Dėmesio: verslo balsas

Rinkimų rezultatai parodė, kad žmonės nori permainų, naujos politinės kultūros, todėl, kaip sakė kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir balsavo už Lietuvos ateitį, o ne praeitį, už laisvę, o ne draudimus ir ribojimus.

Dalis „Verslo žinių“ kalbintų verslininkų sako nujaučiantys permainas, dalis viliasi, kad nauja valdžia nesiims radikalių permainų. Verslininkai tikisi, kad susiformavusi būsimoji Seimo dauguma ir Vyriausybė, kitaip nei dabartinė, atsižvelgs į verslo išsakomus argumentus, eis apgalvotos mokesčių ir valstybės išlaidų politikos link, realiai vykdys švietimo reformas. Tai, kad nė viena partija neturi ryškiai dominuojančios persvaros, verslininkai vertina teigiamai – anot jų, taip galima tikėtis, kad labai radikalių sprendimų nebus.

Kęstutis Lisauskas, EY partneris, mokesčių ekspertas, mano, kad jei konservatoriai formuos naująją koaliciją, mokesčių politikai reikšmingą įtaką turės Ingrida Šimonytė, kuriai numatomas premjero postas. „Kadangi ji yra blaiviausiai mąstanti iš visų gerai finansus suprantančių politikų (kurių, deja, Lietuvoje tik saujelė), tai būtų labai gera žinia Lietuvai. Ingrida yra viešai pasakiusi, kad netiki valstybės išlaidų mažinimo panacėja, kad neigiamai žiūri į 13-as pensijas ir panašias populistines priemones, kad neįvedinėtų naujų sektorinių mokesčių. Vadinasi, didžiausias koalicijos partneris stumtų koaliciją ir Seimą rimtos, apgalvotos mokesčių ir valstybės išlaidų politikos link. Taip pat ir didesnių mokesčių link“, – prognozuoja ekspertas.

Arvydas Avulis, „Hanner“ valdybos pirmininkas, kaip ir dauguma jo kolegų, viliasi, kad naujoji valdančioji koalicija labiau atsižvelgs į verslo nuomonę. „Praėjusios kadencijos valdantieji „žalieji“ neturėjo didelio noro kalbėtis su verslu, sprendimai buvo priimami neatsižvelgiant į verslo nuomonę. Aš kaip verslininkas ir dalis verslo bendruomenės norėčiau pokyčių. Mums yra tekę dirbti tiek su socialdemokratais, tiek su konservatoriais, ir tuomet buvo daugiau atsižvelgiama į verslo nuomonę, sprendimus lemdavo tai, kieno argumentai svaresni, o ne išankstinis nusistatymas ir ambicijos“, – dėsto A. Avulis.

Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovai iš naujojo Seimo tikisi labai aiškios ir stabilios mokesčių sistemos – kad jie nebūtų kaitaliojami keletą kartų per metus. Taip pat, kaip ES yra nubrėžusi žaliosios ekonomikos kryptį, taip ir Lietuvoje ši kryptis turėtų išlikti: kuo daugiau darbo vietų, kuo daugiau įveiklintų žmonių, kuo mažiau socialinių išmokų. Šią sistemą reikėtų peržiūrėti ir labai aiškiai pasakyti: žmogus turi dirbti, užsidirbti ir oriai gyventi, o ne laukti pašalpos iš valstybės. Kitu atveju SVV bus papjautas ir tada bus dar didesnė emigracija.

„Ir, žinoma, tikimės labai aiškios regioninės politikos, kurioje būtų užtikrinta stabili galimybė vystyti verslus, ypač jauniems žmonėms, kartu suteikiant jiems galimybę įsikurti ir gyventi regionuose. Tada pradėtų veikti ir regionų švietimo, kultūros, sporto sistema, nes dabar apie ją tik kalbame“, – aiškina Dalia Matukienė, SVV tarybos pirmininkė.

Dr. Tadas Gudaitis, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas, „Swedbank“ investicijų valdymo“ generalinis direktorius, teigia, kad pirmojo turo rezultatas nuteikia pozityviau. „Nes matome, kad tos politinės partijos, kurios nepalaikydavo pensijų kaupimo arba labiau palaikydavo valstybines idėjas prieš privačias iniciatyvas, jos (surinko – VŽ) mažiau, o tos, kurios už asmeninę atsakomybę, už tai, kad verslas kuria pridėtinę vertę, šiuo metu yra laimėtojos. Tikėtumės daugiau tokių dalykų kaip pensijų kaupimas tęstinumo. Matome norą įtraukti šalia žmonių ir valstybės dalyvauti darbdavius, tą palaikome“, – kalba jis.

Verslininkams rūpi, kaip naujoji valdžia kalbės apie dabartinį šalies biudžetą, kuris yra deficitinis. „Jeigu ateis nauja valdžia, išgirsime, kad išėjusieji paliko tuščią biudžetą, o jei buvusieji tęs darbus, matyt, savęs nekritikuos, bet turės spręsti sudėtingą finansinę situaciją“, – spėlioja Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinis akcininkas.

Ne mažesnio dėmesio turėtų susilaukti ir 2021 m. valstybės biudžetas, kurio projektą valdantieji iki šiol slepia. Būtent šiam biudžetui ir viešiesiems finansams stabilizuoti, o ne rinkimų pažadams įgyvendinti pirmiausia ir teks skirti pagrindinį dėmesį politinėms partijoms, formuosiančioms naują Vyriausybę. Finansų analitikas Marius Dubnikovas prognozuoja, kad šių metų pabaigoje galime priartėti prie 2 mlrd. Eur skylės viešuosiuose finansuose. „O kiti metai, bent jau pirmoji jų pusė, žvelgiant į pandemijos situaciją, neatrodo, kad būtų geresni. Manau, tai reikalaus iš naujosios valdžios labai daug korektūrų ir prisitaikymo prie esamos situacijos“, – BNS sakė M. Dubnikovas. Susidūrus su tokiais iššūkiais koaliciją suformavusioms partijoms gali tekti kuriam laikui atidėti kai kuriuos programose išdėstytus tikslus, ypač populistinius, nes jos turės prisitaikyti prie valdžios finansinių galimybių.

VŽ sutinka su verslo pasaulio atstovais, jog kad ir kokia būtų koalicija – kairiųjų ar dešiniųjų, labai sunku nuspėti, kaip ji elgsis, ypač verslo atžvilgiu. Pastaraisiais metais jam teko per daug suvaržymų, buvo netgi bandymų kai kuriuos verslus monopolizuoti, o valstybinių įmonių valdymas taip pat kone perėjo į socialinę politiką. Verslas puikiai moka tvarkytis pats, tai rodo ir mažiausiai iš Europos Sąjungos šalių kritęs Lietuvos BVP. Verslas siūlo valdžiai visas jėgas sutelkti į socialines paslaugas ir, užuot tramdžius verslą, leisti jam dirbti ir mokėti mokesčius.