Atliekų rūšiavimas: kalbame apie laisvę, o trokštame kontrolės?

Publikuota: 2020-10-27
Asociacijos nuotr.
svg svg
Asociacijos nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Praūžus Seimo rinkimams, o partijoms išsakius tai, kas labiausiai patrauklu rinkėjams, galime pakalbėti ir nepopuliariomis temomis. Viena tokių temų – atliekų rūšiavimas. Atliekos – daugeliu atveju nešvarus reikalas. Nekėlė šios problematikos ir debatų organizatoriai, nes tai juk purvina, nuvalkiota tema, kur niekas nieko naujo nepasako ir kuri... negerai kvepia. Vis dėlto kaip tik per priešrinkiminį mėnesį paaiškėjo šią seną temą papildančių kontroversiškų dalykų.

Jei atkreipėte dėmesį, vienos gerai žinomos, šalyje lyderiaujančios, partijos pagrindinis šūkis buvo, kad svarbiausias valstybės stiprybės šaltinis yra piliečių, bendruomenių, verslo įgalinimas ir tarpusavio pasitikėjimo atstatymas, o ne smulkmeniška, įkyri kontrolė. Skamba gražiai, ir visi inteligentiški piliečiai tikriausiai neabejodami sutiktų, kad tokia ateities vizija iš esmės teisinga, nes argi žmonės nenori būti laisvi.

O vis dėlto: ką gi apie tai mano patys rinkėjai? Spėlioti šiuo atveju irgi nebūtina – jų mintis atskleidė kaip tik šį rudenį, priešrinkiminiu laikotarpiu, atlikto EPA inicijuoto tyrimo rezultatai. Beveik du trečdaliai gyventojų pasisakė už bausmes ir sekimą dėl didesnės tvarkos, tvarkant elektronikos atliekas. Dalis jų pasisakė už didesnes baudas neatsakingos elgsenos atvejais, kiti prisipažino norintys, kad veiktų stebėjimo kameros, kurios užfiksuotų neatsakingai elektronikos atliekas išmetančius asmenis, o paskui juos baustų arba paviešintų. Kitaip sakant, labai daug piliečių iš esmės nori būti kontroliuojami, nors tokia pozicija iš pirmo žvilgsnio atrodo sunkiai įtikima.

Nuo švietimo priemonių iki finansinių paskatų

Atkreiptinas dėmesys, kad pastaruoju metu visos išplėstinės gamintojų atsakomybės principu veikiančios organizacijos kalba apie tai, kad net ir puikios rūšiuotų atliekų surinkimo sistemos neužtikrina, jog visos rūšiuotos atliekos būtų perdirbtos arba, blogiausiu atveju, saugiai utilizuotos, užkertant kelią joms patekti į sąvartynus. Tiek politikai, tiek aplinkosaugos ekspertai, tiek verslo atstovai transliuoja vis tą pačią žinutę: atsakingos elgsenos kultūrą turime kurti ir puoselėti visi, įskaitant verslą ir eilinius vartotojus, kuriuos turime ir toliau nuosekliai edukuoti visomis įmanomomis priemonėmis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

O kaip su gražiu principu „mokėk už tiek, kiek išmeti?“ Dvinarės vietinės rinkliavos projektai savivaldybėse teoriškai numato galimybę kiekvienam sumažinti mokestį už atliekas, kuo daugiau rūšiuojant ir sumažinant nerūšiuotų atliekų kiekį. Deja, sąžiningai rūšiuojančių individualių namų ūkių savininkų atsakingos elgsenos nauda šiose sistemose įvertinta tik nuo kelių iki keliolikos eurų per metus, o kolektyvinių rūšiavimo konteinerių naudotojų teisingą praktiką motyvuoja nebent „šeštasis jausmas“.

Kitaip sakant, esama rūšiavimo sistema pagrįsta iš esmės tik edukacinėmis priemonėmis siunčiama žinute: kuo daugiau išrūšiuosime atliekų, tuo daugiau jų perdirbsime, tuo mažiau teršime aplinką, būsime sveikesni patys, tausosime gamtos išteklius, o sykiu galbūt padėsime gamintojams atpiginti jų produkciją.

Trūksta paskatų tvarkytis net progresyviausiems

Atsakingos elgesnos motyvai tikrai geras daiktas, bet, sutikite, kad tokį „šeštąjį jausmą“ turi tikrai ne visi. Ir tai vėlgi patvirtina jau minėtas tyrimas: tik 16% respondentų teigė, kad rūšiuoti elektronikos atliekas juos motyvuoja galimybė sumažinti mokestį už nerūšiuotas atliekas, o dar 15% prisipažino, kad jų nemotyvuoja niekas – meta šias atliekas, kur pakliūva. Klausimas tik, ar tarp pastarųjų nėra tokių, kurie, ketinant padidinti rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokestį, savo nepasitenkinimą reiškia ypač garsiai ir piktai. Greičiausiai būtent apie šią žmonių kategoriją, nebijodami nepopuliarumo (skirtingai nei politikai prieš rinkimus), psichologai sako, kad jų elgseną galėtų pakoreguoti nebent bausmės. Kad tokių piliečių yra net labai pažengusiose šalyse ir kad esamos elektronikos atliekų tvarkymo sistemos nėra tokios efektyvios, kaip norėtume, turbūt irgi jaučiame „šeštuoju jausmu“, o jį pagrindžia kad ir JTO ataskaita apie 2019 m. susidariusias elektronikos atliekas.

JTO duomenimis, pernai pasaulyje buvo perdirbta tik 17,4% elektronikos atliekų (skaičiuojama, kad aukštos vertės išmestų medžiagų vertė siekia 57 mlrd. JAV dolerių). Ir, deja, palyginti nedideli perdirbimo rodikliai stebimi netgi ilgametę elektronikos atliekų surinkimo patirtį turinčiose šalyse. O juk raudona lemputė žybsi jau kelinti metai: elektronikos atliekos yra sparčiausiai auganti atliekų kategorija pasaulyje, o dar po dešimtmečio metinis elektronikos atliekų kiekis sieks 74 mln. tonų bei bus dvigubai didesnis nei 2014 metais.

Galbūt elektronikos atliekų problemą mums padės suvaldyti ne politinės priemonės, o tiesiog tos pačios elektronikos progreso padiktuoti – ne kontrolės, o savikontrolės – mechanizmai, siejami ir su asmenine finansine paskata? Juk galimybė išmaniai apskaičiuoti kiekvieno buto suvartojamą šilumos energiją daugelį paskatino renovuoti būstą ir taupiai šildytis, sykiu mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą į aplinką bei tausojant gamtinius išteklius. Viltį suteikia ir ES planai dosniau finansuoti Europos Žaliąjį kursą palaikančius mokslo projektus. Gal dėl to praras aktualumą ir perdėtą kontrolę kritikuojančios partijos iškeltas rinkiminis pažadas sukurti neetatinių, didelius įgaliojimus turinčių, aplinkos apsaugos inspektorių diviziją.

Komentaro autorius - Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
„Transparency international“: dėl duomenų atvėrimo ir panaudojimo Lietuva užima paskutinę vietą ES

Lietuva yra tarp prasčiausiai viešajam interesui svarbius duomenis atveriančių ir panaudojančių Europos...

Rinkodara
07:32
Rusija traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos

Rusija antradienį pranešė, kad traukiasi iš Baltijos jūros valstybių tarybos (BJVT), regione tvyrant įtampai...

Latvijos maisto pramonė: vyriausybė neįsivaizduoja, kokia katastrofa artėja Premium 1

Latvijos maisto perdirbimo bendrovės ragina Latvijos vyriausybę skelbti ekstremaliąją padėtį sektoriuje,...

Pramonė
05:45
Naujasis „Ramirent“ padalinys – naujas standartas įrangos nuomos rinkoje Verslo tribūna

Vilniuje oficialiai duris atvėręs naujasis „Ramirent“ įrangos nuomos padalinys žymi ne tik bendrovės plėtrą,...

Ar atlaikytumėte kibernetinę ataką? Atsakyti padės simuliacija Verslo tribūna

Pandemijos ir ribojimų metai atnešė ne tik galimybes atlikti daugelį procesų nuotoliniu būdu, bet ir...

Prancūzija pažadėjo tiekti daugiau ginklų Ukrainai

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, antradienį per pokalbį su Volodymyru Zelenskiu, kolega iš...

Verslo aplinka
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
JK ir ES vėl priartėjo prie prekybos karo slenksčio

Artimiausiomis savaitėmis Jungtinė Karalystė (JK) vienašališkai parengs naują prekybos su Šiaurės Airija po...

Verslo aplinka
2022.05.17
Europoje – pirmieji svarstymai dėl palūkanų kėlimo iškart 50 bazinių punktų

Klaasas Knotas, Nyderlandų centrinio banko vadovas, įsitikinęs, kad Europos centrinis bankas (ECB) turėtų...

Rinkos
2022.05.17
Suomija nemokės Rusijai už dujas rubliais

Suomijos valstybinė dujų bendrovė „Gasum“ atmeta Rusijos reikalavimą už jos eksportuojamas gamtines dujas...

Verslo aplinka
2022.05.17
Suomių parlamentas remia šalies narystę NATO

Didžioji dauguma Suomijos parlamento narių antradienį per balsavimą parėmė iniciatyvą teikti paraišką dėl...

Verslo aplinka
2022.05.17
Infografika: Ukrainos skelbiami rusų nuostoliai pranoksta viso Čekijos karinio personalo skaičių Premium

Ukrainos gynybos ministerija kasdien skelbia naujausius skaičius apie Rusijos kariuomenės patirtus nuostolius...

Verslo aplinka
2022.05.17
Pataisytas biudžetas: kyla NPD, didėja deficitas, keičiasi skolos rodiklis 9

Seimas pataisė 2022-ųjų biudžetą – dėl neapibrėžtų ekonominių perspektyvų teko didinti išlaidas, koreguoti...

Verslo aplinka
2022.05.17
Suomija ir Švedija vieningai pateiks stojimo į NATO paraiškas

Suomija ir Švedija antradienį per iškilmingą ceremoniją, dalyvaujant abiejų valstybių vadovams, paskelbė...

Verslo aplinka
2022.05.17
Daugėja Lietuvos gyventojų, gimusių Vakarų Europoje

Pernykštis gyventojų ir būsto surašymas rodo, kad Lietuvoje auga gyventojų, gimusių Vakarų Europoje,...

Verslo aplinka
2022.05.17
V. Adamkus: Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių, remiant Rusijos užpultą Ukrainą

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių šalių, remiant...

Verslo aplinka
2022.05.17
„Profarma“ žada skųsti nuosprendį dėl greitųjų testų 1

Bendrovė „Profarma“ antradienį pranešė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui skųsianti sprendimą greitųjų COVID-19...

Verslo aplinka
2022.05.17
Izraelis didina dujų gavybą

Izraelis puoselėja ambicingus gamtinių dujų gavybos jūros šelfe didinimo planus, tikėdamasi artimiausioje...

Pramonė
2022.05.17
Pirmadienį nustatyta 280 naujų COVID-19 atvejų

Praėjusią parą nustatyta 280 naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo antradienį paskelbti...

Verslo aplinka
2022.05.17
Prezidentūrą nuvylė Vengrijos sprendimas blokuoti Rusijos naftos embargą 1

Vengrijos sprendimas blokuoti Europos Sąjungos siekį įvesti Rusijos naftos embargą – nuviliantis, sako...

Verslo aplinka
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku