Žinau, matau, nereaguoju

Paprastai metines finansines ataskaitas juridiniai asmenys privalo pateikti iki gegužės 1 d. Dėl pandemijos šiemet įmonėms buvo leista jas RC pateikti kiek vėliau, tačiau ir suėjus visiems terminams finansines ataskaitas slepiančių bendrovių skaičius – įspūdingas. RC duomenimis, spalio 13 d. finansines ataskaitas už 2019 m. iš viso buvo pateikę 91.500 juridinių asmenų.

„Skaičiuojame, kad tokią prievolę šiemet turi beveik 190.000 juridinių asmenų“, – VŽ teigia Mindaugas Samkus, RC atstovas spaudai. Net jei darytume prielaidą, kad dalis iš šio skaičius yra veiklos nevykdančios įmonės, slapukautojų stovykla ir toliau išlieka gausi.

Jų būryje – gana stambios ir ne paskutinę vietą žinomų bendrovių sąraše užimančios įmonės. Finansinių ataskaitų už 2019 m. dar nepateikė UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Inchcape Motors“, UAB „Baltijos didmena“, UAB „Seafishtrade“ ir kt.

Nemenkas būrelis bendrovių nepateikė finansinių duomenų ne tik už 2019, bet ir už 2018 m.: UAB „Volvo Lietuva“, UAB „Baltkalis“, UAB „Gelsva“, UAB „B Group“ etc.

Yra ir savotiškų slapukavimo čempionų. Pavyzdžiui, UAB „Tanera“ (didmeninė prekyba gėrimais), šį rugpjūtį įsigijusi Molėtų rajone esantį poilsio kompleksą „Belvilis“, finansinių ataskaitų RC neteikia nuo 2016 m.

Ar yra numatytos kokios nors sankcijos panašiems gudručiams? Teoriškai yra. Ir net šiek tiek – praktiškai. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad finansinių ataskaitų nepateikimas laiku užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams nuo 200 iki 3.000 Eur. Tačiau viskas labiau veikia tik popieriuje. Mat RC pats skirti baudų negali – pirmiausia turi išsikviesti prievolės neatlikusios įmonės vadovą, kad surašytų jam protokolą. Paskui procesas persikelia į teismus. Šie, žinia, yra gausiai užversti bylomis. Ir kai ateina eilė baudoms, dažniausiai bendrovės atsiperka įspėjimu. O jei ir gauna realią baudą, tai tie 200 ar net 3.000 Eur dažnam nubaustajam nieko verti. RC atstovai pasakoja, kad šimtus milijonų eurų pajamų gaunančių, pelningai dirbančių įmonių vadovams tokia bauda tikriausiai kelia juoką. Nes kur kas paprasčiau „atsipirkti“ tokia, atsiprašant, bauda, bet savo rezultatų neatskleisti – to prieblandoje tūnančių įmonių vadovai nė neslepia.

Kol kas žygių ėmėsi tik „Creditinfo Lietuva“, pasak jos vadovo Aurimo Kačinsko, nedeklaravusios praėjusių metų rezultatų bendrovės kredito biuro informacinėje sistemoje gauna nulinį reitingą su įrašu, kad atskaitomybė nėra pateikta.

Dabar RC rengiasi kiek trumpinti kelią – jau nebesikviesti pažeidėjų, o tiesiog surašyti protokolus ir perduoti juos teismui. Ir tik tiek. Išregistruoti jų centras neturi teisės, tam reikalingi atitinkami įstatymai, o jų nėra.

Seniai aišku, kad sistema neveikia. Galbūt RC vadovas pats galėtų inicijuoti griežtesnes priemones? Pavyzdžiui, nustatyti papildomą 10 dienų terminą, po kurio programuotojo sukurtas robotas automatiškai visus nepaklususius perduotų teismui. Ir kai teismus užklups keliasdešimties tūkstančių ieškinių lavina, galbūt tada vežimas pajudės iš vietos.

Iniciatyvos galėtų imtis Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), kurios globon perėjo RC. Tik štai ministrui Virginijui Sinkevičiui išvykus darbuotis Europos Komisijoje, EIM ilgai buvo palikta be vadovo, o keliems mėnesiams ministro kėdę užtūpusiam Rimantui Sinkevičiui ne tas rūpi. Tiesa, kas rūpi, irgi nelabai aišku.

O gal apskritai panaikinti šią prievolę, jei veikla imituojama, o valstybė tuo nesirūpina? Toks slapstymasis „gudruoliams“ suteikia konkurencinį pranašumą – kitų įmonių duomenis jie juk gali gauti RC. Tokia „tvarka“ yra nesąžininga, neskatina suvokimo, kad reikia laikytis etikos taisyklių, moralės principų etc. Ir jautiesi pranašesnis už kitus, nes, kaip ir visi tie sąžiningieji, dalyvauji viešuosiuose pirkimuose, gauni ES paramą. Nagų kišti prie viešųjų pinigų (beje, mokesčių mokėtojų) nesibodi, o prievoles tegul vykdo kiti, „kvailesni“?

VŽ nuomone, gal tuomet reikia apsispręsti: arba visi dirbame vienodomis sąlygomis, arba „Tegyvuoja anarchija!“ Abiem atvejais atsakomybė tenka RC – vis dėlto jis turi įgaliojimus bausti, garsiai kalbėti apie problemą, reikalauti politikų įsikišimo, apeliuoti į žiniasklaidą... Bet nieko panašaus negirdėti. Tarp valdininkų įsišaknijęs ydingas elgesys tarpsta: matau, bet nereaguoju ir nesiimu iniciatyvos, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė „mato“ problemą dėl klaidinančios rinkimų reklamos, RC – dėl ataskaitų vengiančių įmonių, jų kuratoriai Vyriausybėje labiau domisi kelių asfaltavimu ir kitomis gyvenimo gėrybėmis. Tai už ką mokesčių mokėtojai jiems moka atlyginimus? O paskui jie stebisi, kad valstybėje tiek daug skirtingai įstatymus interpretuojančių piliečių.