Ar tikrai norime gyventi kaip švedai?

Publikuota: 2020-10-19
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvos politikai, atsidūrę valdžioje ar dar tik pretenduojantys ja tapti, dažnai mėgsta „pasikinkyti“ Skandinavijos pavyzdį, deklaruodami siekį „gyventi kaip Švedijoje“. Tačiau vargu ar jie susimąsto (o gal net ir nesidomi), kaip skiriasi tos pačios Švedijos valdžios požiūris į piliečius ir visuomenę, skiriasi ir gebėjimas vertinti ilgalaikes sprendimų pasekmes valstybei.

Skirtumai išryškėjo ir pasaulį užklupus pandemijai. Šių metų kovą pasaulio valstybėms viena po kitos įvedant karantiną, jo neįvedusi Švedija sukėlė plačiausią jausmų ir vertinimų skalę: nuo emocionalaus piktinimosi iki racionalaus palaikymo. Dabar mokslininkai, sykiu ir pasaulio žiniasklaida, skaičiuoja, kokius rezultatus generuoja šios šalies nuostata taikyti tokias priemonės, kurios žmonėms netrukdytų gyventi bent metus, kol vakcina dar neišrasta.

Pirmiausiai reiktų atkreipti dėmesį, jog tai, kad naujojo koronaviruso pandemijos pradžioje Švedijoje nebuvo įvestas karantinas, dar nereiškė visiškos veiksmų laisvės. Antai „The Economist“ primena, jog gyvenimo tėkmė ten nebuvo įprasta: universitetai ir mokyklos, kuriose mokosi vyresni nei 16 m. vaikai, perėjo prie nuotolinių studijų ir pamokų (šiuo metu mokymo įstaigos veikia); buvo uždrausti didesnių kaip 50-ies asmenų grupių susibūrimai; prašyta, kad žmonės dirbtų iš namų. Vyresni kaip 70 m. amžiaus paraginti izoliuotis. Tačiau vaikų priežiūros įstaigos ir jaunesnio amžiaus moksleiviams skirtos mokyklos nebuvo uždarytos. Kaip ir kitose šalyse, siekta užtikrinti mažesnį žmonių tarpusavio kontaktų skaičių ir apsaugoti labiausiai pažeidžiamus gyventojus. Tačiau ne tokiomis drakoniškomis priemonėmis.

Dr. Mindaugas Plieskis, „Johnson & Johnson“ („Janssen“) medicinos reikalų vadovas Baltijos šalims ir vienas grupės „United4Health.lt“ steigėjų, VŽ yra sakęs, kad, jo manymu, visgi neteisingai suprantama, kad Švedijoje karantino nėra: „Jis yra, bet nevadinamas karantinu, ir nėra nustatyta kai kurių privalomų saugos priemonių. Tačiau, kad ir kaip būtų, visuomenė socialinės distancijos jie laikosi neblogai.“ Šį teiginį pašnekovas parėmė „Google“ skelbiamais mobilumo duomenimis, kuriuos analizavo „United4Health.lt“ ir kurie rodo, kad švedų mobilumas pavasarį buvo sumažėjęs apie 70%, labai panašiai, kaip ir Lietuvoje, kur taikytos griežtos karantino priemonės. Panašiai vertina ir „The Economist“: socialinis gyvenimas nesustojo, tačiau pavasarį ir vasarą ateinančių į darbovietes ir besinaudojančių viešuoju transportu skaičius buvo 20–30% mažesnis nei iki pandemijos.

„Švedai ir be draudimų drausmingi“, – sakė dr. M. Plieskis. Anot jo, diskutuojant dėl karantino Švedijoje, ten dirbantys kolegos jam priminė švedų mentalitetą: jeigu uždrausi švedui keliauti į jo vasarnamį, jis tyčia išvažiuos tą pačią dieną, net jeigu neplanavo to daryti. „Šalies vyriausybė tą žino, todėl ne įsakė, o prašė visuomenės suprasti padėtį, ir mobilumo duomenys rodo, kad ji tą suprato“, – kalba pašnekovas.

Lietuvoje vos tik kas - pirmiausia griebiamasi draudimų ir apribojimų. Vis dar gajus ribotas postsovietinis mąstymas, būdingas tam tikroms profesijoms dėl jų specifikos - policijai, psichiatrijai ir pan. Švedai savo sprendimuose pirmiausia vertina galimas ilgalaikes pasekmes ekonomikai bei visuomenei - įvairaus pobūdžio draudimuose bei izoliacijose mato rimtų grėsmių valstybei.

Kas laukia mūsų valstybės ateityje, jei mes ženkliai ribojame mokymo įstaigų darbą ir kokybę, kokie išaugs vaikai ir koks bus jų indėlis į bendrą visuomenės katilą? Kokie gali būti draudimų padariniai visuomenės psichologinei ir fizinei savijautai bei kuo tai gali išvirsti – gal net artimiausioje ateityje?

Tai ne tokie jau paprasti klausimai, nes neapgalvoti draudimai bei ribojimai gali visuomenę nublokšti dešimtmečiams atgal, reikšmingai sumažinti valstybės konkurencingumą, gebėjimą kūrybiškai mąstyti, investuoti, mažinti šalies patrauklumą, didinti specialistų deficitą, kurti nepriimtinus santykius kolektyvuose, mažinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis etc.

Ar mes kada nors svarstėme kartu su visuomene kokias nors alternatyvas, kurios negriautų mūsų asmeninių gyvenimų ir valstybės perspektyvų? Ne, ši (ir ne tik) valdžia demonstruoja savo piliečiams, kad ji geriau už juos žino, ką ir kaip daryti. Tartis ir sutarti? Ne, skirtingai nuo švedų, mūsų valdžių DNR tokio dalyko nėra. Pavyzdžiui, Švedijoje yra bendras (politikų ir visuomenės) supratimas ir sutarimas, kad biurokratinis aparatas neturi būti našta visuomenei - turi būti minimaliai optimalaus dydžio ir efektyvus.

Ar kas nors iš mūsų valdančiųjų kuria sąlygas tokiam dialogui? Štai, ko mes turėtume pasimokyti iš švedų - tai yra kelias į mūsų mistifikuojamą gerovės valstybę, kurią labai siaurai ir tiesmukiškai suprantame kaip socialinių ir materialinių gėrybių gausą ir vertiname lygindami dydžius. Bet kartu ignoruojame pasiteisinusią švediškąją patirtį, kur tą gausą ir dydžius įtakoja bendras skirtingų visuomenės grupių supratimas ir susitarimai, kuriuos lydi bendros pastangos bei kompromisai, o ne desperatiški galios žaidimai visko siekti išimtinai kitų sąskaita. Deja, Lietuvoje dominuoja ne šis, o sovietinis elgesio modelis, kuriame bet koks kompromisinis susitarimas vertinamas kaip silpnumas ir pralaimėjimas, todėl mūsų viešame gyvenime viskas įforminama Kalnų Karabacho karo stiliaus retorika ir serijiniais potvarkių ar įstatymų draudimais. Todėl neturėtume stebėtis skandalinga statistika, kai vos 3 milijonus gyventojų turinti Lietuva pagal reguliavimo naštą yra 85, o pagal teisinės sistemos efektyvumą ginčuose - 61 pasaulio reitingo vietoje (palyginimui, Estija 24).

Jeigu tokia „demokratija“ būtų Švedijoje, piliečiai greičiausiai išvaikytų parlamentarus ir nulinčiuotų vyriausybę, o valdžią atiduotų kažkada valdžiusiam monarchui...

VŽ nuomone, jei iš tiesų norime gyventi „kaip švedai“, neištraukinėkime jų žodžių iš konteksto, o į politinę ir visuomeninių organizacijų valdžią rinkime tam pasiruošusius žmones, turinčius tinkamą išsilavinimą ir gebėjimus, o ne ilgą liežuvį ar storą piniginę.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Lenkų ir vengrų premjerai aptarė ES biudžeto vetavimo strategiją

Lenkija ir Vengrija pareiškė esančios atviros naujiems Europos Sąjungos (ES) siūlymams dėl naujo Bendrijos ir...

Mokslininkas įtaria, kad neištirta pusė koronaviruso atvejų 1

Matematikas, duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad yra neištirta apie pusė nustatytų...

I. Šimonytė sužinojo, kurie kandidatai į ministrus prezidentui kelia abejonių 3

Prezidentui Gitanui Nausėdai abejonių kelia keli paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės pateikti...

Patvirtinti 1.187 nauji koronaviruso atvejai, mirė 19 žmonių

Pirmadienį Lietuvoje buvo nustatyti 1.187 nauji COVID-19 ligos atvejai, dėl koronaviruso mirė 19 žmonių,...

Medikų atlyginimų didinimui pinigų biudžete kol kas nenumatyta 1

2021 metų biudžete kol kas nenumatyta lėšų didinti medikų atlyginimus, teigia valdantieji. Sveikatos apsaugos...

Verslas prašo valstybės pagalbos darbuotojų koronaviruso tyrimams

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas ragina valstybę skirti kompensacijas įmonėms, kurios...

Škotija vėl bruzda - kalba apie naują referendumą dėl atsiskyrimo

Škotijos vyriausybės vasdovė Nicola Sturgeon pirmadienį pareiškė sieksianti antro referendumo dėl šios...

Klaipėdos uostas ne laukia, o kviečia: vartai atviri, bangos – taikios, jei reikia – locmanai „nuotoliniai“ Verslo tribūna 1

Gali susidaryti įspūdis, kad bet kuris uostas – vieta, savaime atsidūrusi ties krovinių srautu ir jame viskas...

Agroverslo įmonės „Timac AGRO“ sėkmės dešimtmetis patvirtina  kintantį požiūrį į tvarų ūkininkavimą Verslo tribūna

Šiomis dienomis savo veiklos dešimtmetį mini daugeliui pažangiai ūkininkaujančių šalies žemdirbių gerai...

Pramonė
06:00
Kur brėšime raudonąsias mokesčių linijas 12

Prezidento Gitano Nausėdos susitikime su Seimo frakcijų politikais, profsąjungų ir investuotojų atstovais,...

Finansai
05:50
Lietuva apsisprendė: siūlo skaitmenizuoti pramonės, agro-maisto ir energetikos sektorius Verslo tribūna

Daugiausia kompetencijos pramonės, agro-maisto ir energetikos sektoriuose Lietuvoje vienijančio konsorciumo...

Pramonė
05:45
Per dešimtmetį Europos investicijos į MTEP nepaaugo nė pusės procentinio punkto Premium

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) pernai išleido...

M. Majauskas ir A. Veryga nesutaria dėl vakcinų finansavimo 4

COVID-19 vakcinai įsigyti 2021 metų biudžete lėšų nenumatyta, skelbia Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir...

Verslo aplinka
2020.11.30
Prezidentas neskuba vertinti A. Dulkio, jau parengusio pandemijos įveikimo planą 12

Kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus Arūnas Dulkys tvirtina parengęs 130 priemonių pandemijos įveikimo...

Verslo aplinka
2020.11.30
NVSPL džiaugiasi sutaupiusi „patobulintu“ neskelbiamų derybų būdu

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovas Danas Bakša sako, kad pirmadienį...

Verslo aplinka
2020.11.30
„Apple“ Italijoje gavo 10 mln. Eur baudą 2

Italijos konkurencijos prievaizdai „Apple“ skyrė 10 mln. Eur baudą už melagingus teiginius apie „iPhone“...

Technologijos
2020.11.30
Prezidentas apie A. Armonaitę: jauna, energinga ir motyvuota permainoms

Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė, prezidento vertinimu, yra jau pakankamai patyrusi politikė, taip...

Verslo aplinka
2020.11.30
J. Stoltenbergas: NATO stebi padidėjusį Rusijos aktyvumą Baltarusijoje ir Kalnų Karabache

NATO pastebėjo padidėjusį Rusijos aktyvumą Baltarusijoje ir Kalnų Karabache, taip pat regionuose,...

Verslo aplinka
2020.11.30
Latvijos ekonomika per tris metų ketvirčius susitraukė 4,3%

Latvijos ekonomika per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu,...

Verslo aplinka
2020.11.30
Žiniasklaida: ES amerikiečiams siūlys perkrauti santykius

Europos Komisija (EK) paruošė naujas bendradarbiavimo su JAV gaires. ES amerikiečius ragina susitelkti, kad...

Verslo aplinka
2020.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus