I. Šimonytė kritikuoja biudžetą ir žada girdėti verslo bendruomenės balsą

Atnaujinta: pridėta konferencijos fotogalerija.

Antradienį I. Šimonytė pasisakė „Verslo žinių“ konferencijoje „Verslas 2021“.

„Čia susirinkusiai verslo bendruomenei galiu pasakyti tik vieną – jeigu taip atsitiktų, kad teks imtis šios atsakomybės dėl vadovavimo naujai Vyriausybei, galiu pažadėti, kad tikrai girdėsiu tą balsą, kuris yra jūsų, ir tikrai į jį įsiklausysiu“, – teigė ji.

„Esu atviras žmogus, esu kartais tiesus žmogus, žmonės kartais sako, kad net ir tiesmukas, gal ir nevisai su tuo sutikčiau, bet tebūnie. Todėl mėgstu, kad kai kažkas turi problemą, pastabą, pasiūlymą, idėją, kad tai tiesiai šviesiai ir pasakytų. Būsiu dėkinga už kritiką, už pasiūlymus ir už tai, ką jūs darote“, – kreipdamasi į konferencijoje susirinkusią verslo bendruomenę pridūrė I. Šimonytė. 

Neatsakė, kas bus ministrai, paprašė laiko deryboms

„Gavau kvietimą į šią konferenciją praėjusį penktadienį ir pažadėjau, kad ateisiu, jeigu po rinkimų prie derybų stalo nereikės ketvirto partnerio. Rinkėjai nulėmė, kad ketvirto nereikia“, – sakė ji.

I. Šimonytės atstovaujama Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai dėl naujos valdžios sudarymo derasi su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Kartu šios trys partijos naujajame Seime turės 74 mandatus iš 141.

Anot kandidatės į premjeres, vieni dažniausiai pastarosiomis dienomis pasitaikančių klausimų – kas bus nauji ministrai ir kaip bus kovojama su COVID-19 pandemija.

„Atsakau maždaug taip – gal leiskit man pirmiausia pradėti derybas dėl koalicijos ir jos programos, nes šiomis dienomis nieko nedarau, tik atsakinėju į daugybę žiniasklaidos klausimų“, – tvirtino I. Šimonytė.

Ji priminė, kad dabartinis kadenciją baigiantis Seimas dirbs iki lapkričio vidurio, o dabartinė, Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė – maždaug iki gruodžio vidurio.

„Kiek žinau, pirmasis naujojo Seimo posėdis turėtų įvykti lapkričio 16 d. Tada dar bus daug procedūrų ir formalumų – teikimai Seimui dėl ministro pirmininko kandidatūros, Vyriausybės programos formavimas ir jos tvirtinimas. Tad tik gruodžio pradžioje numatoma naujos Vyriausybės darbo pradžia“, – kalbėjo I. Šimonytė. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/648?placement=

Prastėjančios koronaviruso situacijos iššūkis

Pasak politikės, situacija šiomis dienomis tam tikra dalimi primena 2008-uosius, t. y. finansų krizės išvakares.

„Prisimenu save tais metais tokioje pat konferencijoje. Tuomet dar eurokomisarė Dalia Grybauskaitė irgi atvažiavo į ją ir visiems tuomet atvėrė akis, kad Lietuvos ekonomikos laukia skausmingas ekonomikos nusileidimas, nors tuometinė valdžia sakė, kad nėra taip blogai“, – prisiminė I. Šimonytė.

„Dabar ne 2008-ieji, dabar esame ne tokioje pat situacijoje, nes esame eurozonoje, kuri mums suteikia tam tikrą saugumo jausmą, o ir ekonomikos struktūrą turim kitokią. Bet šįkart turim pandemiją, su kuria turime dorotis bendromis pastangomis“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytės nuomone, vienas klaidingiausių dabartinės kadenciją baigiančios Vyriausybės sprendimų buvo jau šiemet birželį „paskelbti pergalę su koronaviruso krize, iššauti šampaną ir išeiti penkias savaites atostogauti“.

„Todėl šiandien atrodo, kad daug kur esame ten, kur buvome kovo mėnesį. Neabejoju, kad tam turėjo įtakos ir rinkimai. Gerai, kad rinkimai įvyko, bet tas nuolatinis kodavimas savijautos, kad viskas yra gerai, buvo nepagrįstas ir neteisingas“, – sakė politikė.

Anot jos, naujai Vyriausybei vienas didžiausių iššūkių bus operatyviai spręsti su šia krize susijusias problemas, nes „situacija gruodį, kai Vyriausybė pradės dirbti, tikėtina, gali būti ir dar blogesnė nei dabar“.

I. Šimonytė pažadėjo su medikų bendruomene ir kitais ekspertais intensyviai tartis dėl  koronaviruso suvaldymo strategijos pakeitimo ir efektyvinimo.

Kyla klausimų dėl biudžeto ir DNR plano

Kaip teigė kandidatė į premjeres, biudžetas irgi yra tarp pirmųjų naujos Vyriausybės darbų. I. Šimonytė vėl kritikavo dabartinės valdžios nenorą koreguoti šių metų biudžetą bei įsiklausyti į reiškiamas kritines pastabas dėl kai kurių kitų metų biudžeto projekto aspektų, ypač susijusių su ateities ekonomikos DNR planu.  

„Tokia situacija susidarė, kad faktinė biudžeto padėtis šiemet labai skiriasi nuo planuotosios, nes buvo labai daug papildomai pasiskolinta, bet Vyriausybė vengė ateiti į Seimą ir patikslinti biudžetą. Priminsiu, kad 2009 m. krizės sąlygomis mes biudžetą tikslinome net tris kartus ir kaskart labai dramatiškai, sunkiai. Žinoma, šįkart yra kitokios aplinkybės, nes be kita ko turime ir eurozonos palaikymo mechanizmus, bet biudžeto korekcijas turbūt vertėjo atlikti. O Vyriausybė, deja, taip ir neatėjo į Seimą atsiskaityti, kur ir kam atiteko tie pinigai, kuriuos taip gausiai pasiskolinime. Tad dorai net ir nežinome, ką nusipirkome už tuos pinigus“, – kalbėjo I. Šimonytė, leidusi suprasti, kad naujai Vyriausybei teks atidžiai išanalizuoti į faktines šių metų biudžeto pajamas ir išlaidas, pirmiausia skirtas sveikatos apsaugai ir švietimo sistemai.

Kandidatė į premjeres sutiko, kad „verslas ir ekonomika apskritai gana neblogai atlaikė visą tą sudėtingą pirmojo pusmečio situaciją – bendrą metų rezultatą turėsime gal minus pusantro procento, gal net nulį“.

„Tačiau tuo pat metu nežinome, kiek pasiskolintus pinigus panaudojame ekonomikai skatinti, o kiek – kad įsigytumėm rinkėjų prielankumą“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji neatmetė galimybės, kad nueinanti valdžia „dar pabandys įmušti įvartį į naujos valdžios vartus“ naujų įsipareigojimų prisiėmimo būdu. 

Pastebi investicijų bangavimą

I. Šimonytė konstatavo: „Turime gana smarkiai padidėjusią skolą. Taip pat turime DNR planą, bet nerandu žmonių, kurie tuo planu būtų patenkinti, išskyrus pačią Vyriausybę. Jame galima pastebėti labai intensyvų investicijų bangavimą – kitąmet bus plius 2 mlrd. Eur, bet po metų jų pagal DNR planą jau nebeliks. Ar tai tvaru? Ar įmanoma atlaikyti tokį investicinį „bum!“?“

Klausimų kandidatei į premjeres kelia ir kitų metų biudžeto projekte jau įrašytos milijardinės pajamos iš vadinamojo Europos Sąjungos Atstatymo fondo.

„Dėl šio Fondo yra kol kas tik sutarta politiškai, bet tai dar nėra ratifikuota. Mes dar nežinome, ar tikrai tie pinigai mus kitąmet pasieks. Be to, dar nežinomos taisyklės, kam ir kur bus tie pinigai panaudojami. Mes ir pas save viduje dėl to vis dar nesame sutarę, nesame sulaukę ir konkrečių europietiškų taisyklių, kaip tie pinigai turi būti panaudoti, bet į sąlygines biudžeto pajamas jas jau įrašom, o tai, turbūt, nėra labai atsakinga“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Tad mes, viena vertus, turime superoptimizmą, tokį Vasiukų kaimą, kita vertus, neturime pasiruošimo, neturime atsargos, neturime plano. Todėl tai bus sunkus uždavinys naujai Vyriausybei – kažkaip pasiekti, kad biudžetas kitąmet atlieptų daug iššūkių“, – pridūrė ji.

2021 m. biudžeto projektą dabartinė septynioliktoji Vyriausybė jau pateikė kadenciją baigiančiam Seimui, bet jį svarstys ir tvirtins jau naujos sudėties parlamentas, savo pataisas jam turės pateikti ir naujasis ministrų kabinetas. Jis tai bus priverstas daryti iškart po formalios savo darbo pradžios, nes kitų metų biudžetą planuojama Seime priimti dar iki Kalėdų, t. y. praėjus vos kelioms dienoms po naujos Vyriausybės darbo pradžios.  

Sieks, kad didėtų pasitikėjimas

Baigdama savo pasisakymą ir atsakydama į konferencijos dalyvių klausimus I. Šimonytė teigė, kad viliasi didinti visuomenės pasitikėjimą.

„Iš visuomenės ir iš verslo, kaip tos visuomenės dalies, tikiuosi supratimo, kad problemas reikia spręsti ir kaip jas spręsti, tikiuosi sveikų diskusijų dėl to, kaip įveikti didžiausius iššūkius“, – pastebėjo ji.

„Aš visąlaik pergyvenu dėl vieno skaičiaus – dėl to, kiek žmonių į klausimą, ar gali pasitikėti kitais žmonėmis, atsako teigiamai. To tarpusavio pasitikėjimo, deja, dar labai stinga – turime dabar maždaug trečdalį į šį klausimą atsakančių „taip“. Jeigu per kadenciją pavyktų stumtelėti šį rodiklį iki bent 40%, aš būčiau labai laiminga“, – pridūrė I. Šimonytė.