Kaip dirbti „tvyrant rūkui“: principai užtikrinantys stabilumą net ir sudėtingiausiu įmonei laikotarpiu

Audrius Masionis, 25 metus Lietuvoje veikiančios komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Baltisches Haus“ direktorius, teigia, kad įmonės, kurios savo veiklą ilgus metus grindžia pamatiniais principais, visuomet turės konkurencinį pranašumą rinkoje, o ypač neapibrėžtumo sąlygomis.

„Manau, kad tokios netikėtos situacijos kaip pavasarį paskelbtas pirmasis karantinas, kuomet nėra iš anksto gerai apgalvotų, paruoštų planų, kaip turėtum elgtis, parodo, kuo iš tiesų vadovaujasi verslas, priimdamas sprendimus“, — teigia A. Masionis.

Du pamatiniai principai

„Baltisches Haus“ vadovas išskiria du pagrindinius principus, užtikrinančius ilgalaikę ir sėkmingą įmonės veiklą – tai glaudūs, partneryste grįsti santykiai su klientais ir atvirumas pokyčiams.

„Įmonei, kuri nori išlikti sėkminga ilgą laiką, reikia palaikyti glaudžius ir partneryste grįstus santykius su savo klientais, laiku ir tinkamai atliepti jų nuolat besikeičiančius lūkesčius bei būti atvirai pokyčiams, nuolat eksperimentuoti, įžvelgti ir laiku pasinaudoti atsirandančiomis verslo augimo galimybėmis. Tačiau tai daryti reikia tvariai, t. y., siekiant ilgalaikės vertės visiems verslo interesų dalininkams bei prisiimant pamatuotą riziką“, — mano A. Masionis.

Kaip pavyzdį jis pateikia pavasarį, karantino metu, kilusias diskusijas dėl patalpų nuomos mokesčio kompensavimo.

„Pavasarį teko priimti daugybę itin greitų ir tuo pačiu labai gerai apgalvotų verslo sprendimų. Vienas jų – dėl patalpų nuomos mokesčio kompensavimo mūsų nuomininkams. Įvedus karantiną, iš turimų 1.200 prekybos ir paslaugų taškų, kuriuose veikia nuomininkai, pusantro mėnesio buvo uždaryti apie 700, t. y. apie 57 % visų taškų“, — skaičiuoja pašnekovas.

Jis pasakoja, kad jau pačią pirmąją karantino savaitę įmonė sulaukė nuomininkų prašymo dalinai arba visiškai kompensuoti nuomos mokestį. Praėjus dviems savaitėms, nelaukusi Vyriausybės sprendimų, bendrovė nusprendė imtis veiksmų ir pateikė pasiūlymą: nuomininkams, kurie dėl karantino visiškai negalėjo vykdyti veiklos, visą veiklos ribojimo laikotarpį neskaičiuoti nuomos mokesčio.

„Iš vienos pusės sprendimas atrodo rizikingas, iš kitos – suprantame, kad verslas, kuriame mes esame, yra grindžiamas ilgalaikiais, ne vienerius metus kuriamais santykiais. Suprantame, kad su savo nuomininkais esame vienoje valtyje. Tikimės, kad šis sprendimas padės dar labiau sutvirtinti santykius su klientais“, — istorija dalijasi A. Masionis.

Antrąjį principą – atvirumą pokyčiams – iliustruoja per pora dešimtmečių Lietuvos versle vykę pokyčiai ir tai, kaip „Baltisches Haus“ prie jų prisitaikė.

„Per daugiau nei pora dešimtmečių, kai esame versle, ne kartą teko prisitaikyti prie kintančių klientų verslo modelių, technologinių naujovių, vartotojų įpročių. Iš prekybos centrų į elektroninę erdvę perkeliamas bankų paslaugas, elektronikos prekių parduotuves pakeitė sodo ir daržo, gyvūnų prekių parduotuvės, kepyklėlės. Populiarėjant sveikai gyvensenai ir privačioms klinikoms mūsų prekybos centruose atsirado vietos sporto klubams ir klinikoms. Išaugus automobilių savitarnos plovyklų populiarumui, šalia prekybos centrų pradėtos įrenginėti plovyklos. El. prekybos augimas, ypač karantino metu, turėjo įtakos tam, kad erdves prie prekybos centrų paskyrėme paštomatams. Palyginus 2019 m. pirmuosius tris ketvirčius su 2020 m. pirmaisiais trimis ketvirčiais, mūsų pajamos iš paštomatų verslo išaugo 61%, tačiau šiandien tai dar nesudaro didelės dalies visų gaunamų pajamų“, — vardija A. Masionis.

Neapibrėžtumui įveikti 

Ilgalaikė verslo sėkmė neatsiejama ne tik nuo pamatinių principų, kuriais vadovaujasi įmonė; lemiamą vaidmenį lemia ir veiksmai, kurių bendrovė imasi sudėtingu laikotarpiu. Su karantino laikotarpiu prasidėjęs ir vis dar besitęsiantis neapibrėžtumas tapo didžiausiu iššūkiu daugeliui įmonių. Jis sutrikdė nusistovėjusius veiklos planavimo, jos organizavimo procesus ir sąlygojo poreikį staiga peržiūrėti prioritetus, priimti greitus, bet tuo pačiu gerai apgalvotus sprendimus. A. Masionis dalinasi įmonės patirtimi ir siūlo keturis žingsnius, kurie padeda išlikti netikrumo sąlygomis.

[infogram id="5ff4a354-b948-4911-98d8-3d8851e0e0d5" prefix="lfr" format="interactive" title="TR:CInfo"]

nuotrauka::1 left

Daugiau vertės

„Creditinfo Lietuva“, kuri, Skandinavijos šalių pavyzdžiu, šią sertifikavimo  paslaugą pradėjo teikti prieš dešimt metų, nurodo, kad svarbiausias vertinimo kriterijus, trijose Baltijos šalyse sertifikuojant „Stipriausi Lietuvoje“ įmones, yra aukštas kredito reitingas.

Iš viso atsižvelgiama į daugiau kaip 100 įmonės veiklos rodiklių, pagal kuriuos  apskaičiuojama, kurios bendrovės per artimiausias 90 ir daugiau dienų ateinančiais 12 mėnesių turi mažiausią tikimybę nevykdyti finansinių įsipareigojimų.

„Creditinfo Lietuva“ duomenys rodo, kad per 9 metus „Stipriausių Lietuvoje“ seniausiu ir vieninteliu visose Baltijos šalyse pripažįstu sertifikatu pasinaudojo daugiau kaip 15.000 įmonių. Remiantis analizės duomenimis, dažniausiai sertifikato kreipiasi prekybos, paslaugų, apdirbamosios pramonės, statybų ir transporto bendrovės. Dalis jų veikia ir sertifikatu naudojasi ne vien Lietuvoje – „Creditinfo Lietuva“ yra tekę gaminti sertifikatus anglų, rusų, lenkų, vokiečių, italų, prancūzų kalbomis.

nuotrauka::2 right

Per sertifikato suteikimo istoriją tarp „Stipriausių Lietuvoje“ penkerius metus iš eilės pateko beveik tūkstantis įmonių, kurioms suteikiamas „Stipriausių Lietuvoje lyderių“ vardas. Didžioji dalis įmonių sertifikatą naudoja ir konkuruodamos užsienio rinkose, todėl į „Creditinfo Lietuva“ kreipiasi prašydamos varianto anglų kalba.

Aurimas Kačinskas, sertifikatui įmones reitinguojančios kredito bendrovės „Creditinfo Lietuva“ vadovas, pastebi, kad sertifikatą įmonės naudoja ir tam, jog pritrauktų geresnių darbuotojų.

„Šiemet sertifikatas įgauna dar daugiau vertės, nes daugumai bendrovių tenka kurti naujas veiklos strategijas ir tęsti veiklą tokiomis sąlygomis, kuriomis įprastos taisyklės seniai išmoktos verslo tiesos nebegalioja“, – detalizuoja A. Kačinskas.

Į „Stipriausių Lietuvoje 2020“ įvertinimą ir sąrašą gali pretenduoti visos Lietuvoje veikiančios įmonės, kurios iki įstatymų numatytos datos – liepos 1 d. – pateikė 2019 m. finansinę ataskaitą ir pasižymi aukštu kredito reitingu.