Karantino laikotarpis transformavo biurą – lankstumas taps norma

Reklama publikuota: 2020-10-06
Aušra Bendikaitė, personalo paslaugų ir konsultacijų įmonės „Ancor Baltic“ direktorė. Bendrovės nuotr.
svg svg
Aušra Bendikaitė, personalo paslaugų ir konsultacijų įmonės „Ancor Baltic“ direktorė. Bendrovės nuotr.

Karantino laikotarpis privertė didžiąją dalį verslų išbandyti nuotolinio darbo galimybę ir išryškino skirtingų darbuotojų poreikius bei efektyvaus darbo organizavimo principus. „Ancor Baltic“ organizuotos diskusijos „Biuras niekada nebus toks pats?“ metu, šalies įmonės atskleidė, jog per šį laikotarpį biuro samprata pasikeitė negrįžtamai, o darbo organizavimas ateityje reikalaus lankstaus darbdavių požiūrio.

Įvertino teigiamai

Personalo paslaugų ir konsultacijų įmonės „Ancor Baltic“ atlikta klientų iš įvairių verslo sektorių apklausa atskleidė, kad po karantino nuotolinio darbo galimybė tapo patrauklesnė didesnei daliai darbdavių, nors prieš tai ne visi turėjo patirties organizuojant darbą iš namų.

„Karantino metu net 89 proc. mūsų klientų didesnei ar mažesnei daliai savo darbuotojų leido dirbti per nuotolį. Pusė apklaustų verslų dirbti iš namų išleido net 100 proc. savo darbuotojų“, – teigė Aušra Bendikaitė, „Ancor Baltic“ direktorė.

Vertinant žmonių darbo efektyvumą iš namų, net 72 proc. apklaustųjų įvardijo, kad tokiomis sąlygomis vienų darbuotojų rezultatai pagerėjo, kitų – pablogėjo, 17 proc. fiksavo nepakitusį efektyvumą, o 11 proc. teigė pastebėję blogesnius rezultatus.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Darbuotojų, kurių rezultatai priklauso nuo susikaupimo, o pats darbas yra individualus ir reikalauja daugiau kūrybingumo, pavyzdžiui, rinkodaros ir komunikacijos specialistų, efektyvumas dirbant iš namų buvo smarkiai didesnis. Tuo tarpu specialybių, kurios yra neatsiejamos nuo vidinės ir kasdienės komunikacijos, pvz., personalo vadovų, darbo efektyvumas buvo mažesnis“, – pabrėžė A. Bendikaitė.

Pagrindiniai apklausos metu išryškėję nuotolinio darbo trūkumai – prastas interneto ryšys, per didelis skaičius telekonferencijų, varginęs darbuotojus, gyvo bendravimo poreikis ir motyvacijos trūkumas. Tarp privalumų – pagerėjęs asmeninio gyvenimo ir darbo balansas, sumažėjusios darbuotojų išlaidos kurui, dienos pietums, darbo drabužiams ir kt.

„61 proc. klientų sako, kad nuotolinį darbą tęs ir ateityje, ir tik 39 proc. jų planuoja likti prie tradicinio biuro idėjos bei visą kolektyvą grąžinti į kabinetus. Tačiau karantino laikotarpis parodė, kad pats darbo organizavimas nebebus toks pat, atsižvelgiant į išaugusį pasitikėjimą darbuotojais, padidėjusią žmonių savimotyvaciją bei atsakomybę dėl savo rezultatų“, – prognozavo „Ancor Baltic“ direktorė.

Paspartino įmonių planuotus pokyčius

„Nestlé Baltics“ bendrovės personalo vadovės Natalijos Piparienės teigimu, karantinas tapo postūmiu įmonei greičiau pereiti prie darbo iš namų galimybės. Iki tol nuotolinio darbo pasirinkimą suteikusi, tačiau labai konservatyviai jį įgyvendinusi bendrovė, jau kurį laiką svarstė keisti nusistovėjusią tvarką. Tai skatino noras išlikti šiuolaikiška organizacija, didinti darbuotojų motyvaciją bei atliepti jaunimo poreikius.

Sėkmingą perėjimą prie darbo iš namų užtikrino aktyvi vidinė komunikacija. „Daug komunikavome su darbuotojais apie tai, ką darome, kaip siekiame užtikrinti jų saugumą. Stengėmės sukurti rutiną ir tai pradėjome nuo paprastų taisyklių, pavyzdžiui, kaip įsirengti darbo vietą namuose, rekomendavome nedirbti su pižamomis, ir perėjome prie rimtesnių, pavyzdžiui, rekomendacijų vadovams, kaip dažnai organizuoti individualius virtualius susitikimus su darbuotojais. Neapsiėjome ir be profesionalų pagalbos – turėjome sesijas su lektoriais emocijų valdymo ir kt. klausimais “, – patirtimi dalijosi N. Piparienė.

Svarbiu bendrovės tikslu tapo siekis rasti balansą ir užtikrinti tinkamas darbo galimybes, atliepiant tiek jaunesnių, tiek vyresnių darbuotojų poreikius.

Valymo įrangą gaminančios tarptautinės bendrovės „Karcher“ personalo vadovė Baltijos šalims Neringa Lipskytė pasakojo, kad karantinas atskleidė lankstumo poreikį. Jei iki tol iš namų dirbti galėjo tik dalis darbuotojų, ateityje šia galimybe galės pasinaudoti jau didesnė dalis žmonių.

„Per šį laikotarpį išryškėjo, ko nori mūsų darbuotojai ir į ką turėtumėme atsižvelgti ateityje. Nemažai žmonių visgi nori dirbti iš biuro, o to priežastis – noras atskirti savo asmeninį gyvenimą nuo darbo. Taip pat paaiškėjo, kad dalis žmonių mielai dirbtų iš namų, ypač tuomet, kai reikia susikaupti. Tad jei anksčiau tai daryti galėjo tik tam tikras pareigybes užimantys asmenys, dabar lankstumo atsiras daugiau“, – pažymėjo N. Lipskytė.

Pasitikėjimo ir efektyvumo klausimą, keliantį iššūkių neretam darbdaviui, bendrovėms pavyko išspręsti užtikrinant tinkamą komunikaciją ir grįžtamąjį ryšį.

„Dirbant per nuotolį reikia ne kontroliuoti, o dalintis informacija. Įvairūs susirinkimai ir grįžtamasis ryšys tokiu metu yra ypač svarbūs. Tai nėra kontrolė, o abipusis dalijimasis – iš vienos pusės, žinojimas, kas vyksta, iš kitos pusės, reikiamos pagalbos ir konsultacijų teikimas“, – tikino N. Lipskytė.

N. Piparienės žodžiais, tokiu atveju svarbiausia, jog visi darbuotojai turėtų aiškiai apibrėžtus tikslus: „Jeigu žmogus žinos, ko iš jo tikimasi, o jam iškelti tikslai bus aiškiai pamatuojami, jeigu iš vadovo bus nuolatinis grįžtamasis ryšys ar progreso vertinimas, tai pasitikėjimo klausimas savaime išsispręs. Svarbu, kad darbas būtų atliktas laiku ir taip tinkamai, kaip įmanoma. Jei žmogus užduotis atlieka greičiau ir turi laiko prisijungti prie kitų projektų, tai tik skatins jo motyvaciją ir augimą.“

Būtina tikrinti motyvaciją ir įsitraukimą

Šių metų „Gallup“ atlikta darbuotojų įsitraukimo apklausa parodė, kad tik trečdalis jų yra įsitraukę į darbą. Todėl dirbant nuotoliniu būdu, pasak „Randstad“ tarptautinės rinkodaros direktorės Judith Franssen, labai svarbu stebėti, kaip žmonės jaučiasi, ką galvoja apie bendrovėje vykstančius procesus.

„Reikia tiksliai suprasti, kas motyvuoja darbuotojus. Pavyzdžiui, mūsų įmonėje kas antrą savaitę atliekama darbuotojų apklausa, siekiant išsiaiškinti, kaip jie jaučiasi, kokie sprendimai veikia ar neveikia dirbant nuotoliniu būdu, ir pan. Be to, kiekvieną savaitę turime virtualios kavos pertraukėlę, kurios metu pabendraujame su kolegomis“, – vardijo pasaulinės talentų paieškos bendrovės rinkodaros direktorė.

J. Franssen žodžiais, skirtingų kultūrų ar darbuotojų grupių požiūriai bei poreikiai neretai skiriasi, todėl darbdaviai turi pasitelkti kompleksiškus įrankius motyvacijai palaikyti ir įsitraukimui skatinti: „Su dalimi savo darbuotojų bendraujame per feisbuką ar instagramą, su kitais – per „LinkedIn“ tinklą, su IT srities darbuotojais – per „Stack Overflow“, o su laisvai samdomais žmonėmis – per „Upwork“ ar „Twago“. Tačiau panašiais įrankiais naudojasi ir kitos pasaulinės kompanijos, pavyzdžiui, „McDonald’s“ su jaunesnės kartos darbuotojais bendrauja per „Snapchat“ ir taip skatina jų įsitraukimą.“

Įmonėje teikiant darbo iš namų galimybę, būtina nepamiršti ir skaitmeninių įgūdžių skirtumo tarp jaunesnės ir vyresnės kartos darbuotojų. Siekiant neprarasti darbuotojų, būtina išspręsti jiems kylančias problemas ir rasti būdų, kaip jiems padėti įgyti reikiamų įgūdžių.

Lietuvos ir pasaulinės tendencijos – nesiskiria

Pasak Audronės Nakrošienės, Socialinių mokslų daktarės, ISM vadovų MBA programos direktorės, šiemet atliktas pasaulinis darbo iš namų tyrimas parodė, kad tendencijos Lietuvoje ir kitose pasaulio valstybėse nesiskiria.

„88 proc. visų pasaulio darbuotojų dirbo nuotolinį darbą, net 77 proc. tai darė kiekvieną dieną. Iki pasaulinės pandemijos šie skaičiai buvo kur kas mažesni: jei Lietuvoje nuotolinio darbo galimybę kartais turėjo apie 13 proc., o visad – apie 4 proc. darbuotojų, pasaulyje nuolat namuose dirbo 9 proc. žmonių“, – kalbėjo mokslų daktarė.

COVID-19 pandemija situaciją pakeitė labai stipriai. Jei iki tol darbuotojų noras dirbti iš namų buvo kur kas mažesnis ir tokia galimybe pasinaudoti jie pageidavo tik keletą kartų per mėnesį, šiandien net 76 proc. dirbančiųjų teigia norintys tęsti nuotolinį darbą patraukliausiu dažniu – 2–3 kartus per savaitę.

„To paties tyrimo duomenys atskleidė, kad žmonių produktyvumas dirbant iš namų buvo aukštesnis, o net 60 proc. jų džiaugėsi pagerėjusia savijauta, geresniu miegu, sveikesne mityba. Fiksuotas ir sumažėjęs pravaikštų skaičius“, – komentavo A. Nakrošienė.

Pastebėta, kad darbuotojai, galintys derinti dvi darbo aplinkas, pasižymi didesniu kūrybingumu: namuose padirbę analitinį ar susikaupimo reikalaujantį darbą, į biurą jie sugrįžta pasidalinti mintimis ir idėjomis. Tai labai gerina jų kūrybingumą.

Vis tik prie darbo iš namų sąlygų sunkiai prisitaikė vadovaujantys asmenys. „Kaip rodo tyrimai, Lietuvoje išryškėjo kontroliuojančio vadovo tipas. Tačiau ši tendencija labai stipriai traukiasi, nes ir patys vadovai buvo priversti dirbti iš namų, o tai jiems leido suprasti, kad darbuotojais galima pasitikėti“, – tvirtino A. Nakrošienė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Verslo aplinka“
JAV nusitaikė į Rusijos technologijų įmones, sankcionavo didžiausią lustų gamintoją 1

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė sankcijas kelioms Rusijos technologijų įmonėms, įskaitant...

Inovacijos
2022.03.31
Metalo laužo kainos – rekordinėse aukštumose 1

Toomas Kollamaa, metalo laužo perdirbimo bendrovės „Kuusakoski“ valdybos narys ir pardavimų direktorius,...

Pramonė
2022.03.31
JAV ketina atverti strateginį rezervą ir paduoti į rinką rekordinį kiekį naftos

Baltųjų Rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kiek vėliau šiandien JAV prezidentas...

Pramonė
2022.03.31
Kinijoje dėl naujų COVID-19 protrūkių smuko gamybos apimtys 1

Kinijos gamyklų veikla kovo mėnesį susitraukė, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys, nes dėl...

Verslo aplinka
2022.03.31
„Levada“ apklausa: V. Putino populiarumas nuo karo Ukrainoje pradžios padidėjo ir perkopė 80% 9

Nuo karinių veiksmų Ukrainoje pradžios Vladimiro Putino populiarumas išaugo – daugiau nei 80% respondentų...

Verslo aplinka
2022.03.31
8 iš 30 NATO valstybių narių vykdo įsipareigojimą gynybai skirti bent 2% nuo BVP

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino NATO valstybes nares „iš naujo pajusti būtinybę“ didinti išlaidas...

Verslo aplinka
2022.03.31
LVAT patvirtino KT skirtas 18.700 Eur ir 151.400 Eur baudas „Jadranai“ ir „Pasvalio melioracijai“

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) patvirtino Konkurencijos tarybos (KT) ir bendrovių...

Verslo aplinka
2022.03.31
Kremlius nuo penktadienio reikalaus už dujas mokėti rubliais, grasina kontraktų nutraukimu 6

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad už dujų sandorius su šalies...

Pramonė
2022.03.31
Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia

Japonija neketina stabdyti savo dalyvavimo bendrame su Rusija naftos ir dujų projekte, nors ir prisijungė...

Pramonė
2022.03.31
Rusijos vyriausybė legalizavo produkcijos importą be prekių ženklų savininkų sutikimo

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių...

Verslo aplinka
2022.03.31
Pasaulis gręžiasi nuo Rusijos IT bendrovių, jų įrangą vis dar naudoja Lietuvos įstaigos Premium 1

Iš Rusijos kilusios IT bendrovės, kaip „Kaspersky“ ar „Yandex“, pastarąjį mėnesį atsidūrė po Vakarų...

Inovacijos
2022.03.31
Pietų Osetijos lyderis nori viešų konsultacijų dėl prisijungimo prie Rusijos

Sakartvelo separatistinio Pietų Osetijos regiono lyderis trečiadienį sakė, kad turėtų būti surengtos viešos...

Verslo aplinka
2022.03.31
ES skirs 60 mln. Eur karinės svarbos kelių atnaujinimui

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį pareiškė, jog Vyriausybė Europos Sąjungos paramos lėšomis...

Verslo aplinka
2022.03.31
Finansų ministerija: Lietuvos ekonomika šiemet augs 1,6%, kainos kils 9,8% 2

Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas tęsis, tačiau dėl Rusijos karo Ukrainoje bendrojo vidaus produkto (BVP)...

Finansai
2022.03.31
G. Nausėda: sankcijos Rusijai turi būti griežtinamos nesitikint sąmonės prašviesėjimo

Sankcijos Ukrainoje kariaujančiai Rusijai turi būti griežtinamos kuo anksčiau, nesitikint Kremliaus „sąmonės...

Verslo aplinka
2022.03.31
V. Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją 1

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių...

Verslo aplinka
2022.03.31
JK sankcionavo Kremliaus propagandos kanalus

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį dėl invazijos į Ukrainą paskelbė naujų sankcijų „Rusijos propagandistams ir...

Verslo aplinka
2022.03.31
ERPB: Rusijos ekonomika 2022 m. sunyks 10%, Ukrainos – 20%

Rusijos karas Ukrainoje ir Vakarų sankcijos smogs agresorės ir jos sąjungininkės Baltarusijos ekonomikoms,...

Verslo aplinka
2022.03.31
A. Armonaitė: dėl infliacijos verslui planuojama skirti lengvatines paskolas 1

Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, sako, kad priemonės, kurios turėtų amortizuoti itin...

Verslo aplinka
2022.03.31
Viliasi, kad naujas bandymas perkrauti valstybės tarnybą nemeluos Premium 3

Ingridos Šimonytės Vyriausybė puoselėja planus padėti viešojo administravimo sistemos pertvarkos pagrindus,...

Verslo aplinka
2022.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku