Kone visos pagrindinės partijos žada didinti gynybos finansavimą

Publikuota: 2020-10-23
  • Programas išanalizavo Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija.
  • Pasigedo grėsmių įvertinimo, taip pat konkretumo, kaip stiprins pasirengimą gintis.
  • Dalis partijų žada skatinti investicijas į technologijas, kibernatiniam saugumui.
  • Yra viena partija, neslepianti nenoro siekti 2,5% BVP skyrimo gynybai.

Šešių į naująjį Seimą patekusių partijų rinkimų programose dėmesio skiriama ne tik ekonominiams, socialiniams, mokestiniams dalykams, ne tik švietimui ir sveikatos apsaugai, bet ir nacionalinio saugumo užtikrinimui bei šalies gynybai. Kone visos jos vienu balsu tvirtina, kad krašto apsaugos finansavimas neturi mažėti, nes to reikalauja geopolitinė situacija.

Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija (LGSPA) atliko į Seimą patekusių šešių partijų programinių nuostatų gynybos politikos srityje analizę. VŽ pateikia savo skaitytojams sutrumpintą šios analizės variantą. Partijos šiame pristatyme išdėstytos pagal priklausymą politiniams ideologiniams flangams – nuo dešiniųjų ir centristinių iki kairiųjų.

Nėra abstrakčių deklaracijų, yra skaičiai

Anot LGSPA analizės, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) stiprią gynybą supranta kaip grėsmių valstybingumui atrėmimo garantą.

„Pažymėtina, kad konservatorių programinės nuostatos ir siekiai yra parametrizuoti. Programoje nėra abstrakčių deklaracijų, yra skaičiai. Gynybos finansavimą siūloma didinti iki 2,5% bendrojo vidaus produkto (BVP) (dabar – kiek viršija 2%), Šaulių sąjungą sustiprinti 4.000 naujų narių – iki 15.000 ir gerokai sustiprinti Lietuvos gyventojų pasirengimą ginkluoto karinio konflikto atveju ginti savo valstybę“, – tvirtina Vaidotas Aleksius, LGSPA valdybos pirmininkas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Apklausų duomenimis, šiandien ginti savo valstybę pasirengę 42% gyventojų, konservatorių kadencijos siekiamybė – 55%.

„Karinių grėsmių ir izoliacijos atveju konservatoriai apeliuoja į NATO pagalbą. Tai yra gerai, bet nieko nekalbama apie Europos Sąjungos planus stiprinti savo autonomiją, savarankiškumą. Pasigedome daugiau informacijos apie planus stiprinti pačios Lietuvos pasirengimą gintis ir nacionalinių kompetencijų ugdymą, siekiant užtikrinti krašto apsaugai reikšmingų ar kritinių technologijų priežiūrą ir remontą“, – teigiama išvadose.

TS-LKD taip pat siūlo peržiūrėti gynybos planus su Lenkija: „Tai vertintume teigiamai, nes Lenkija kaip mūsų kaimynė ir NATO narė yra labai svarbi sąjungininkė.“

Pasisako už ekipuotės unifikavimą

„Laisves partijos (LP) rinkimų programoje gynybos politika aptariama per geopolitinių santykių prizmę. Siūloma stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje su Estija, Latvija.

Programoje neišskiriamas Lenkijos kaip strateginės partnerės vaidmuo atgrasant agresorių ir užtikrinant Lietuvos saugumą. Lenkija kaltinama žmogaus teisių pažeidimais LGBT srityje.

„LP gynybos politikoje kelia šiuos pagrindinius tikslus: krašto gynyba – mūsų visų reikalas; Lietuva – šalis lyderė kibernetinio saugumo srityje; glaudesnis bendradarbiavimas su ES gynybos srityje“, – rašoma analizėje.

Skirtingai nei kitos didesnės partijos LP kalba apie ES gynybinių pajėgumų stiprinimą. „Pasisakoma už bendrą efektyvų gynybinių pajėgumų panaudojimą ES viduje, apie ekipuotės ir ginkluotės unifikavimą, sąveiką ir ES gynybos rinkos plėtrą“, –pastebi Asociacija.

Prie dėmesio vertų LP siūlymų priskiriama idėja stiprinti užsienio politikos finansavimą, diskusijose šiuo klausimu naudojant sąsają su gynybos finansavimu. Tiesa, šis pasiūlymas LP programoje nėra pakankamai išplėtotas.

„Manome, kad tai ambicingas ir teisingas požiūris, derantis su gynybos ir saugumo pramonės prioritetu – būti eksportuojančia šalimi. Kadangi gynybos ir saugumo pramonės produktai dažnai yra eksporto kontrolės subjektas, valstybei reikalinga stipri užsienio politika“, – įsitikinusi LGSPA.

Išskirtas ir tik LP programoje paliestas žvalgybos procedūrų skaidrumo klausimas.

Ši partija remia nuoseklų finansavimo krašto apsaugai didinimą – iki ne mažiau kaip 2,5% BVP 2030 m. Tačiau yra ir sąlyga – alternatyvioji karinė tarnyba neturi pažeisti asmens laisvės ir pasirinkimo.

Skatins investicijas į technologijas

Liberalų sąjūdis (LS) irgi pasisako už „nuoseklų finansavimo krašto apsaugai didinimą“, bet kartu ir už šių lėšų panaudojimo kontrolę ir atskaitingumo mokesčių mokėtojams svarbą.

[infogram id="74933d77-dd68-4c0f-b46a-0adfa52e77c1" prefix="pOX" format="interactive" title="Planuojamas krašto apsaugos sistemos finansavimas 2020–2022 m."]

Taip pat, kaip nurodoma LGSPA analizėje, ši partija pasisako „už Lietuvos kariuomenės, karių motyvacijos, karių rezervo stiprinimą, apginklavimo ir parengties gerinimą, didesnį piliečių integravimą į krašto gynybą“.

Asociacija ypač džiaugiasi tuo, kad LS programoje ginkluotės ir technikos įsigijimai nurodomi kaip prioritetinė kryptis.

„Ši politinė partija supranta gynybos ir saugumo pramonės sektoriaus kuriamą vertę ir siūlo skatinti Lietuvos gynybos pramonės įmones įsitraukti į vykdomus pirkimus. LS programoje nurodo, kad skatins investicijas į mokslą ir technologijas gynybos srityje, palaikys sektoriaus įmonių siekį tapti lygiaverčiais partneriais bendruose Europos projektuose“, – pastebima išvadose.

LS taip pat žada skatinti „visų piliečių ir organizacijų įsitraukimą į šalies gynybos organizavimą ir pasirengimą kariniam bei pilietiniam pasipriešinimui, taip įgyvendinant konstitucinę teisę ir pareigą“.

Be to, ši partija viena iš nedaugelio pasisako už karinį ugdymą mokyklose: „Sukursime krašto apsaugos sistemos modulį mokykloms, remsime kadetų mokyklas, sudarysime galimybę mokyklose įkurti kadetų klases.“

Pasigedo grėsmių vertinimo

Darbo partija (DP) gynybos srityje, anot analitikų, pokyčių nesiūlo, tačiau akcentuoja kariuomenės vykdomų pirkimų skaidrumo ir įsigyjamos ginkluotės kokybės užtikrinimą: „Reikalausime, kad skiriami 2% nuo BVP šalies gynybai būtų naudojami pagrįstai ir maksimaliai skaidriai; reikalausime, kad įsigyjant ginklų ar ginkluotės iš užsienio valstybių prioritetu būtų ne tik kaina, bet ir kokybė.“

„Nors ir glaustai, bet DP nurodo pasisakanti už vietinių gynybos pramonės pajėgumų stiprinimą, bendradarbiaujant su sąjungininkais“, – rašoma LGSPA analizėje.

Kita vertus, Asociacija DP rinkimų programoje pasigedo grėsmių krašto apsaugai apžvalgos ir vertinimo.

„Darbiečiai“ nurodo pasisakantys už mišrios kariuomenės modelį, didinant profesionaliosios kariuomenės dalį.

„Pažymime, kad Lietuva jau dabar turi mišrų kariuomenės modelį – kartu su šauktiniais tarnauja profesionalios tarnybos kariai. LGSPA pasisako už parengtojo rezervo didinimą, visų visuomenės sluoksnių patriotiškumo ugdymą“, – komentuojama analizėje.

Dėmesys kibernetiniam saugumui

Asociacija pažymi, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) remiamasi Nacionaliniu susitarimu „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“, kuriuo įsipareigojama nuosekliai didinti gynybai skiriamas lėšas iki 2,5% BVP 2030 m.

Programoje taip pat pasisakoma už „kariuomenės modernizavimą ir karinės infrastruktūros plėtrą, koordinuojant veiksmus su Lenkija ir Baltijos šalimis; gynybos kontekste kalbama apie sausumos kelių, geležinkelio modernizavimą, gerinant susisiekimą Baltijos šalyse“.

„Didesnis dėmesys programoje skiriamas kibernetinėms grėsmėms, propagandai. Uždavinius numatoma spręsti skatinant privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimą“, – konstatuojama išvadoje apie LVŽS programą gynybos srityje.

Joje numatoma ir „stiprinti visuomenės kritinį mąstymą bei atsparumą“, kalbama apie gyventojų „pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietiniam pasipriešinimui“., skiriamas dėmesys institucijų pasirengimui reaguoti į grėsmes, „sutelkti gynybai reikalingus išteklius“.

„Numatoma stiprinti žvalgybos institucijų veiksmingumą, numatant ir pašalinant grėsmes, keliamas Rusijos karinės galios, intensyvios žvalgybos tarnybų veiklos, didėjančio aktyvumo kibernetinėje erdvėje, agresyvėjančios Kinijos tarnybų veiklos. Žadama žvalgybą ir kontržvalgybą apginkluoti moderniomis naujausiomis technologijomis“, – pastebi LGSPA analitikai.

LVŽS taip pat pasisakė už ES išorinės sienos kontrolės stiprinimą.

„Šią nuostatą vertiname teigiamai, tačiau pasigedome partijos pozicijos dėl nacionalinės pramonės kompetencijų gynybos srityje ugdymo“, – tvirtina Asociacija.

Pasisako prieš 2,5%

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) požiūris į gynybą LGSPA yra vadinamas kompleksiniu.

„Tai įvertinome teigiamai. Pritariame siūlymui greta intensyvaus bendradarbiavimo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis stiprinti ir ES vystomų karinių pajėgumų konsolidavimą ir integravimą. ES autonomijos ir gynybinių pajėgumų stiprinimas jos viduje ypatingai aktualus krizių metu“, – rašoma analizėje.

Tačiau joje atkreipiamas dėmesys, kad LSDP yra bene vienintelė iš didžiųjų partijų, atvirai prieštaraujanti krašto apsaugos finansavimo padidinimui iki 2,5%. Socialdemokratai siūlo išlaikyti 2%, tokiu būdu pasisakydami tik už nominalų krašto apsaugos finansavimo didinimą tokiu pat lygiu, kokiu paauga BVP.

„Ši partija nuosekliai pasisako prieš finansavimo didinimą ateityje, siūlydami stiprinti visuomenės patriotizmą ir socialinį saugumą. LGSPA šioje vietoje įžvelgia prieštaravimą tarp programinių nuostatų, nes grėsmių situacija kinta ir COVID-19 pandemijos laikotarpis atkleidė naujus iššūkius – krašto gynybos sistema privalo efektyviai funkcionuoti nepaisant sienų uždarymo“, – teigia Asociacija.

Tuo pat metu ji išskiria socialdemokratus, „kaip vieną partijų, kuri supranta nacionalinės gynybos pramonės svarbą užtikrinant tvarius gynybos procesus“. LSDP siūlo tikslingas investicijas į naujausių technologijų kūrimą ir pritaikymą gynybos reikmėms, pasisako už tai, kad nuo bendro krašto apsaugai skiriamo finansavimo 3% būtų skiriama mokslui.

„Tai būtų labai reikšmingas pokytis, nes geroji NATO praktika yra 2% mokslui nuo bendro finansavimo“, – VŽ sakė V. Aleksius.

Nori dar daugiau dėmesio gynybos pramonei

„Apibendrindami pažymime, kad partijų programose atsirandanti tendencija – išskirti nacionalinės gynybos ir saugumo pramonės vaidmenį kaip reikšmingą faktorių kuriant stiprią krašto gynybą – džiugina“, – rašoma išvadoje.

Anot jos, „COVID -19 pandemijos situacija išryškino naujas rizikas, kurias valstybės gali patirti dėl ilgalaikių ekonominės veiklos  suvaržymų bei geografinės izoliacijos“.

„Krizė parodė, kad Lietuva kol kas neišnaudoja vietinio verslo potencialo, kaip tai daro kitos NATO valstybės, stiprindamos savo gynybinius pajėgumus“, – komentavo V. Aleksius.

LGSPA vienija daugiau nei 100 ūkio subjektų, kuriančius krašto apsaugai ir šalies gynybai skirtus gaminius ir paslaugas, įskaitant karinės ir dvejopos paskirties prekes, aukštųjų technologijų inžinerijos produktus.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
O. Scholzas Vokietijos verslui su Kinija pataria elgtis atsargiau

Šalies įmonės turėtų dėti daugiau pastangų, kad diversifikuotų savo tiekimo grandines ir eksporto rinkas,...

Lietuvoje – rekordinis pasitikėjimas kariuomene

Tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, iki 68% išaugo pasitikėjimas kariuomene, rodo šeštadienį „Lietuvos...

TBT prokuroras ragina Rusiją bendradarbiauti tiriant karo nusikaltimus Ukrainoje

Rusija turėtų bendradarbiauti su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu (TBT) tiriant įtariamus karo nusikaltimus,...

Rusija gali organizuoti Niurnbergą 2.0

Rusija propagandos bei invazijos pateisinimo tikslais gali organizuoti parodomąjį karo teismą sulaikytiems...

LVŽS išsirinko kandidatus į merus, A. Verygą siunčia į Kauną

Parlamentinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Taryba penktadienio vakarą patvirtino 24...

G. Nausėdą teigiamai vertina 60,3% gyventojų, reitinguose kyla A. Anušauskas

Naujausioje reitingų lentelėje į viršų šoko prezidento Gitano Nausėdos populiarumas – jį teigiamai vertina...

Reitingų lentelės viršuje įsitvirtina trys partijos

Reitingų lentelės viršuje įsitvirtina trys partijos – socialdemokratai, konservatoriai ir demokratai, rodo...

Stagfliacija – ant nosies, o Lietuvoje dygsta nauji fabrikai Premium 2

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Pramonė
07:30
Dėl COVID-19 uždarymų ekonomikai vis labiau kosint, Kinijos premjeras paragino dėti daugiau pastangų ją stabilizuoti

Kinijos premjeras Li Keqiangas paragino pareigūnus dėti daugiau pastangų siekiant stabilizuoti antrąją pagal...

Verslo aplinka
2022.05.27
Rumunija ir Lenkija tikisi Švedijos ir Suomijos narystės NATO

Rumunija ir Lenkija tikisi, kad Švedija ir Suomija galės įstoti į NATO, nepaisant Turkijos prieštaravimų,...

Verslo aplinka
2022.05.27
KAM: Baltijos valstybės rengia bendrą gynybos susitarimą 1

Reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, Lietuva, Latvija ir Estija rengia Baltijos valstybių gynybos...

Verslo aplinka
2022.05.27
Turkija toliau spaudžia Helsinkį ir Stokholmą imtis „konkrečių veiksmų“

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu penktadienį pareiškė, kad Švedija ir Suomija turi...

Verslo aplinka
2022.05.27
Prie 2022 m. sausį–balandį augusių biudžeto pajamų prisidėjo ir grąžintos pandeminės skolos

Šių metų sausio–balandžio mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 30,1% arba...

Finansai
2022.05.27
NATO Parlamentinės asamblėjos prezidentas: aljansas parodė vienybę, kurios V. Putinas nesitikėjo

Rusijos pradėto karo Ukrainoje akivaizdoje NATO šalys parodė vienybę, kurios režimo vadovas Vladimiras...

Verslo aplinka
2022.05.27
M. Chodorkovskis: V. Putino režimo pabaigos laukti reikės neilgai

Rusijoje prezidento institutas nereikalingas, sako opozicijos veikėjas Michailas Chodorkovskis,...

Verslo aplinka
2022.05.27
G. Landsbergis: kol kas nėra aiškių pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo 3

Aiškių pažadų dėl Baltijos šalių gynybos stiprinimo pasikeitus saugumo situacijai regione Lietuva kol kas...

Verslo aplinka
2022.05.27
E. Markevičiūtė: Lietuva norėtų plėsti startuolių veiklą Taivane

Lietuva norėtų tapti Taivano vartais į Europą bei plėsti šalies startuolių veiklą šioje Pietryčių Azijos...

Verslo aplinka
2022.05.27
G. Nausėda: svarbu, kad turėtume efektyvius kelius karinei technikai atgabenti

Karinis mobilumas yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies saugumą, sako Lietuvos prezidentas...

Verslo aplinka
2022.05.27
Lietuviškas verslas Afrikoje: milijonai klientų, karčios pamokos ir praktiniai patarimai Premium

Per pastaruosius 5-erius metus bendra eksporto iš Lietuvos į Afriką vertė paaugo dvigubai ir siekia 737 mln.

Pramonė
2022.05.27
Italijos „Eni“ sudarė susitarimą su Alžyru dėl dujų tiekimo 1

Italijos energetikos milžinė „Eni“ ketvirtadienį pasirašė supratimo memorandumą su Alžyro nacionaline naftos...

Verslo aplinka
2022.05.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku