Vyriausybė pernai atnaujinta pažeidžiant Konstituciją, bet jai leista baigti kadenciją

Bylą pagal Seimo narių grupės kreipimąsi KT rašytinio proceso tvarka nagrinėjo beveik dvi savaites ir penktadienį paskelbė savo galutinę išvadą.

Opozicijai priklausantys parlamentarai KT dar pernai rudenį apskundė 2019 m. rugpjūčio 20 d. Seimo priimtą protokolinį nutarimą „Dėl įgaliojimų Vyriausybei suteikimo iš naujo“.

Savo išvadoje KT sutiko su Seimo narių išsakytais argumentais, kad pagal Konstituciją Vyriausybė, kurioje pasikeitė daugiau kaip pusė ministrų, iš naujo įgaliojimus veikti Seime gali gauti tik kai parlamentarai priima atitinkamą nutarimą, o ne protokolinį nutarimą: „KT padarė išvadą, kad Seimo priimtasis protokolinis nutarimas pagal turinį, formą ir priėmimo būdą neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų tvirtinti iš naujo Vyriausybės įgaliojimus, kai jame pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų.“

Todėl KT paskelbė, kad Seimo pernai rugpjūtį priimtasis protokolinis nutarimas prieštarauja Konstitucijai. Jos neatitinkančiu paskelbtas ir Seimo Statuto straipsnis, kuriuo vadovaujantis buvo patvirtintas toks protokolinis nutarimas.

Tačiau kartu Dainius Žalimas, KT pirmininkas, penktadienį Teismo posėdyje paskelbė, kad šis priimtasis KT nutarimas įsigalios ne iškart, bet tik nuo š. m. gruodžio 23 d., tai yra tik tuomet, kai po šį rudenį vyksiančių naujojo Seimo rinkimų jau bus pasibaigę S. Skvernelio vadovaujamos XVII Vyriausybės įgaliojimai. Tokį KT sprendimą padiktavo siekis „nesukelti neigiamų teisinių pasekmių, nes jeigu nutarimas įsigaliotų iškart, galėtų susidaryti teisinio reguliavimo vakuumas“, mat dabartinė Vyriausybė tuomet automatiškai netektų įgaliojimų ir valstybėje neliktų Konstitucijoje numatytos ypatingos svarbos vykdomosios valdžios institucijos, o tai, anot KT, „teisiškai yra nepriimtina“.

Taigi, anot KT pirmininko, Teismas, atidėdamas savo nutarimo įsigaliojimą, nesuteikia teisės abejoti dabartinės Vyriausybės įgaliojimais bei jos priimamais sprendimais, kartu ir kelti klausimą dėl kabineto legimumo. Jam leidžiama baigti kadencija. Kartu Seimui palikta laiko pataisyti Statutą pagal Konstitucijos reikalavimus ir ateityje sprendžiant klausimą dėl Vyriausybės įgaliojimų atnaujinimo, vadovautis jau deramai pakoreguota teisine baze.

Remdamasis Konstitucija, po prezidento rinkimų pernai vasarą S. Skvernelis grąžino Vyriausybės įgaliojimus naujajam prezidentui Gitanui Nausėdai.

Įgaliojimų suteikimo iš naujo Vyriausybei prireikė, nes nuo S. Skvernelio vadovavimo kabinetui pradžios 2016 m. gruodį pasikeitė daugiau nei pusė ministrų.

Pernai liepą pasirašius naują koalicinę sutartį, Vyriausybės nariais tapo du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai – vietoj susisiekimo ministro Roko Masiulio paskirtas Jaroslavas Narkevičius, vidaus reikalų ministre tapo Rita Tamašunienė, pakeitusi Eimutį Misiūną. Žemės ūkio ministru vietoje valstiečio-žaliojo Giedriaus Surplio tapo socialdarbietis Seimo narys Andrius Palionis.

Įgaliojimai S. Skvernelio vadovaujamam ministrų kabinetui suteikti vienu balsavimu remiantis Seimo statuto nuostata, numatančia tokią procedūrą, jeigu nesikeičia Vyriausybės programa.

Opozicijos politikai teigė, kad parlamentas turėjo taikyti ilgesnę Vyriausybės programos tvirtinimo procedūrą.

Rašyti komentarą 0