Baltarusijos krizė – galimybė ES pademonstruoti užsienio politikos raumenis

Dmitrijus Loveckio (AP / „Scanpix“) nuotr.

Istoriniai įvykiai Lietuvos pašonėje yra galimybė parodyti, kaip Europos Sąjunga (ES) gali aktyviai veikti tarptautinėje arenoje, juolab kad tik suformuota naujoji Europos Komisija (EK) išsikėlė tikslą tapti aktyvesne geopolitine žaidėja.

Trečiadienį 27 ES lyderiai virtualioje vaizdo konferencijoje ketina aptarti smurtą prieš taikius protestuotojus po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų. ES jau pareiškė, kad rugpjūčio 9 d. vykę šalies prezidento rinkimai „nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi“. Nors Bendrijos galimybės veikti yra ribotos, suplanuotas ir tikslingas atsakas gali nulemti protestų baigtį ir įtvirtinti ES vaidmenį tarptautinėje arenoje.

Pastarąjį dešimtmetį ES išgyveno ne vieną tarptautinį sukrėtimą, pradedant euro zonos skolų krize ir baigiant Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Bendrijos. ES ne vienus metus turi laviruoti tarp Kinijos ir JAV bei grėsmę Europai tebekeliančios Rusijos. 2016 m. prezidentu išrinkus Donaldą Trumpą, kuris akcentavo politikos liniją „Amerika – pirmiausia“ ir dažnai nederindavo savo pozicijos su sąjungininkais, ES nebegalėjo ir nebenorėjo pasikliauti tik JAV galia, todėl naujai išrinkta EK pirmininkė Ursula von der Leyen akcentavo ES savarankiškumą.