Pažadai – jau praeitis, prieš akis – rezultatas

Apie pirmuosius uždavinius suvaldyti sparčiai blogėjančią epidemiologinę situaciją, jos padarinius ekonomikai kalba patys rinkimus laimėję ir Vyriausybę formuoti (bent teoriškai) pradedantys politikai. Politologai prognozuoja, kad tai daryti juos spaudžia ir laikas. Pasak Tado Povilausko, SEB ekonomisto, ši situacija vers gana greitai suformuoti Vyriausybę. „O kadangi tos trys partijos turi padariusios nemažus namų darbus ir turi pasiūlyti profesionalių ministrų, jų nereikės ilgai ieškoti, manau, kad šitas darbas bus gana sklandus. Tai yra geroji žinutė. Turėsime „miksą“ tarp politikų ir technokratų, nes jų irgi reikia. Kad tie žmonės jau lapkritį priimtų sprendimus“, – agentūrai BNS sakė ekonomistas.

Svarstant apie mokesčių politikos ateitį, reikėtų peržvelgti trijų būsimos koalicijos partijų programas. Dvi liberalios partijos žadėjo mokesčius mažinti, o konservatorių programoje užsimenama apie galimą kai kurių mokesčių didinimą. Tačiau greičiausiai apie tai bus kalbama kuriant 2022 m. valstybės biudžetą. VŽ kalbinti verslininkai, balsavę už liberalus, tikisi, kad jie, kaip žadėjo, leis žmonėms daugiau dirbti ir užsidirbti ir panaikins dirbtinius suvaržymus. Kita vertus, aišku, kad dėl to turėtų sutapti visų koalicijos partnerių pozicijos.

„Pirma, ką turėtų daryti valdančioji koalicija, – imtis valstybės aparato mažinimo, kuriam išlaikyti išleidžiama per daug pinigų. Sumažinus valdžios sąnaudas, būtų galima bent jau nedidinti mokesčių. O iš sutaupytų lėšų didinti atlyginimus mokytojams, gydytojams, policininkams ir kt. Kitas žingsnis – skatinti tuos, kurie kuria darbo vietas, gamina. Palaikyti pramonę. Nes investicijos į švietimą, jeigu neturėsime gamybos, kuriančios darbo vietas, nepasiteisins“, – aiškina Vilius Senkus, UAB „Stevila“ vadovas ir savininkas.

„Pirmiausia – naujoji valdžia turi turėti ilgalaikę ir aiškią Lietuvos ateities viziją. Jau kurį laiką esame pametę kryptį ir todėl nedovanotinai švaistome jėgas bei laiką. Turime išsigryninti ir pasirinkti konkrečias ekonomikos kryptis, kurios valstybės mastu būtų masiškai skatinamos. Tose srityse užsibrėžtume tapti lyderiais Vidurio ir Rytų Europoje ar dar plačiau“, – teigia Arūnas Martinkevičius, koncerno SBA prezidentas. Pasak jo, akivaizdu, kad tai turi būti aukštos pridėtinės vertės verslai: Lietuvoje galėtų kurtis IT, medicinos paslaugų ir tyrimų slėniai bei klasteriai, kurie taptų regiono centrais ir aukštos pridėtinės vertės generuotojais.

Sigitas Gailiūnas, Panevėžio AB „Lietkabelis“ generalinis direktorius, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, Trišalės tarybos narys, primena: dabartinė valdžia buvo linkusi vadovautis draudimais. Jis viliasi, kad naujosios valdžios požiūris bus kitoks, kad priimant sprendimus bus atidžiau įsiklausoma į verslo balsą, asocijuotų organizacijų poziciją. Ne mažiau svarbu, kad valstybės institucijos mažintų biurokratines ir administracines kliūtis ir į verslą žiūrėtų kaip į partnerį. Kai kurių institucijų darbas pastaruoju metu yra pagerėjęs, tačiau dalis jų turėtų keisti požiūrį į verslą, pradėti dirbti efektyviau. Bankų priežiūros mechanizmas turėtų tapti lankstesnis, kad verslui nebūtų sudaroma papildomų sunkumų. „Taip pat norėtųsi, kad į visas verslo veiklas, jei tik jos legalios, būtų žiūrima vienodai pagarbiai, nebūtų skirstoma į tuos, kurie nusipelno didesnio dėmesio, ir tuos, kurie ne“, – tokius lūkesčius naujajai valdžiai išsako S. Gailiūnas.

Valdančiosios koalicijos kontūrai ryškėja, beveik nėra abejonių ir dėl ministrų kabineto vadovės. Pačios Vyriausybės narių pavardės dar laikomos rinkimų nugalėtojų mintyse – nežinia, kaip ir kieno kortos palankiau guls ant derybų stalo. VŽ nuomone, kol kas aišku viena: Lietuvos žmonės pasirinko ne populistus, besisklaidančius tuščiais, niekuo nepagrįstais pažadais, o politikus profesionalus, kurie kalba atvirai ir teikia vilčių, kad grįšime prie nuosaikesnės, sąžiningesnės ir kryptingesnės politikos.