Referendumo įstatymas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai

Šis KT nutarimas Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2021 m. liepos 1 d., todėl iki šios datos galios dabartinės redakcijos Referendumo įstatymas, o Seimas turės priimti Referendumo konstitucinį įstatymą.

„Kadangi Referendumo įstatymas buvo išdėstytas nauja redakcija, iš esmės nustatant naują konstitucinį reguliavimą, jis turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas. Ir pati priėmimo tvarka turėjo būti kaip konstitucinio įstatymo, ir forma – tai nėra bet koks, o konstitucinis įstatymas“, – žurnalistams po paskelbimo sakė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Grupė parlamentarų kreipėsi į KT prašydami įvertinti Referendumo įstatymo priėmimo procedūrą, nes jis įtrauktas į Seimo 2012 m. patvirtintų konstitucinių įstatymų sąrašą.

Tuo tarpu 2018-aisiais priimant naują šio įstatymo redakciją taikyta įprasta teisės aktų priėmimo procedūra – įstatymas priimtas Seimo narių balsų dauguma, esant kvorumui.

KT konstatavo, kad 2018 m. gruodį priimto naujo Referendumo įstatymo redakcija pagal formą prieštarauja Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymui. Pats šis įstatymas yra konstitucinis.

Savo nutarime KT taip pat pažymėjo, kad iš dešimties konstitucinių įstatymų, įrašytų į konstitucinių įstatymų sąrašą, Seimo kol kas yra priimtas vienas – 2014 m. Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.

Anot kreipimosi autorių, minimas Referendumo įstatymas turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas – už jį turėjo balsuoti daugiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras, o pakeisti jau galėtų ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių.

Toks reikalavimas dėl konstitucinių įstatymų priėmimo įtvirtintas Konstitucijoje.

2018 m. gruodį priimant naujos redakcijos Referendumo įstatymą už jį balsavo 65 parlamentarai, prieš buvo du, 18 susilaikė. Įstatymas priimtas valdančių „valstiečių“, „socialdarbiečių“ ir Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narių balsais.

Pasak KT pirmininko, Teismo nutarimas bus paskelbtas beveik po metų ir iki tol galios dabartinis Referendumo įstatymas, o per tą laiką Seimas privalo priimti naują konstitucinį Referendumo įstatymą, nes priešingu atveju nuo kitų metų liepos net nebus galima inicijuoti referendumo.

„KT priimdamas savo nutarimus paiso ir reikalavimo, kad tie nutarimai neturi sukelti žalingų valstybei ir visuomenei pasekmių. Jeigu tas nutarimas įsigaliotų šiandien pat, joks referendumas Lietuvoje negalėtų būti net inicijuojamas, aš jau nekalbu apie jo vykdymą“, – atidėtą paskelbimo datą paaiškino D. Žalimas.

Anot jo, jei Seimas iki kitų metų liepos 1 d. nepriims naujo konstitucinio Referendumo įstatymo pagal nustatytas procedūras, „atsivers teisinio reguliavimo spraga ir referendumas nuo tos datos, kai įsigalios KT nutarimas, taps neįmanomu“.

KT savo nutarime taip pat pasisakė dėl konstitucinių įstatymų santykio su kitais teisės aktais ir išskyrė tris pamatinius valstybės aktus, kuriuos įvardijo esant aukščiau Konstitucijos, kurie niekada negali būti pakeisti ar panaikinti. Tai Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. nutarimas (Nepriklausomybės Aktas), 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos Aktas „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ bei Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracija.

„Šie aktai, kadangi yra pamatiniai aktai, priimti tuometinių aukščiausių Lietuvos valstybės institucijų, išreiškiančių tautos valią, jie apskritai negali būti keičiami, iš jų kyla pati Konstitucija“, – pažymėjo KT pirmininkas.

„Pagrindinė nuostata, kuri įtvirtinta 1918 m. Vasario 16 d. akte – nepriklausomybė ir demokratija, ir nuo jos neatskiriamas prigimtinis žmogaus teisių pobūdis apskritai negali būti keičiamas, tai yra virškonstitucinės galios aktai, ant jų remiasi bet kuri Lietuvos Konstitucija“, – teigė D. Žalimas.

„Lietuvos valstybės pamatiniai konstituciniai aktai (...) Konstitucijos požiūriu yra ikikonstituciniai steigiamojo (atkuriamojo) pobūdžio aktai, priimti Tautai atstovavusių ir jos valią įkurti (atkurti) nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę išreiškusių aukščiausiųjų institucijų. Todėl šie Lietuvos valstybės pamatiniai konstituciniai aktai, kaip pirminiai Lietuvos konstitucinės teisės šaltiniai, niekada negali būti pakeisti ar panaikinti“, – sakoma nutarime.