą nustatyta 477 nauji COVID-19 atvejai, vienas žmogus mirė, rodo šeštadienį paskelbti...

„Super Mario“ efektas blėsta: Italijos ekonomikai teks atlaikyti audrą Premium

Italijos ekonomika šiemet turėjo gerokai ūgtelėti. Šalies ūkis, vairuojamas premjero Mario Draghi, turėjo...

„Der Spiegel“: EK leis Maskvai į Kaliningradą vežti visas prekes, bet ribotais kiekiais 4

Europos Komisija (EK) planuoja paskelbti išaiškinimą, kuris panaikins tranzito iš Rusijos per Lietuvą į...

Logistika
2022.07.01
PSO ragina imtis skubių veiksmų Europoje dėl beždžionių raupų 1

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį paragino imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią...

Verslo aplinka
2022.07.01
Trūkstant blankų Migracijos departamentas laikinai mažina išduodamų pasų skaičių

Trūkstant blankų Migracijos departamentas laikinai mažina išduodamų pasų skaičių, penktadienį pranešė Asmens...

Verslo aplinka
2022.07.01
EK siūloma pirmoji makrofinansinės pagalbos Ukrainai dalis – 1 mlrd. Eur

Europos Komisija penktadienį Ukrainai pasiūlė pirmąją 1 mlrd. Eur vertės dalį iš išskirtinio beveik 9 mlrd.

Verslo aplinka
2022.07.01
EK vadovė ragina Ukrainą paspartinti kovos su korupcija reformas

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos (EK) pirmininkė, penktadienį Ukrainos parlamentui sakė, kad šalies...

Verslo aplinka
2022.07.01
Rusija grasina uždaryti Bulgarijos ambasadą 3

Rusija penktadienį pagrasino uždaryti savo ambasadą Bulgarijoje ir bulgarų misiją Maskvoje, tvyrant įtampai...

Verslo aplinka
2022.07.01
„Bloomberg“: naujame ES sankcijų pakete turėtų atsirasti patikslinimai dėl tranzito į Kaliningradą 3

Europos Sąjunga pradėjo rengti naują sankcijų Rusijai paketą, kuris turėtų apimti embargą jos aukso pasiūlai,...

Verslo aplinka
2022.07.01
„Deutsche Bank“: Vokietijai gresia recesija

Didžiausio Vokietijos komercinio banko „Deutsche Bank“ ekspertai įspėja, kad Europa susiduria su nauju...

Verslo aplinka
2022.07.01
EK leido netaikyti muitų ir PVM ukrainiečiams gyvybes gelbstinčioms prekėms

Europos Komisija (EK) priėmė sprendimą, kuriuo Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms leidžiama laikinai...

Verslo aplinka
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
A. Januška. Akis, kuri nemato toliau blakstienų 6

„Nekenčiu nežinojimo, menkos vaizduotės, akies, kuri nemato toliau už savo blakstienas. Viskas yra įmanoma.

Nuomonės
2022.07.01
A. Bilotaitė: migrantų srautas sumažėjęs, bet provokacijų gali būti

Neteisėtos migracijos srautai atrodo nuslūgę, bet atsipalaiduoti negalima, nes provokacijų galimybė išlieka,...

Verslo aplinka
2022.07.01
V. Landsbergis: išmokime gyventi be Rusijos Premium

Vytautas Landsbergis, atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, VŽ podkaste apgailestauja, kad mes...

Laisvalaikis
2022.07.01
O. Scholzas: neturėtų būti ribojamas susisiekimas tarp dviejų Rusijos teritorijos dalių 16

Olafas Scholzas, Vokietijos kancleris, ketvirtadienio vakarą paragino deeskaluoti situaciją, kilusią dėl...

Verslo aplinka
2022.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku