Premjeras: 13-osios pensijos idėjos neatsisakoma, bet kada ji atsiras – neaišku

Neatsakė, ar skubins įstatymo priėmimą

Po Vyriausybės posėdžio, kuriame pritarta 2021-ųjų valstybės ir „Sodros“ biudžetų projektams, surengtoje spaudos konferencijoje VŽ pasiteiravo premjero, ar dar dabartinis, kadenciją baigiantis Seimas skubės priimti įstatymą dėl tryliktosios pensijos, kurią siūlo jo Vyriausybę suformavusios valdančiosios partijos, ar paliks šį darbą jau naujam Seimui ir naujam ministrų kabinetui. Jeigu tryliktąją pensiją patvirtintų dabartinis Seimas, jis privalėtų pakoreguoti ir kitų metų biudžetą.

S. Skvernelis atsakė aptakiai: „Jei bus toks įstatymas priimtas, bus ieškoma Vyriausybėje ir teikiami Seimui atitinkami pakeitimai, kaip finansuoti šitas išlaidas. Bet kol kas tryliktos pensijos niekas nėra atsisakęs. Tiesiog tai nėra įteisinta šios dienos teisės aktuose, todėl Vyriausybė negali teikti atitinkamų išlaidų kitų metų „Sodros“ biudžete.“

„Kai bus įstatymas, tada Vyriausybė ir turės jį įgyvendinti – įtraukti į biudžetą ir ieškoti finansavimo šaltinių“, – pridūrė premjeras, taip ir neatsakęs, ar įstatymą bus bandoma priimti dar dabartiniame Seime, kurio kadencija baigsis apie lapkričio vidurį.

Anksčiau Linas Kukuraitis, socialinės apsaugos ir darbo ministras, išsakė nuomonę, kad apsisprendimas dėl tryliktosios pensijos įvedimo galimybės pereis jau kitam Seimui ir kitai Vyriausybei. 

Ragina išlaikyti „atsargų biudžetą“

Vilius Šapoka, finansų ministras, trečiadienį spaudos konferencijoje priminė, kad tryliktoji pensija biudžetui kainuotų apie 200 mln. Eur per metus ir išlaidos vis didėtų. Tačiau šįkart jis plačiau nekomentavo galimybių, kad tryliktosios pensijos idėja galėtų būti įgyvendinta jau sulig 2021-ųjų biudžetu, tik dar kartą pabrėžė, kad „tokioje neapibrėžtoje pandeminėje situacijoje privalome turėti apdairų, atsargų biudžetą, neišlaidauti ir dirbtinai nedidinti skolos“.

[infogram id="50c8e8dd-6a0b-4a48-8207-5f9c8bebe756" prefix="MSm" format="interactive" title="Skolos ir balanso projekcijų palyginimas"]

Antradienį LRT radijui V. Šapoka sakė, kad 2021 m. valstybės biudžete reikia vengti bet kokių papildomų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, todėl jis atmetė valdančiųjų siūlomą vadinamosios tryliktos pensijos idėją. 

Bet kuriuo atveju nebeliks Vyriausybėje

Tokie finansų ministro pareiškimai sukėlė S. Skvernelio nepasitenkinimą. Jis pareiškė, kad „ne finansų ministras priima biudžetą, bet kolegialiai Vyriausybė ir Seimas“.

Trečiadienį spaudos konferencijoje paklaustas, ar jau nebejaučia premjero paramos, V. Šapoka atsakė: „Tai klausimas ne man, bet premjerui.“

Pats ministras darsyk pakartojo bet kuriuo atveju neliksiąs naujoje Vyriausybėje, net jeigu ją vėl suformuos centro kairės partijos ir jis būtų kalbinamas likti. 

Girdėti skeptiškų balsų

Prezidentas Gitanas Nausėda tryliktąją pensiją irgi kritikavo, vadindamas ją netvariu sprendimu.

Paprašytas pakomentuoti prezidento ir finansų ministro nepritarimą tryliktajai pensijai, S. Skvernelis pakartojo, kad „visus sprendimus galutinai priima Seimas, netgi jeigu prezidentas pasinaudoja savo veto teise“.

Tuo metu valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad Lietuvos ekonominė situacija leidžia mokėti papildomą fiksuotą 200 Eur pensiją. 

Bet Seimo rinkimuose gerai pasirodžiusios opozicinės centro dešinės partijos, įgyjančios realią galimybę formuoti naują Vyriausybę, atsargiai vertina tryliktosios pensijos idėją, sutikdamos su ekonomistų pasiūlymais verčiau papildomai padidinti dvyliką per metus mokamų pensijų.

Įstatymo dėl tryliktosios pensijos pataisas inicijavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga, kuri spalio 11-osios rinkimuose daugiamandatėje apygardoje neperžengė 5% ribos ir į naują Seimą nepateko.

Prieš Seimo rinkimų pirmąjį turą S. Skvernelis taip pat kalbėjo, kad jis nori įvesti tryliktąją pensiją ir ieško konkrečių finansinių resursų.