Darbą baigiantis Seimas ėmėsi milijardinį deficitą numatančio kitų metų biudžeto

Tekstas papildytas V. Šapokos paaiškinimais apie skolą, opozicijos nuomonėmis apie biudžetą ir fotogalerija.

Biudžeto projektą antradienį iš Seimo tribūnos pristatęs finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad 2021-ųjų biudžetas kartu su visomis europinėmis lėšomis yra panašaus lygio, kokia yra faktinė situacija šiemet.

„Padėtis išlieka labai neapibrėžta pirmiausia dėl pandemijos, bet ir dėl kai kurių kitų aplinkybių – „Brexit“ proceso, geopolitinių įtampų bei kt. Todėl turime veikti apdairiai, šaldyti visų kitų išlaidų augimą ir skirti didelį dėmesį vidutinio laikotarpio valstybės skolos suvaldymui“, – sakė V. Šapoka.

Bet, anot jo, projekte numatytas kelių milijardų eurų biudžeto deficitas turi būti mažinamas palengva, o ne staigiai, nes „turi būti vykdomi prisiimti įsipareigojimai“.

Skolą žada stabilizuoti 2022-aisiais

Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3% iki 11,385 mlrd. Eur, o išlaidos augs 21,2%, iki 15,49 mlrd. Eur. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 4,105 mlrd. Eur – 3,3 karto daugiau nei patvirtintas šiemet (1,248 mlrd. Eur).

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/627?placement=

Tuo metu visų viešųjų finansų, apimančių valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) bei kelių kitų valstybinių fondų biudžetus, deficitas kitąmet turėtų siekti 5% bendrojo vidaus produkto (BVP). Šių metų viešųjų finansų deficitas, skaičiuojama, bus apie 8,8% BVP.

Planuojama, kad BVP šiemet sumažės apie 1,5%, o kitąmet paaugs 3,1%.

Finansų ministerija planuoja, kad valstybės skola šių metų pabaigoje pasieks 45,6% BVP, kitąmet bus 48%, o 2022-2023 m. stabilizuosis ties 49,4%.

Dabartinės Vyriausybės atstovai tvirtina, kad biudžeto deficitas „yra tvarus“.

[infogram id="e63cbd7e-65dd-4129-92b3-f2a4ec920a43" prefix="Mlo" format="interactive" title="2021 m. biudžetų išlaidos, mln. Eur"]

Opozicija turi pastabų

Opozicijos atstovai tvirtina, kad dėl kitų metų biudžeto pagrindinis išliekantis klausimas – kas bus daroma su skolintais pinigais, tarp jų – ir iš Europos Sąjungos gautomis lėšomis.

„Investicijos į ateitį turi būtinai duoti kuo didesnę grąžą. Bet kol kas toks įspūdis, kad ir vėl europietiškos lėšos investuojamos nelabai efektyviai, daugiausiai skiriant infrastruktūrai, t. y. į trinkeles, bet ne į žmogiškąjį kapitalą“, – Seimo posėdyje sakė Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos pirmininkė.

„Yra paprastas klausimas – ką mes už tuos skolintus pinigus ketiname padaryti? Ir tai ne tik skolinti pinigai, bet ir prognozuojamas ES Atsigavimo fondas. Kadangi yra mažas laiko tarpas, per kurį reikės šiuos pinigus išleisti, yra labai didelė rizika, kad mes tiesiog pripūsim į ekonomiką daug pinigų, pakelsime kainą ir tada neturėsime to pokyčio, kokį galėtume turėti“, – teigė Seimo rinkimuose pirmaujančio konservatorių kandidatų sąrašo vedlė Ingrida Šimonytė.

Ji patikino, kad jeigu netrukus po Seimo rinkimų bus suformuota nauja centro dešinės Vyriausybė, ji vykdys dabartinės valdžios prisiimtus socialinius įsipareigojimus, „ir kai kuriuos galbūt net ir gilins“, t. y. indeksuos pensijas, didins vaiko pinigus ir minimalią algą. Bet kartu, anot I. Šimonytės, būtų stengiamasi peržiūrėti biudžeto ir europinių lėšų investavimo gaires, kad jos būtų panaudojamos kuo efektyviau ir atneštų kuo didesnę grąžą.

Dalis parlamentarų abejojo, ar pakankamai lėšų kitąmet bus skirta savivaldybėms, taip pat Kelių fondui bei kitoms būtinoms reikmėms.

Finansų ministras iš Seimo tribūnos tikino, kad savivaldybės ir fondai finansiškai nenukentės, o jeigu kai kurios išlaidos bus kiek pamažintos, bus sudarytos sąlygos papildomai pasiskolinti būtiniausioms reikmėms.  

Vyriausybė mokestinių pakeitimų nesiūlo

Jokių esminių mokestinių pokyčių kartu su biudžetu dabartinė Vyriausybė neteikia. Tačiau Seimo opozicinės Socialdemokratų frakcijos atstovai siūlo kartu su biudžetu patvirtinti nuo 15 iki 20% padidintą pelno mokesčio tarifą.

Minimali mėnesio alga kitąmet didės nuo 607 iki 642 Eur, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 Eur. Pensijos turėtų didėti maždaug 7%.

Kitąmet nuo 176 iki 177 Eur siūloma padidinti bazinis pareiginės algos dydis, todėl darbo užmokestis šiek tiek didės valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.

Priims jau naujasis Seimas

Antradienį Seimui taip pat pristatyto „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 5,063 mlrd. Eur, išlaidos – 5,002 mlrd. Eur, šio biudžeto perteklius kitąmet turėtų siekti 61,3 mln. Eur.

Pateiktas ir PSDF biudžeto projektas. Pagal įstatymus, jis privalo būti subalansuotas – kiek planuojama pajamų, tiek ir turi būti išlaidų. Tuo atveju, jeigu per metus į šį biudžetą gaunamos neplanuotos pajamos, jos atidedamos į rezervą. 2021 m. PSDF biudžetas sieks 2,37 mlrd. Eur.

Ekonomistų teigimu, siūlomas kitų metų biudžeto variantas suteikia Lietuvai galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą.

2021 m. valstybės, „Sodros“ ir PSDF biudžetus pradeda narstyti dabartinis Seimas, bet numatyta, kad lapkričiui įpusėjus svarstymą perims naujos kadencijos parlamentarai. Biudžeto galutinis patvirtinimas numatytas apie Kalėdas.

[infogram id="ea2a9b1a-b8aa-456f-b40a-068d3516756a" prefix="JZd" format="interactive" title="Preliminarus 2021 m. biudžeto svarstymo ir priėmimo grafikas"]