ES lyderiai susitinka aptarti nesutarimų užsienio politikos ir biudžeto klausimais

Publikuota: 2020-10-01
„Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Scanpix“ nuotr.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį susitinka spręsti ginčų, keliančių pavojų didžiuliam atsigavimo po koronaviruso finansiniam paketui. Tačiau darbotvarkės viršuje ir užsienio politikos klausimai ir Bendrijos galimybės reaguoti į krizes prie sienų su Turkija ir Baltarusija.

Papildyta skyriumi „Brexit“ grįžta.

Pirmąjį dvi dienas truksiančio Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo vakarą dominuos sudėtingų Bendrijos ryšių su Ankara, dalyvaujančia pavojingoje priešpriešoje su Graikija ir Kipru, klausimas.

Šis EVT bus laikomas sėkmingu, jeigu ES lyderiams galiausiai pavyks įtikinti Kiprą nebeblokuoti sankcijų Baltarusijos režimui. Nors oficialiai ketvirtadienį ES lyderiai neturi įgaliojimų paskelbti sankcijų. Jeigu ES lyderiams pavyks įtikinti Kiprą, tokiu atveju, tai bus žingsnis į priekį ir užsienio reikalų ministrai galiausiai galės pasirašyti dėl sankcijų 40-čiai Baltarusijos asmenų, kurie atsakingi už suklastotus rinkimus ir protestų malšinimą jėga.

Charles Michelis, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas, teigė, kad per EVT Baltarusijos klausimu sieks „panaikinti veto“. Tačiau greičiausiai galutinis rezultatas priklausys nuo to, ką ES lyderiai nuspręs dėl Turkijos. Kipras tikina, kad iš esmės sankcijas Baltarusijos režimui remia, tačiau mainais iš Bendrijos siekia patikinimo, kad ES stipriau paspaus Turkiją dėl jėgos demonstravimo regione.

Vidaus ginčai dėl biudžeto

Tačiau lyderiai taip pat bus priversti imtis vidaus ginčo dėl to, ar susieti galimybes pasinaudoti ES fondais su valstybių narių teisės viršenybės klausimu. Tokiai minčiai įnirtingai priešinasi Vengrija ir Lenkija.

Per neramų viršūnių susitikimą liepos mėnesį lyderiai sutarė skolinantis suformuoti 750 mlrd. Eur fondą kovai su koronaviruso sukelta krize, kurį papildys trilijono Eur ilgalaikis ES biudžetas.

Tačiau Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli susitikimo pradžioje perspės valstybių vadovus, kad europarlamentarai nepritaria svarbių ES programų mažinimui biudžeto plane ir nori dar 100 mlrd. Eur.

EP taip pat skatina įtvirtinti ES biudžeto nuosavų išteklių sistemą ir ateityje, ne tik dabar siekdamas padengti 750 mlrd. Eur vertės atsigavimo fondą, kurio lėšos bus surinktos pasiskolinus finansų rinkose. EVT liepą įpareigojo Komisiją ieškoti galimybių įvesti skaitmeninius ir taršos mokesčius, tačiau EP siekia, kad tokia „nuosavų išteklių sistema“ būtų įtvirtinta teisiškai ir taptų Bendrijos finansiniu instrumentu ne vienus metus.

Parlamentas taip pat siekia aktyvesnio vaidmens dalijant atsigavimo fondo lėšas ES valstybėms narėms. EP dar liepą po EVT pažymėjo, kad norėtų svaresnio žodžio skirstant lėšas, nes šiuo metu ši funkcija yra patikėta EK.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Europos Parlamentas dar gali nepritarti EVT susitartam finansiniam paketui, o Vengrija ir Lenkija taip pat galėtų blokuoti susitarimą, jei jų galimybės pasinaudoti fondais bus susietos su pagarba ES teisinėms ir demokratinėms vertybėms.

Vadinamosios taupiosios šalys – Nyderlandai, Švedija, Austrija, Danija ir Suomija – akcentuoja teisės viršenybės klausimą.

Kompromisiniam Vokietijos pasiūlymui, pagal kurį valstybės tik gautų baudas už teisės viršenybės pažeidimus, nedidele persvara trečiadienį pritarė ES ambasadoriai.

Tačiau „taupiųjų“ pasiuntiniai balsavo prieš pasiūlymą, nes jis jiems atrodo nepakankamai griežtas. Jam taip pat nepritarė Vengrija, kurios premjeras Viktoras Orbanas kaltino Bendriją „šantažu“ ir reikalavo Europos Komisijos vicepirmininkės Veros Jourovos atsistatydinimo. Su pasiūlymu nesutiko ir Lenkija.

Trečiadienį V. Jourovos paskelbtoje ataskaitoje apie teisinės valstybės padėtį Europoje EK nurodo, kad Vengrijos politikų ir verslo ryšiai yra palankūs korupcijai.

Jūrų sienų krizė

Vis dėlto Europos lyderiai nenorės klimpti į tolesnius nesutarimus dėl biudžeto ir vertybių, kurie kone sužlugdė liepą vykusį viršūnių susitikimą.

Vietoje to dominuos užsienio reikalai ir Europos strateginė pozicija, sakė diplomatai.

Ketvirtadienį per vakarienę lyderiai aptars ryšius su Turkija, kuri teoriškai vis dar yra kandidatė į ES nares, bet konfliktuoja su Graikija ir Kipru dėl jūrų sienų bei energijos išteklių Viduržemio jūros rytuose.

Ankara papiktino Bendriją nusiųsdama tyrimų laivų su karinio jūrų laivyno laivų palyda dirbti ginčijamuose vandenyse. Atėnai į tai sureagavo karinėmis pratybomis, kurias parėmė Prancūzija, tad kilo nuogąstavimų dėl galimo visapusiško konflikto.

Vėliau įtampa kiek sumažėjo, Turkija ir Graikija sutiko atnaujinti seniai įstrigusias derybas, bet Ankara tebeturi savo laivų Kipro vandenyse.

Kvietime į viršūnių susitikimą Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis perspėjo, kad „svarstytinos visos galimybės“, jei Ankara konstruktyviai neįsitrauks į derybas.

„Brexit“ grįžta

ES lyderiai labai nenori grįžti prie Jungtinės Karalystės derybų dėl prekybinių ryšių po „Brexit“ temos, bet penktadienį bus informuoti apie esamą derybų padėtį.

Vienas Europos pareigūnas patvirtino, kad Airijos premjerui Michealui Martinui bus suteikta galimybė išdėstyti savo susirūpinimą dėl Londono pastangų perrašyti su Bendrija sudarytą „Brexit“ susitarimą.

Švedijos premjerui Stefanui Lofvenui dėl artimojo netekties susitikime atstovaus Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin, o E. Macronas dėl įsipareigojimų Paryžiuje nedalyvaus antrą viršūnių susitikimo dieną.

Viršūnių susitikimas turėjo vykti praeitą savaitę, bet Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Ch. Michelis jį nukėlė, kai turėjo izoliuotis, jo apsaugos darbuotojui nustačius koronavirusą.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Į avansceną žengia dešinieji

Seimo rinkimus laimėjo dešiniosios jėgos. Paaiškėjus galutiniams rezultatams šią naktį buvo paskelbta bendra...

Po rinkimų Seime dirbs daugiau moterų nei iki šiol

Naujajame parlamente dirbs 103 vyrai ir 38 moterys, jie sudarys atitinkamai 73% ir 27%.

Baltarusijoje prasideda nacionalinis streikas

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja paskelbė, kad pirmadienį Baltarusijoje prasideda...

Į Seimą perrinkta 80 kadenciją baigiančių parlamentarų 

Į Seimą perrinkta daugiau nei pusė dabartinių parlamentarų, su jais parlamente dirbs 61 naujokas.

J. Blažytė koalicijos partnerių programose mato utopinių pažadų

Centro dešinės koaliciją formuosiančių partijų programose yra ir utopinių pažadų, kuriuos įgyvendinus kiltų...

G. Nausėda su politinių partijų lyderiais aptars naujos Vyriausybės formavimą 

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitinka su politinių partijų lyderiais aptarti naujos Vyriausybės...

ES investicijos – veiksminga injekcija regionuose veikiančioms įmonėms Verslo tribūna

ES finansavimo priemonės gali stipriai prisidėti prie verslo konkurencingumo ir sėkmingos plėtros, atverdamos...

Armėnija ir Azerbaidžanas dar kartą susitarė dėl paliaubų

Armėnija ir Azerbaidžanas dar kartą susitarė sudaryti „humanitarines paliaubas“ konflikte dėl Kalnų...

Ž. Mauricas: Lietuvos ekonomikai gali būti naudinga, kad kairiuosius keičia dešinieji

Lietuvos ekonomikai naudinga, kad koronaviruso pandemijos pradžioje valdžios vairą laikė labiau išlaidauti...

Valdžia sukasi į moterų vedamą centro dešinę

Po pastarųjų aštuonerių buvimo opozicijoje metų į valdžios viršūnę grįžta konservatoriai, į koaliciją...

Seimo rinkimų antrasis turas: politikai, laimėję vienmandatėse apygardose

Sekmadienį įvyko antrasis Seimo rinkimų turas 68 vienmandatėse apygardose iš 71-os. Daugiausiai mandatų jame...

Opoziciniai konservatoriai laimėjo Seimo rinkimus ir buria koaliciją su liberalais

Opozicijoje esantys konservatoriai laimėjo Seimo rinkimus ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios...

Politologai: tai buvo standartiniai Vakarų Europos rinkimai

Šie Seimo rinkimai buvo standartiniai Vakarų Europos rinkimai, kai valdžia nepatenkinti rinkėjai atsisuko į...

I. Šimonytė: susitarti sieksime kuo greičiau

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą vedanti Ingrida Šimonytė teigė, kad koalicinį...

A. Armonaitė: laukiame kvietimo į koaliciją

Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos pirmininkė, teigia besidžiaugianti partijos pasirodymu rinkimuose.

Verslo aplinka
2020.10.25
R. Karbauskis: pripažįstam pralaimėjimą

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sekmadienio vakarą pripažino...

Verslo aplinka
2020.10.25
Konservatoriai imasi formuoti koaliciją su liberalais

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis ir sąrašą vedanti...

Verslo aplinka
2020.10.25
Pasaulyje skaičiuojami nauji koronaviruso rekordai, šalys griežtina ribojimus 1

Koronaviruso pandemija vis smarkiau graso visam pasauliui: savaitgalį skirtingose valstybėse pranešama apie...

Verslo aplinka
2020.10.25
M. Jurkynas: ir dėdė ar kaimynas pasakytų, kad matome centro dešinės pirmenybę

Mindaugas Jurkynas, Vytauto didžiojo universiteto (VDU) politologas, „Laisvės TV“ eteryje sako, kad matyti...

Verslo aplinka
2020.10.25
V. Ališauskas: dėl valdančiosios koalicijos laukia sunkios derybos

Dar nenuskaičiavus visų biuletenių, Vytautas Ališauskas, Vilniaus universiteto profesorius, sako, kad...

Verslo aplinka
2020.10.25

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus