Ar tikrai norime gyventi kaip švedai?

Publikuota: 2020-10-19
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Lietuvos politikai, atsidūrę valdžioje ar dar tik pretenduojantys ja tapti, dažnai mėgsta „pasikinkyti“ Skandinavijos pavyzdį, deklaruodami siekį „gyventi kaip Švedijoje“. Tačiau vargu ar jie susimąsto (o gal net ir nesidomi), kaip skiriasi tos pačios Švedijos valdžios požiūris į piliečius ir visuomenę, skiriasi ir gebėjimas vertinti ilgalaikes sprendimų pasekmes valstybei.

Skirtumai išryškėjo ir pasaulį užklupus pandemijai. Šių metų kovą pasaulio valstybėms viena po kitos įvedant karantiną, jo neįvedusi Švedija sukėlė plačiausią jausmų ir vertinimų skalę: nuo emocionalaus piktinimosi iki racionalaus palaikymo. Dabar mokslininkai, sykiu ir pasaulio žiniasklaida, skaičiuoja, kokius rezultatus generuoja šios šalies nuostata taikyti tokias priemonės, kurios žmonėms netrukdytų gyventi bent metus, kol vakcina dar neišrasta.

Pirmiausiai reiktų atkreipti dėmesį, jog tai, kad naujojo koronaviruso pandemijos pradžioje Švedijoje nebuvo įvestas karantinas, dar nereiškė visiškos veiksmų laisvės. Antai „The Economist“ primena, jog gyvenimo tėkmė ten nebuvo įprasta: universitetai ir mokyklos, kuriose mokosi vyresni nei 16 m. vaikai, perėjo prie nuotolinių studijų ir pamokų (šiuo metu mokymo įstaigos veikia); buvo uždrausti didesnių kaip 50-ies asmenų grupių susibūrimai; prašyta, kad žmonės dirbtų iš namų. Vyresni kaip 70 m. amžiaus paraginti izoliuotis. Tačiau vaikų priežiūros įstaigos ir jaunesnio amžiaus moksleiviams skirtos mokyklos nebuvo uždarytos. Kaip ir kitose šalyse, siekta užtikrinti mažesnį žmonių tarpusavio kontaktų skaičių ir apsaugoti labiausiai pažeidžiamus gyventojus. Tačiau ne tokiomis drakoniškomis priemonėmis.

Dr. Mindaugas Plieskis, „Johnson & Johnson“ („Janssen“) medicinos reikalų vadovas Baltijos šalims ir vienas grupės „United4Health.lt“ steigėjų, VŽ yra sakęs, kad, jo manymu, visgi neteisingai suprantama, kad Švedijoje karantino nėra: „Jis yra, bet nevadinamas karantinu, ir nėra nustatyta kai kurių privalomų saugos priemonių. Tačiau, kad ir kaip būtų, visuomenė socialinės distancijos jie laikosi neblogai.“ Šį teiginį pašnekovas parėmė „Google“ skelbiamais mobilumo duomenimis, kuriuos analizavo „United4Health.lt“ ir kurie rodo, kad švedų mobilumas pavasarį buvo sumažėjęs apie 70%, labai panašiai, kaip ir Lietuvoje, kur taikytos griežtos karantino priemonės. Panašiai vertina ir „The Economist“: socialinis gyvenimas nesustojo, tačiau pavasarį ir vasarą ateinančių į darbovietes ir besinaudojančių viešuoju transportu skaičius buvo 20–30% mažesnis nei iki pandemijos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Švedai ir be draudimų drausmingi“, – sakė dr. M. Plieskis. Anot jo, diskutuojant dėl karantino Švedijoje, ten dirbantys kolegos jam priminė švedų mentalitetą: jeigu uždrausi švedui keliauti į jo vasarnamį, jis tyčia išvažiuos tą pačią dieną, net jeigu neplanavo to daryti. „Šalies vyriausybė tą žino, todėl ne įsakė, o prašė visuomenės suprasti padėtį, ir mobilumo duomenys rodo, kad ji tą suprato“, – kalba pašnekovas.

Lietuvoje vos tik kas - pirmiausia griebiamasi draudimų ir apribojimų. Vis dar gajus ribotas postsovietinis mąstymas, būdingas tam tikroms profesijoms dėl jų specifikos - policijai, psichiatrijai ir pan. Švedai savo sprendimuose pirmiausia vertina galimas ilgalaikes pasekmes ekonomikai bei visuomenei - įvairaus pobūdžio draudimuose bei izoliacijose mato rimtų grėsmių valstybei.

Kas laukia mūsų valstybės ateityje, jei mes ženkliai ribojame mokymo įstaigų darbą ir kokybę, kokie išaugs vaikai ir koks bus jų indėlis į bendrą visuomenės katilą? Kokie gali būti draudimų padariniai visuomenės psichologinei ir fizinei savijautai bei kuo tai gali išvirsti – gal net artimiausioje ateityje?

Tai ne tokie jau paprasti klausimai, nes neapgalvoti draudimai bei ribojimai gali visuomenę nublokšti dešimtmečiams atgal, reikšmingai sumažinti valstybės konkurencingumą, gebėjimą kūrybiškai mąstyti, investuoti, mažinti šalies patrauklumą, didinti specialistų deficitą, kurti nepriimtinus santykius kolektyvuose, mažinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis etc.

Ar mes kada nors svarstėme kartu su visuomene kokias nors alternatyvas, kurios negriautų mūsų asmeninių gyvenimų ir valstybės perspektyvų? Ne, ši (ir ne tik) valdžia demonstruoja savo piliečiams, kad ji geriau už juos žino, ką ir kaip daryti. Tartis ir sutarti? Ne, skirtingai nuo švedų, mūsų valdžių DNR tokio dalyko nėra. Pavyzdžiui, Švedijoje yra bendras (politikų ir visuomenės) supratimas ir sutarimas, kad biurokratinis aparatas neturi būti našta visuomenei - turi būti minimaliai optimalaus dydžio ir efektyvus.

Ar kas nors iš mūsų valdančiųjų kuria sąlygas tokiam dialogui? Štai, ko mes turėtume pasimokyti iš švedų - tai yra kelias į mūsų mistifikuojamą gerovės valstybę, kurią labai siaurai ir tiesmukiškai suprantame kaip socialinių ir materialinių gėrybių gausą ir vertiname lygindami dydžius. Bet kartu ignoruojame pasiteisinusią švediškąją patirtį, kur tą gausą ir dydžius įtakoja bendras skirtingų visuomenės grupių supratimas ir susitarimai, kuriuos lydi bendros pastangos bei kompromisai, o ne desperatiški galios žaidimai visko siekti išimtinai kitų sąskaita. Deja, Lietuvoje dominuoja ne šis, o sovietinis elgesio modelis, kuriame bet koks kompromisinis susitarimas vertinamas kaip silpnumas ir pralaimėjimas, todėl mūsų viešame gyvenime viskas įforminama Kalnų Karabacho karo stiliaus retorika ir serijiniais potvarkių ar įstatymų draudimais. Todėl neturėtume stebėtis skandalinga statistika, kai vos 3 milijonus gyventojų turinti Lietuva pagal reguliavimo naštą yra 85, o pagal teisinės sistemos efektyvumą ginčuose - 61 pasaulio reitingo vietoje (palyginimui, Estija 24).

Jeigu tokia „demokratija“ būtų Švedijoje, piliečiai greičiausiai išvaikytų parlamentarus ir nulinčiuotų vyriausybę, o valdžią atiduotų kažkada valdžiusiam monarchui...

VŽ nuomone, jei iš tiesų norime gyventi „kaip švedai“, neištraukinėkime jų žodžių iš konteksto, o į politinę ir visuomeninių organizacijų valdžią rinkime tam pasiruošusius žmones, turinčius tinkamą išsilavinimą ir gebėjimus, o ne ilgą liežuvį ar storą piniginę.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
Mirė žurnalistas, rašytojas Laimonas Tapinas

Šeštadienį eidamas 78-uosius metus mirė žurnalistas, rašytojas, kino istorikas ir kritikas Laimonas Tapinas.

Laisvalaikis
08:38
Dėl bėgimo varžybų sostinėje bus ribojamas eismas, numatyti viešojo transporto pakeitimai

Dėl bėgimo varžybų „We run Vilnius“ sostinėje sekmadienį bus ribojamas eismas, numatyti viešojo transporto...

Laisvalaikis
08:27
E. prekyba rieda nuo kalniuko, bendrą prekybos lėtėjimą veikia infliacija Premium

Per balandį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 1,7%, o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta...

Prekyba
07:30
Europa – pirmą kartą nebe didžiausia rusiškos naftos pirkėja 1

Tanklaiviais plukdomas rekordiškai daug rusiškos naftos, o į Indiją ir Kiniją keliauja precedento neturintys...

Rinkos
2022.05.28
Tinkamiausiais kandidatais vadovauti LVAT pripažinti S. Žalimienė ir G. Kryževičius

Tinkamiausiais kandidatais į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) pirmininko pareigas...

Verslo aplinka
2022.05.28
Šiuo metu neveikia apie 35% Ukrainos ekonomikos

Rusija Ukrainoje sunaikino daugiau nei 25.000 km kelių, kelis šimtus tiltų ir 12 oro uostų. Taip pat...

Verslo aplinka
2022.05.28
Ispanija Latvijai siunčia raketų ir papildomų karių

Ispanija pasiųs raketų „žemė-oras“ bateriją ir apie 100 karių į NATO priešakinių pajėgų misiją Latvijoje,...

Verslo aplinka
2022.05.28
V. Putinas bando įtikinti Vokietijos ir Prancūzijos vadovus švelninti sankcijas

Rusijos autoritarinis vadovas Vladimiras Putinas Vakarų lyderius bando įtikinti švelninti ekonomines...

Verslo aplinka
2022.05.28
P. Porošenka turėjo atvykti į Vilnių, bet nebuvo išleistas iš Ukrainos

Buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka šeštadienį pranešė, kad jam buvo neleista išvykti iš šalies,...

Verslo aplinka
2022.05.28
Individualiems namams – sustiprinta nuotekų kontrolė 1

Aplinkos ministerijos užsakymu kuriama speciali sistema, kuri kontroliuos individualiuose namuose gyvenančių...

Verslo aplinka
2022.05.28
A. Merkelis. Pinigų plovimo prevencijos auditas: kaip naštą paversti galimybėmis

Lietuvoje „fintech“ įmonių skaičius artėja prie 300, ir toms, kurios turi finansų įstaigos licenciją, svarbu...

Nuomonės
2022.05.28
J. Neliupšienė: investuotojai teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas 8

Investuotojai dabar visai kitaip vertina ir mato mūsų regioną, jie teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas,...

Verslo aplinka
2022.05.28
Lietuvos stačiatikių bažnyčia prašo suteikti jai savarankiškos Bažnyčios statusą 2

Vilniaus ir Lietuvos metropolitas Inokentijus kreipėsi į Maskvos patriarchatą su prašymu suteikti Lietuvos...

Verslo aplinka
2022.05.28
Infografika: Rusija sparčiai „dovanoja“ ginkluotę Ukrainos pajėgoms Premium

Nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko ne tik sunaikinti...

Verslo aplinka
2022.05.28
Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka nutraukia ryšius su Rusija

Maskvai ištikima Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios atšaka penktadienį pareiškė nutraukianti ryšius su Rusija dėl...

Verslo aplinka
2022.05.28
Vienas pagrindinių Kremliaus ruporų vis dar Briuselyje – ciniškai giriasi ryšiais su ES pareigūnais Premium

Vladimiras Čižovas, Rusijos ambasadorius prie Europos Sąjungos (ES), po Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir...

Verslo aplinka
2022.05.28
O. Scholzas Vokietijos verslui su Kinija pataria elgtis atsargiau

Šalies įmonės turėtų dėti daugiau pastangų, kad diversifikuotų savo tiekimo grandines ir eksporto rinkas,...

Verslo aplinka
2022.05.28
Lietuvoje – rekordinis pasitikėjimas kariuomene

Tęsiantis Rusijos karui prieš Ukrainą, iki 68% išaugo pasitikėjimas kariuomene, rodo šeštadienį „Lietuvos...

Verslo aplinka
2022.05.28
TBT prokuroras ragina Rusiją bendradarbiauti tiriant karo nusikaltimus Ukrainoje

Rusija turėtų bendradarbiauti su Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu (TBT) tiriant įtariamus karo nusikaltimus,...

Verslo aplinka
2022.05.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku