„Sutarta!“, skelbia ES Vadovų tarybos pirmininkas Ch. Michelis

Publikuota: 2020-07-21
Stephanie Lecocq („AP“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Stephanie Lecocq („AP“ / „Scanpix“) nuotr.

Europos Sąjungos vadovai po keturias dienas trukusių derybų antradienį susitarė dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto.

Papildyta detalėmis apie biudžetą.

„Sutarta!“, – „Twitter“ parašė C. Michelis.

„Mes tai padarėme! Europa stipri. Europa vieninga“, — spaudos konferencijos metu Briuselyje sakė EVT pirmininkas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel yra „labai patenkinta“ šiuo susitarimu ir bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu pasidžiaugė, kad ES šalių lyderiams pavyko susitarti.

Prancūzijos prezidentas pasidžiaugė tuo, kad buvo sukurtas mechanizmas bendrai skolai padidinti.

„Norėčiau, kad pamatuotume nuotolį, kurį pavyko įveikti per du mėnesius... Per du mėnesius mums pavyko susitarti“, — kalbėjo E. Macronas, ES Vadovų tarybos pasiektą susitarimą pavadinęs „istoriniu Europos ir euro zonos pokyčiu“.

ES atsigavimo fondą sudarys 390 mlrd. Eur, kurie šalims narėms bus išdalinti subsidijomis, o dar 360 mlrd. Eur sudarys paskolos. Naujoji ES daugiametė finansinė programa (DFP) 2021 – 2027 m. sieks 1,074 trln. Eur.

Iš viso ES lyderių derybų maratone susiderėtas finansinis paketas sieks 1,82 trln. Eur.

„Visi kartu pademonstravome, kad Europos projekto magija veikia. Kai manome, kad kažkas yra neįmanoma, dėka mūsų bendradarbiavimo ir pagarbos vienas kitam mes sugebame rasti išeitį“,– teigė EVT pirmininkas C. Michelis.

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė, pastebėjo, kad dažnai Europa yra kaltinama kaip daranti „per mažai ir per lėtai“, tačiau šįkart, anot EK pirmininkės, viskas yra kitaip.

„Mes derėjomės keturias ilgas dienas ir naktis, daugiau negu 90 valandų, tačiau buvo verta“, – sakė U. von der Leyen.

Šįkart dėl DFP susiderėti buvo ypač sunku dėl įvykusio „Brexit“. Nacionalinės vyriausybės ir ES institucijos turėjo daugiau kaip 10 mlrd. Eur kasmetinę skylę biudžete, palikta Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Bendrijos. JK buvo vieną tų šalių, kurie daugiausiai įneša į Bendrijos biudžetą.

VŽ primena, kad „taupusis ketvertas“, kurį sudaro Nyderlandai, Austrija, Danija ir Švedija priešinosi tam, kad EK skolintųsi finansų rinkose ir dalintų šiuos pasiskolintus pinigus kaip ES Bendrojo biudžeto išlaidas.

EVT pirmininkas, siekdamas nuraminti vadinamąjį taupųjį ketvertą (Austrija, Nyderlandai, Danija ir Švedija), ir gauti jų pritarimą dėl atsigavimo fondo dydžio, ir kitoje DFP išlaikė vadinamąsias išlygas (angl. „rebates“), pagal kurias valstybės, į ES biudžetą įnešančios daugiau lėšų, nei iš jo gauna, gali atsiimti dalį finansavimo. Iki pandemijos kitoje DFP siūlyta šias nuolaidas mažinti, tačiau, remiantis nauju ES lyderių susitartu projektu, kai kurios šalys (Nyderlandai, Austrija, Danija ir Švedija) gaus didesnes išmokas negu anksčiau teiktais pasiūlymais.

Nyderlandų premjerui Markui Rutte taip pat pavyko susitarti dėl taip vadinamo „stabdžių mechanizmo“, tai reiškia, kad Nyderlandai, ar bet kuri kita ES valstybė narė, galės paspausti stabdį ir blokuoti fondo lėšų dalybas, jeigu mano, kad šalis neįgyvendinta pasižadėtų reformų, kurias turėtų įgyvendinti, mainais į pinigus.

Po to kai šalys susitarė dėl biudžeto planų tarp ES valstybių narių vyks techninės diskusijos, o vėliau susitarimą turės ratifikuoti Europos Parlamentas.

Lietuvai didės išmokos žemės ūkiui

Derybų dėl ES biudžeto metu Baltijos šalims jame pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams. Lietuvos ūkininkams išmokos didės nuo dabartinių 177 Eur už ha iki 200 Eur už ha 2022 m.

Lietuvos prezidentas G. Nausėda didesnę paramą žemės ūkiui išskyrė kaip svarbiausią Baltijos šalių laimėjimą, kuris padės užtikrinti lygesnes konkurencijos sąlygas Europoje.

„Mes kol kas 100% šios spragos neužlopysime, bet padarysime didžiulį žingsnį į priekį. Aš džiaugiuosi, kad mano pažadas, kad mes kovosime dėl 196 Eur už ha virsta net 200 Eur už ha“, — antradienio naktį išplatintame komentare kalbėjo G. Nausėda.

„Galima vertinti tiesiogines išmokas vienaip ar kitaip, bet tai yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis ir aš kaip ekonomistas didžiulę svarbą teikiu lygioms konkurencijos sąlygoms“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Jeigu vienų šalių ūkininkai turi galimybes gauti, pavyzdžiui, šimtu eurų už ha didesnes tiesiogines išmokas negu Lietuvos ūkininkai, tai, mano akimis žiūrint, yra nelygios konkurencijos sąlygos ir su tuo reikia kovoti“, – pridūrė G. Nausėda.

G. Nausėda: unikali galimybė investuoti į modernizaciją

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, jog ES daugiametis biudžetas įgalins įgyvendinti Gerovės valstybės raidos kelią.

„Derybose siekiau, kad inovacijų ir žalinimo tikslų įgyvendinimui būtų užtikrintas tinkamas ES finansavimas tiek iš tradicinėmis politikomis vadinamų, sanglaudos ir žemės ūkio politikų, tiek iš naujai kuriamo ES Gaivinimo ir atsparumo instrumento“, — sakė prezidentas.

LR Prezidentūros pranešime pabrėžiama, kad palyginus su praėjusia finansine perspektyva, 2021-2027 m. Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. Eur daugiau, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma siekia 14,5 mlrd. Eur. Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą Lietuvai sugrįš 4 Eur ES paramos.

„Tai yra unikali galimybė Lietuvai investuoti lėšas į valstybės modernizaciją ir mūsų visų ateitį“, – sakė prezidentas.

Derybose dėl ES Daugiametės finansinės perspektyvos Lietuva pagrindinį dėmesį skyrė Sanglaudos ir žemės ūkio politikos finansavimui. Sanglaudos politikos įgyvendinimui Lietuvai skirta 6,2 mlrd. Eur. „Ypač svarbu pažymėti, kad atsižvelgta į mūsų nuosekliai keltą klausimą dėl Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimo įtakos šalies ekonomikos raidai“,  – teigė prezidentas.

Žemės ūkio finansavimui bus skirta iš viso 5 mlrd. Eur. Prezidentas pabrėžė, kad gera žinia yra tai, kad palyginus su ankstesne finansine perspektyva, skirta daugiau kaip 400 mln. Eur tiesioginėms išmokoms. Tai leis sparčiau užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams ES vidaus rinkoje.

ES skyrė 490 mln. Eur Ignalinos AE uždarymo projektui, o Kaliningrado specialiosios tranzito schemos įgyvendinimui – 189 mln. Eur finansavimą.  

Šalies vadovas pabrėžė, jog ES biudžete „Rail Baltica“ vystymui suteikta papildoma 1,4 mlrd. Eur suma. Lietuvos pastangomis išlaikytas dėmesys kariniam mobilumui, kuriam skirtas 1,5 mlrd. Eur finansavimas.

Lietuvos Prezidentas pasakė, kad ES šalių narių vadovai sutarė dėl vieningo ES atsako į pandemijos sukeltą sveikatos, socialinę bei ekonomikos krizę. Šiam tikslui kuriamas ES Gaivinimo ir atsparumo fondas, kuriame  Lietuvai skirta  2,4 mlrd. Eur. Šios lėšos bus naudojamos ekonomikos atsigavimui, struktūrinių reformų įgyvendinimui, inovacijoms, skaitmeninimui, žalios Lietuvos kursui. Kovai su klimato kaita iš Teisingo perėjimo fondo numatyta 243 mln. Eur tiems regionams, kurie susidurs su didžiausiais šioje srityje iššūkiais.

Šalies vadovas pažymėjo, kad prireikus Lietuva taip pat galėtų pasiskolinti iš Gaivinimo ir atsparumo fondo iki 4,7% nuo Lietuvos BVP arba 2,2 mlrd. Eur reformoms įgyvendinti.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
JAV teiks JT rezoliucijos projektą dėl ginklų embargo Iranui pratęsimo

Jungtinės Valstijos ateinančią savaitę pateiks Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai rezoliucijos projektą, kuriuo...

Verslo aplinka
2020.08.06
JAV naujų paraiškų dėl nedarbo išmokų skaičius sumažėjo iki 1,19 mln. per savaitę

Jungtinėse Valstijose praėjusią savaitę pirmą kartą dėl nedarbo išmokų besikreipusių gyventojų skaičius...

Verslo aplinka
2020.08.06
Baltarusijos prezidento rinkimuose Lietuvoje kol kas balsavo apie 30 žmonių 

Baltarusijos ambasadoje Lietuvoje per išankstinį balsavimą prezidento rinkimuose savo valią kol kas išreiškė...

Verslo aplinka
2020.08.06
Teismas atmetė 240 mln. Eur Lietuvos ieškinį prieš „Veolia“ ir „Icor“

Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti Energetikos ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikai,...

Pramonė
2020.08.06
Minske prie Lietuvos ambasados buvo sulaikyta S. Tichanovskajos patikėtinė

Minske prie Lietuvos ambasados buvo sulaikyta kandidatės į Baltarusijos prezidentus Svetlanos Tichanovskajos...

Verslo aplinka
2020.08.06
G. Nausėda: dėl prastų matematikos rezultatų sistemines problemas turės spręsti naujas ministras

Dėl prastų matematikos rezultatų būtina spręsti sistemines problemas, tą turės daryti naujasis švietimo,...

Verslo aplinka
2020.08.06
Suomijoje prasideda antroji COVID-19 pandemijos banga 1

Suomijoje vėl spartėja naujojo koronaviruso plitimas, ketvirtadienį pranešė sveikatos apsaugos pareigūnai,...

Verslo aplinka
2020.08.06
G. Nausėda ragina A. Verygą greičiau baigti poilsiauti ir pateikti paaiškinimą 2

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą greičiau baigti poilsiauti,...

Verslo aplinka
2020.08.06
Atvykus į šalį iš rizikos zonoms priskiriamų šalių Vokietija reikalaus koronaviruso testo

Vokietija nuo šeštadienio reikalaus, kad žmonės, atvykstantys iš koronaviruso rizikos zonoms priskiriamų...

Verslo aplinka
2020.08.06
Išsirikiuos kandidatus į Seimą keliančios partijos Premium

Penktadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) baigs priiminėti pareiškinius dokumentus iš partijų, keliančių...

Verslo aplinka
2020.08.06
Panaudota beveik 18% ekonomikos skatinimo priemonėms numatytos sumos 1

Iš Ekonomikos skatinimo plane numatytų papildomų 4,9 mlrd. Eur šiuo metu panaudota 863 mln. Eur, skelbia...

Finansai
2020.08.06
Lenkijoje – naujas per parą nustatytų COVID-19 atvejų rekordas

Lenkijoje per pastarąją parą nustatyti 726 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, ir šis skaičius...

Verslo aplinka
2020.08.06
Paskelbti naujausi advokatų reitingai: aiški lyderė – „Sorainen“ Verslo tribūna 6

Tarptautinio teisės žinyno „Chambers Europe“ šių metų reitinguose pirmoje pozicijoje įsitvirtino teisės firma...

Paslaugos
2020.08.06
Viešinimo konkursų laimėtojai: nuo „vip communications“, „Fabulos“ iki „Carat“ Premium

2011–2018 m. labiausiai viešuosiuose pirkimuose sekėsi komunikacijos paslaugų agentūrai „vip communications“...

Rinkodara
2020.08.06
Viešinimo paslaugų pirkimo lyderiai – Kaunas, oro uostai ir Lietuvos paštas 1

2011–2018 m. labiausiai viešuosiuose pirkimuose sekėsi komunikacijos paslaugų agentūrai „vip communications“...

Rinkodara
2020.08.06
Ekspertai: dėl prastai išlaikyto matematikos egzamino – tūkstančiai laisvų studijų vietų

Dėl prastų valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatų aukštosiose mokyklose šiemet liks keli...

Verslo aplinka
2020.08.06
Lenkijos prezidentu antrai kadencijai prisaikdintas A. Duda

Lenkijos prezidentu antrai kadencijai ketvirtadienį įstatymų leidėjų akivaizdoje buvo prisaikdintas Andrzejus...

Verslo aplinka
2020.08.06
Praėjusią parą patvirtinti 24 nauji koronaviruso atvejai

Lietuvoje praėjusią parą patvirtinti 24 nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius išaugo iki 2.171,...

Verslo aplinka
2020.08.06
Parduodant darbdavio dovanotas akcijas užgula papildomi mokesčiai Premium 7

Darbuotojams, nemokamai gavusiems bendrovės akcijų, už šį įgytą turtą gyventojų pajamų mokesčio mokėti...

Finansai
2020.08.06
Ankstyva diabeto komplikacijų diagnostika: lietuviai sukūrė unikalų medicininį prietaisą  Verslo tribūna 1

Lietuviai sukūrė inovatyvų prietaisą, kuris padeda sergantiesiems diabetu savarankiškai stebėti savo pėdų...

Technologijos
2020.08.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus