2020-08-23 18:19

Minske protestuoti susirinko daugiau kaip 100.000 žmonių

Sergei Gapon (AFP/„Scanpix“ nuotr.)
Sergei Gapon (AFP/„Scanpix“ nuotr.)
Baltarusijos sostinėje Minske sekmadienį 14 val. prasidėjo „Naujosios Baltarusijos eitynės“, kurių organizatoriai šalies valdžiai ketina pareikšti kelis reikalavimus, įskaitant „visų suimtųjų ir politinių kalinių išlaisvinimą, kaltųjų dėl kankinimų ir nužudymų teisminį persekiojimą ir prezidento Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimą“.

„Tut.by“ praneša, kad į akcijos vietoje Nepriklausomybės aikštėje Baltarusijos sostinės centre, susirinko dešimtys tūkstančių žmonių.

 

Mitinge turėtų pasisakyti Opozicijos koordinavimo tarybos, įkurtos kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos iniciatyva, vadovai.

Kaip skelbia žiniasklaida, rengdamosi protesto akcijai, kuriai miesto valdžia nėra išdavusi leidimo, Baltarusijos teisėsaugos institucijos sugriežtino saugumo priemones Minsko centre.

Pagrindinės pajėgos sutelktos prie Nepriklausomybės aikštės, pranešė naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas, matęs šarvuotų sunkvežimių, omonininkų autobusų, furgonų sulaikytiesiems vežti ir vandens patrankų.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/559?placement=

Teisėsaugos pareigūnai apsiginklavę guminėmis lazdomis ir metaliniais skydais.

Išvažiavimus blokuoja kelių milicijos patruliai, dalis važiuojamosios dalies užtverta plastikiniais blokais.

Taip pat sugriežtintos saugumo pajėgos prie Baltarusijos prezidento administracijos pastato, kurį apsupo milicininkai. Čia taip pat pastebėti omonininkų autobusų.

17.53: Opozicijos atstovė ragina protestuotojus Minske neprovokuoti kariškių

Baltarusijos opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė Marija Kolesnikova paragino protesto akcijos Minske dalyvius neiti prie stelos „Minskas – miestas-didvyris“ ir neprovokuoti jėgos struktūrų atstovų.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
„Prašau, apsisukame ir pereiname, neikime prie stelos. Prašau, nevykdykime provokacijų, išlikime ramūs. Mūsų saugumas ir gyvybės – svarbiausia vertybė“, – kreipdamasi į susirinkusiuosius su M. Kolesnikova.

Tuo metu Baltarusijos teisėsaugos tarnybos opozicijos Minsko centre surengtos protesto akcijos dalyviams pareiškė, kad gali būti panaudotos specialiosios priemonės.

Kaip iš įvykio vietos pranešė „Interfax“ korespondentas, jėgos struktūros per garsiakalbius, įrengtus ant administracinių pastatų palink Didžiojo tėvynės karo muziejų pranešė susirinkusiems žmonėms , kad akcija yra neteisėta.

„Gerbiamieji piliečiai, jūs pažeidžiate viešąją tvarką. Neverskite imtis fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių. Prašome išsiskirstyti“, – skelbiama per garsiakalbius.

Tuo metu karių skaičius aplink muziejų auga: kariai formuoja papildomą grandinę, aplink muziejų pastatyta spygliuotos vielos tvora.

Parke prie muziejaus sustatyta kelios dešimtys karinių sunkvežimių.

17.30: S. Lavrovas:  A. Lukašenkos pralaimėjimo neįmanoma įrodyti be tarptautinių stebėtojų

Aliaksandro Lukašenkos pralaimėjimo Baltarusijos prezidento rinkimuose įrodyti neįmanoma dėl to, kad rinkimų nestebėjo tarptautiniai stebėtojai, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Dėl Vakarų nepriklausomais laikomų stebėtojų nebuvimo labai sunku ką nors įtikinti, kad prezidento rinkimų rezultatas buvo visiškai priešingas tam, kas buvo paskelbta“, – sekmadienį kalbėjęs visos Rusijos jaunimo švietimo forume „Prasmių teritorija“ sakė ministras.

Jo teigimu, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija „užėmė pozą“ ir ėmė „iš aukšto teigti, kad štai esą jūs mus pakvietėte ne tuo laiku, kuriuo mes norėjome“. „Juos pakvietė – jie turėjo atvažiuoti. Ten nebuvo apribojimo, kiek stebėtojų gali atvažiuoti. Jie galėjo, man rodos, į kiekvieną apylinkę po vieną ar du stebėtojus siųsti. Jie atsisakė!“ – pareiškė S. Lavrovas.

Jis yra įsitikinęs, kad „jeigu jie būtų laikęsi visų sutartų principo dėl to, kad kiekviena šalis turi kviesti stebėtojų, jeigu jie būtų atvažiavę, užprotokolavę ir užfiksavę pažeidimų, kaip nepriklausomi – pabrėšiu – stebėtojai, tuomet veikiausiai jie turėtų daugiau teisių mėginti prastumti savo vertinimus“.

S. Lavrovas taip pat pažymėjo, kad stebėtojai iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių nemano, kad buvo kažkokių pažeidimų, kurie galėjo turi įtakos galutiniam rinkimų rezultatui. Be to, jis priminė, kad „yra opozicijos vertinimas, kuri teigia, kad viskas yra priešingai: rezultatas yra ne 80-10, o 10-80 Tichanovskajos naudai“.

Rusijos užsienio reikalų ministras taip pat pabrėžė, kad „rinkimai Baltarusijoje buvo gana radikalios opozicijos „radare“, įskaitant ir opozicijos, kuri tiesiogiai susijusi su mūsų vakarų partneriais“. „Ir tai buvo pastebima, tai matėsi“, – sakė S. Lavrovas.

17.21: Milicija ragina protestuotojus Minske išsiskirstyti, perspėja apie specialiąsias priemones

Baltarusijos teisėsaugos tarnybos opozicijos Minsko centre surengtos protesto akcijos dalyviams pareiškė, kad gali būti panaudotos specialiosios priemonės.

Kaip iš įvykio vietos pranešė „Interfax“ korespondentas, jėgos struktūros per garsiakalbius, įrengtus ant administracinių pastatų palink Didžiojo tėvynės karo muziejų pranešė susirinkusiems žmonėms , kad akcija yra neteisėta.

„Gerbiamieji piliečiai, jūs pažeidžiate viešąją tvarką. Neverskite imtis fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių. Prašome išsiskirstyti“, – skelbiama per garsiakalbius.

Tuo metu karių skaičius aplink muziejų auga: kariai formuoja papildomą grandinę, aplink muziejų pastatyta spygliuotos vielos tvora.

16.40: ES tikisi, kad Baltarusijoje pavyks išvengti „antrosios Ukrainos“

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Josepas Borellis (Žozepas Borelis) sekmadienį perspėjo, kad negalima leisti Baltarusijai tapti „antrąja Ukraina“, ir pridūrė, jog būtina turėti reikalų su prezidentu Aliaksandru Lukašenka.

Briuselis nepripažįsta rugpjūčio 9 dieną įvykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, po kurių kilo masinių protestų prieš Maskvos remiamo ir Baltarusiją 26 metus valdančio A. Lukašenkos triuškinamą pergalę.

Tačiau Ukrainoje „įtampa tarp Europos ir Rusijos buvo išspręsta šaudant, smurtu ir Ukrainos teritorine dezintegracija, kuri trunka iki šios dienos“, laikraščio „El Pais“ sekmadienio leidiniui sakė J. Borellis. – Baltarusių problema šiandien nėra būtinybė rinktis tarp Rusijos ir Europos, o užsitikrinti laisvę ir demokratiją. Europa neturi ketinimo paversti Baltarusiją antrąja Ukraina.“

16.00 Valdžios atstovai ragina skirstytis

Minske Nepriklausomybės aikštėje jau susirinko apie 100.000 žmonių, jie skanduoja „Išeik“, "Laisvės". Valdžios atstovų skelbia, kad renginys yra neteisėtas, ir prašo išsiskirstyti, rašo „Tut.by“. Jie ragina neprovokuoti ir neversti naudotis jėgos. Žmonės tokius skelbimus atsako švilpimu. Aikštės prieigose susitelkę jėgos struktūrų atstovai su specialia įranga.

Lietuva solidarizuojasi su baltarusiais.

Lietuvoje sekmadienį vyks solidarumo su protestuojančiais baltarusiais akcija „Laisvės kelias“. Apie 50.000 žmonių sudarys maždaug 32 kilometrų ilgio gyvą grandinę nuo Vilniaus centro iki sienos su Baltarusija.

Renginys vyks minint Baltijos kelio metines. 1989 m. rugpjūčio 23 d. daugiau nei milijonas žmonių sustojo grandinėje nuo Vilniaus iki Talino, reikalaudami atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

Baltarusijoje jau beveik dvi savaites vyksta masiniai protestai prieš oficialius prezidento rinkimų rezultatus, kuriais remiantis, šeštai kadencijai su 80,1 % balsų buvo perrinktas A. Lukašenka, o jo varžovė opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja esą surinko 10,12 % balsų.

Iš viso per protestus sulaikyta apie 7.000 žmonių. Šimtai jų nukentėjo sulaikymo metu. Keturi žmonės neteko gyvybių. Šiuo metu nėra informacijos, kad kieno nors iš teisėsaugos pareigūnų, panaudojusių perteklinę jėgą, atžvilgiu būtų pradėta baudžiamųjų bylų.

Nuo rugpjūčio 13-osios protestai ir streikai prasidėjo ir daugybėje Baltarusijos bendrovių.

52795
130817
52791