O gal ekonomikos prognozuotojai ne taip jau ir klydo?

Publikuota: 2020-08-09
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas

Praeitą savaitę skelbtas antrojo ketvirčio Lietuvos BVP pokytis buvo pozityviausia savaitės naujiena iš ekonomikos padangių. Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką antrąjį ketvirtį BVP smuko vos 5,1% palyginus su pirmuoju. Daugelis tikėjosi, kad ekonomika smuks daug stipriau, mat antrąjį ketvirtį karantinas paveikė labiausiai. Ar tai reiškia, kad viskas gerai, ir palyginus lengvai pragyvenome ekonomikos nuosmukį?

Atsakymas į šį klausimą skiriasi priklausomai nuo to, ką laikysime svarbiausia ekonomikoje, t.y. kas iš esmės lemia šalies ekonominę gerovę – ekonomikos augimą, didesnes pajamas ir mažą nedarbą. Diskusijose apie esamą ekonominę padėtį paprastai vyrauja įvairūs trumpojo laikotarpio veiksniai ir juos atspindintys rodikliai – prekybos, pramonės produkcijos apimtys, prekių ir paslaugų paklausa, vartotojų lūkesčiai, panaikintų ir naujų darbo vietų skaičius. Pagal daugelį iš šių rodiklių atrodome visai neblogai, o palyginus su kitomis ES šalimis – net ir puikiai.

Taip yra dėl įsivyravusio požiūrio, kad jei galvojame apie ekonomikos padėtį čia ir dabar, o ne kažkada po 10 metų, tai svarbiausi ją lemiantys veiksniai iš esmės yra vartotojų lūkesčiai bei jų nulemta vartojimo prekių ir paslaugų paklausa. Jei žmonės mano, kad šalies ekonominė ir jų finansinė ateities yra šviesi, jie perka ir vartoja. Tai reiškia didesnes pajamas įmonėms, kurios gali išlaikyti žmones ir mokėti jiems atlyginimus. Tai atsispindi ir didesnis BVP, kuris sukonstruotas taip, jog jame didžiąją dalį (Lietuvoje apie du trečdalius) sudaro namų ūkių vartojimas. Todėl ir valdžia, ekonomikos stimuliavimą, kai jo prisireikia čia ir dabar, paprastai nukreipia į vartojimo skatinimą.

Tačiau tai tik viena medalio pusė. Jei lūkesčiai ir vartojimas yra svarbūs veiksniai trumpuoju laikotarpiu, tai galvojant apie ilgalaikius procesus, lemiantieji veiksniai yra investicijos ir produktyvumas. Didelius žmonių pajamų skirtumus tarp, pavyzdžiui, Lietuvos ir Vokietijos pirmiausia lemia ne skirtingas vartojimo lygis, o skirtingas investicijų ir jų nulemto ekonomikos produktyvumo lygis. Šalies pajamos auga ne dėl to, kad daug suvartojama, o dėl to, kad daug pagaminama ir sukuriama.

Investicijų tendencijas šalyje ne taip lengva užfiksuoti kaip vartojimą ir jo pokyčius. Investicijas parodančius rodiklius sunkiau suskaičiuoti, todėl jie statistikoje atsilieka. Pavyzdžiui, materialines investicijas (investicijos į ilgalaikį materialinį turtą) žinome dar tik šių metų pirmojo ketvirčio, o jis nelabai ką sako. Tačiau žvilgtelint į kitus, netiesioginius investicijas parodančius rodiklius, vaizdas nėra toks pozityvus.

Vartotojų lūkesčiai lemia vartojimo prekių paklausą. Tačiau investicijoms svarbesni yra investuotojų ir įmonių lūkesčiai – kaip jie mato ilgalaikę šalies ekonominę perspektyvą ir galimybes investuoti? Statistikos departamento skaičiuojami verslo tendencijų ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai rodo, kad verslo požiūris į ekonominę padėtį ir jos ateitį yra mažiau optimistiškas nei vartotojų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mažiau krito metų pradžioje ir greičiau atsistatė palyginus su paslaugų, pramonės ir statybos pasitikėjimo rodikliais, kurie išlieka neigiami. Panašią tendenciją rodo ir Investuotojų forumo užsienio kapitalo bendrovių vadovų pasitikėjimo tyrimas, pagal kurį net 60% apklaustųjų mano, kad netolimoje ateityje sumažės kapitalo investicijos bei įmonės produktų paklausa. Įmonių vadovai gerokai atsargiau vertina ir augimo galimybes.

Yra ir daugiau ženklų. Lietuvos bankas, komentuodamas naujausias šalies ekonomikos tendencijas, užsiminė, kad padėtis su investicijomis gali būti ne tokia pozityvi, kaip antrojo ketvirčio BVP rodiklis. Pirma, Lietuvoje stipriai mažėja importas, o pirmiausia – investicinių prekių importas, t.y. gamybos įrenginių, bei žaliavų ir kitų gamyboje naudojamų produktų importas. Tai rodo, kad ženklas, kad įmonės jau mažina investicijas. Antra, sparčiau nei įprastai auga gyventojų ir įmonių indėliai bankuose. Viena vertus, tai gali rodyti norą taupyti ir pasiruošti nenumatytiems sunkumams ateityje. Kita vertus – tai gali reikšti, kad įmonės atsargiai vertina ateitį ir nenori investuoti. Tad gali būti, kad ekonomikos prognozuotojai ne taip jau ir klydo, kai buvo nusiteikę pesimistiškiau nei tik minus 5% BVP.

Tad nors trumpalaikius ekonomikos svyravimus lemia vartotojai, jų lūkesčiai ir vartojimas, stabilios ir augančios ekonomikos pagrindas ne čia. Vertinti šalies ekonominę padėtį atsižvelgiant tik į juos reiškia pražiūrėti esminius ir ilgalaikius ekonominę gerovę lemiančius veiksnius. Nors Lietuvos ekonominė padėtis pagal trumpus rodiklius ir atrodo pozityviai, tačiau dar iš esmės nežinome, kaip ekonominis nuosmukis atsilieps investicijoms ir ilgalaikiam šalies ekonomikos augimui.

Ankstyvieji ženklai rodo, kad padėtis gali būti ne tokia šviesi, kaip rodo antrojo ketvirčio BVP rodiklis. Tad vartojimas užlopytas pigiais pinigais gali pagelbėti tiek, kiek gelbėja pleistras, užklijuotas ant žaizdos. Tikrajam ekonomikos gydymui reikalingi visi jos veikėjai ir jų veiklos normalizavimasis. Tarp jų ir tų, kurie tiki ekonomika ir jos perspektyvomis, kurie rizikuoja savo pinigais ir investuoja į tolimą ateitį.

Komentaro autorius — Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV žiniasklaida: D. Trumpas daug metų vengė mokėti mokesčius 11

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, sekmadienį sulaukė įtarimų, kad prieš tapdamas JAV prezidentu daug metų...

Per parą nustatyti 105 nauji koronaviruso atvejai, vienas žmogus mirė

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 105 nauji koronaviruso atvejai, vienas žmogus mirė, pirmadienį BNS...

G. Nausėda su E. Macronu tikisi išsamios diskusijos apie santykius su Rusija

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikisi su į Vilnių atvykstančiu Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu...

R. Lapinskas: mūsų ateičiai reikia žaliosios energetikos „prastūmėjų“ Premium 1

Pastaraisiais metais „tikrųjų žaliųjų“ partijos užima reikšmingas vietas Europos šalių politinėse sistemose.

LB naujausia prognozė: šiemet BVP susitrauks 2%, kitąmet atšoks 3,1%

Lietuvos banko (LB) naujausioje makroekonomikos prognozėje nurodoma, kad 2020 m. šalies bendrasis vidaus...

Rugpjūtį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,5% 

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta be PVM 2020 m. rugpjūtį sudarė...

Prekyba
10:46
FNTT atliko kratas kompiuterine technika prekiaujančioje įmonėje 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Vilniaus apygardos valdyba, vadovaujant Vilniaus apygardos...

Prekyba
10:29
Baltarusijoje sekmadienį per protestus sulaikyta per 260 žmonių

Baltarusijoje sekmadienį per protesto akcijas buvo sulaikyta per 260 žmonių, pranešė žmogaus teisių centras...

Nuo koronaviruso pasaulyje jau mirė per milijoną žmonių 3

Nuo gruodžio, kai Kinijoje atsirado naujasis koronavirusas, jis visame pasaulyje nusinešė daugiau kaip...

Lietuvoje lankosi Prancūzijos prezidentas E. Macronas

Šiandien į Lietuvą su darbo vizitu atvyksta Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. Tai yra trečias...

„Littelfuse LT“ gaminiams – prestižinis „General Motors“ įvertinimas Verslo tribūna 1

Kiekvienais metais JAV automobilių pramonės gigantė „General Motors“, skelbia aukščiausios kokybės produktus...

Pramonė
06:00
Karantinas nestabdė apsukų: portalo Rekvizitai.lt “TOP Įmonės” 2020 arčiau vartotojo Verslo tribūna

Verslo portalas Rekvizitai.lt skelbia 2020 metų TOP įmones. UAB “Rekvizitai” kiekvienais metais atrenka...

Mes irgi norėtume jų mažiau

Naujasis Seimas neturėtų siekti kaitalioti verslo sąlygų, o priimdamas jam svarbius sprendimus turėtų...

ES bendrovės ruošiasi chaotiškoms Briuselio ir Londono skyryboms Premium

Jungtinei Karalystei (JK) paskelbus, kad ji gali ir nesilaikyti su Europos Sąjunga (ES) jau pasirašytos...

ES kova su JAV technologijų titanais pasiekė naujas aukštumas: debesis Premium

Europos Komisija (EK) jau ėmėsi veiksmų, siekdama teisingiau (Europos požiūriu) apmokestinti JAV technologijų...

Pasaulis sunerimęs dėl įsiplieskusių karo veiksmų tarp Armėnijos ir Azerbaidžano 16

Armėnija ir Azerbaidžanas skelbia prieštaringą informaciją apie susirėmimus Kalnų Karabacho ir Azerbaidžano...

Verslo aplinka
2020.09.27
JAV kompanijos apskundė teismui D. Trumpo muitus Kinijos prekėms

Maždaug 3.500 JAV kompanijų, įskaitant tokias kaip „Tesla“, „Ford“, „Home Depot“, padavė į teismą prezidento...

Verslo aplinka
2020.09.27
Šveicarija renkasi likti Šengeno zonoje

Šveicarija referendumu atmeta siūlymą atšaukti susitarimą su ES dėl laisvo žmonių judėjimo.

Verslo aplinka
2020.09.27
JK verslo organizacija nori prekybos sutarties su ES

ES ir Jungtinės Karalystės prekybos sutartis po „Brexit“ turi būti sudaryta, pareiškė svarbi JK verslo...

Verslo aplinka
2020.09.27
Prezidentui E. Macronui Lietuvos visuomenės raginimas užtarti Baltarusiją

Daugelis Lietuvių menininkų ir mokslininkų kreipėsi į Prancūzijos prezidentą prašydami atkreipti dėmesį į...

Verslo aplinka
2020.09.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus