COVID-19 ir Europos ateitis

Publikuota: 2020-07-11
vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
vladimiro ivanovo (VŽ) nuotr.
 

COVID-19 krizė yra bene didžiausias socialinis eksperimentas mūsų gyvenime. Nežinome, kada ar kuo tai baigsis. Dar per anksti numatyti, kaip kardinaliai pasikeitė tai, kaip europiečiai mato savo visuomenę, tačiau jau akivaizdu, kad pandemija pakeitė jų požiūrį į pasaulį už Europos ribų ir tuo pačiu ES vaidmenį jų gyvenimuose.

Ankstyvose COVID-19 krizės stadijose viešoji nuomonė nebuvo pagrindinis politinis veiksnys. Tačiau kitame krizės etape, kai vyriausybės prisiima naujas pareigas ir bando surinkti trilijonus siekdamos finansuoti atsistatymą, neužteks to, kad Briuselis ir šalių sostinės parengtų tinkamus planus. Jie turės rasti tinkamą kalbą ir pagrindus savo politikai pagrįsti. Norint tai padaryti bus svarbu suprasti, kaip COVID-19 pakeitė – arba nepakeitė – visuomenės baimes ir lūkesčius.

ECFR nauji europiečių apklausų duomenys iš pirmo žvilgsnio yra paradoksalūs: rodo didžiulį palaikymą europiniam bendradarbiavimui ir tokį pat didelį nusivylimą esamomis institucijomis. Viena vertus, didelė dauguma žmonių visose tyrimo šalyse – nuo 51–52% Švedijoje ir Prancūzijoje iki 80% Ispanijoje ir 91% Portugalijoje – sako, kad krizė privertė juos įsitikinti tolesniu ES bendradarbiavimo poreikiu. Kita vertus, dauguma visų apklaustų šalių skundžiasi, kad ES su šiuo iššūkiu tinkamai nesusidorojo. Tai apima 63% Italijoje ir 61% Prancūzijoje. Galbūt daugiau nerimo nei didelis skaičius žmonių, teigiančių, kad ES pasirodė blogai, yra dar didesnis skaičius sakančių, kad ES neturi tam įtakos (daugiau nei pusė respondentų Prancūzijoje).

Susidūrusi su egzistencine grėsme, didžioji dauguma manė, kad niekas jiems nepadėjo – labai mažai žmonių juto paramą iš ES, tarptautinių daugiašalių institucijų ar didžiausių Europos ekonominių partnerių. Krizė padarė ilgalaikę žalą dviejų didžiausių Europos ekonominių partnerių (JAV ir Kinijos) reputacijai. Kinijos atveju europiečių požiūris labai pablogėjo tikriausiai dėl to, kaip krizė atskleidė agresyvią šalies tarptautinės veiklos pusę. Tuo tarpu daugelio europiečių akivaizdoje JAV įvaizdžio žlugimas, mūsų manymu, nėra tik dar vienas europiečių prieštaravimo DonaldoTrumpo būdui vykdyti užsienio politiką rodantis požymis. Tai taip pat rodo, kad COVID-19“ krizė privertė daugelį europiečių į JAV žiūrėti kaip į sudužusį hegemoną, kuriam negalima patikėti ginti Vakarų pasaulio.

Atrodo, kad COVID-19 kardinaliai pakeitė tai, kaip europiečiai mato pasaulį už savo žemyno ribų. Tai savo ruožtu paskatino juos iš naujo įvertinti ES vaidmenį. Atidžiau pažvelgę į duomenis galime sudėlioti tris psichinius modelius, kuriais Europos piliečiai naudojasi, norėdami suprasti pasaulį po krizės.

Pirma, turime „naujuosius šaltuosius karius“, kurie sudaro 15% apklaustųjų. Šie piliečiai mano, kad ateitis yra dvipolis pasaulis, kuriame JAV yra laisvojo pasaulio lyderė, o Kinija – autokratinės ašies, apimančios tokias valstybes kaip Rusija ir Iranas.

Antra, mes turime „pasidaryk pats“ atstovus, kurių yra dvigubai daugiau nei „naujųjų šaltųjų karių“ ir sudaro 29% apklaustųjų. Šie piliečiai tiki, kad po krizės mes gyvensime pasaulyje, kuriame visos valstybės turės spręsti klausimus pačios, sudarydamos patogesnes sąjungas su kitais žaidėjais, siekdamos apginti savo interesus.

Galiausiai, didžiausia ir politiškai svarbiausia grupė yra „strateginiai suverenistai“, kurie sudaro 42% apklaustųjų. Šie piliečiai mano, kad COVID-19 sukūrė blokų ir regionų pasaulį. Jų nuomone, Europos svarba šioje naujoje eroje priklausys nuo ES gebėjimo veikti kartu. Kai kuriuos buvusius kosmopolitus naujaisiais Europos suverenistais pavertė ne COVID-19, o tarptautinės bendruomenės nesugebėjimas sugalvoti veiksmingo bendro atsako. Jiems Europa nebėra daugiausia tik idėjų ir vertybių motyvuotas projektas. Tai likimo lemta bendruomenė, kuri turi susilieti ir savo ateities kontrolę perimti į savo rankas. Atsirandančią šios grupės pasaulėžiūrą geriausiai būtų galima apibūdinti kaip „progresyvų protekcionizmą“. Kai svarstoma, ar gamyba gali persikelti iš Kinijos į Europą, didžiausią paramą tokiam pokyčiui teikia didžiosios šalys – Prancūzija ir Vokietija. Atrodo, kad mažesnių šalių piliečiai protekcionizmą laiko mažiau perspektyviu.

Visos trys pasaulėžiūros yra visose tirtose šalyse, tačiau duomenys meta iššūkį daugeliui mūsų išankstinių sumanymų. Nors Rytų europiečiai dažnai apibūdinami kaip „naujieji šalti kariai“ – atsižvelgiant į nuožmų atlantizmą, kuris būdingas didelei regiono daliai – daugiausia „naujųjų šaltųjų karių“ turi Italija ir Prancūzija. Vokiečiai laiko save proeuropietiškais, tačiau 59% jų mano, kad pasaulį apibūdins save prižiūrinčios šalys.

Europos vyriausybės ir institucijos Briuselyje pastebėjo, kad dėl koronaviruso krizės Europa tapo aktualesnė rinkėjams. Gegužę pristatytas Prancūzijos ir Vokietijos atsistatymo planas galėtų būti naujo Europos istorijos etapo pradžia. Komentatoriai ES susitarimą greitai apibūdino „Hamiltono momentu“, teigdami, kad šis planas buvo sustojimo punktas kelyje į Jungtines Europos Valstijas, kuriose suverenumas būtų Briuselyje.

Vis dėlto mūsų apklausa rodo, kad Europos piliečių jausmai šiandien yra labiau panašūs į britų istoriko Alano Milwardo pareikštus jausmus, nei į federalistinių dokumentų trauką. Milwardo revizionizmo istorija „Europos tautos valstybės gelbėjimas“ (The European Rescue of the Nation State) teigė, kad varomoji Europos projekto jėga buvo nacionalinio suvereniteto susigrąžinimas, o ne sublimacija. Nors tiesa, kad Milwardo pasakojimas buvo apie tautas, gelbstinčias savo valstybes nuo joms būdingų konfliktų šeštajame dešimtmetyje, 2020 metais „daugiau Europos“ reikalavimas yra tautinių valstybių gelbėjimas nuo išorinio spaudimo. Mūsų duomenys rodo, kad matome daugiau „Milwardo momento“, nei „Hamiltono momento“; mažiau radikalaus žingsnio į federalizacijos procesą ir labiau populiarėjančio sutarimo dėl būtinybės suteikti Briuseliui didesnius įgaliojimus, taip gelbėjant tautinę valstybę.

Komentaro autoriai - Ivanas Krastevas, Liberalių strategijų centro pirmininkas ir Markas Leonardas, ECFR direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
L. Linkevičius siūlys ES įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad siūlys įvesti Europos Sąjungos sankcijas...

Beta.lt jungiasi prie iniciatyvos ATOSTOGOS MEDIKAMS ir pristato pasiūlymų medikams platformą Verslo tribūna

Jautriai reaguodami į šalį palietusią pandemiją, jungiamės prie iniciatyvos „Atostogos medikams“, kurios...

Paslaugos
06:00
Patirtis gerai, bet reikia ir naujovių

Nors epidemiologai tikina, kad dar nesibaigė ir pirmoji pandemijos banga, vis garsiau kalbama apie antrąją ir...

Dėlioja antrosios bangos pagalbos priemonių arsenalą: ko reikia verslui? Premium 1

Jei kiltų antroji pandemijos banga, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) paskelbė turinti paramos...

Gazelė
05:45
Uostas: jei Baltarusijos kroviniams būtų alternatyva, jau būtume ją pavertę pajamomis Premium 1

Jei Europos Sąjunga imtųsi ekonominių sankcijų Baltarusijos atžvilgiu, lazda kitu galu galėtų smogti...

Palestinos Autonomija atmetė Izraelio ir JAE sutartį, prašo Arabų Lygos susitikimo

Palestinos Autonomija ketvirtadienį pareiškė „griežtai atmetanti ir smerkianti“ Izraelio ir Jungtinių Arabų...

Verslo aplinka
2020.08.13
Izraelis ir JAE tarpininkaujant JAV sutarė normalizuoti santykius

Izraelis ir Jungtiniai Arabų Emyratai ketvirtadienį sutarė dėl santykių normalizavimo, tarpininkaujant JAV...

Verslo aplinka
2020.08.13
Prokuratūra: „Ekologistikos“ gaisras valstybei padarė per 6 mln. Eur žalą

Gaisras Alytuje esančioje padangų perdirbimo gamykloje „Ekologistika“ valstybei padarė daugiau kaip 6 mln.

Verslo aplinka
2020.08.13
Maskva: JAV karių nuolatinis dislokavimas Rytų Europoje pakirstų NATO ir Rusijos sutartį 12

Jungtinių Valstijų planai nuolatine tvarka dislokuoti savo kariškius Rytų Europoje pakirs NATO ir Rusijos...

Verslo aplinka
2020.08.13
D. Trumpas skelbia apie „istorinį taikos susitarimą“ tarp Izraelio ir JAE 1

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį netikėtai paskelbė, kad Izraelis ir Jungtiniai Arabų Emyratai...

Verslo aplinka
2020.08.13
Lietuvos karinės žvalgybos vadu paskirtas plk. E. Paulavičius

Lietuvos karinės žvalgybos vadu paskirtas pulkininkas Elegijus Paulavičius, o iki šiol jai vadovavęs...

Verslo aplinka
2020.08.13
Baltarusijos nevyriausybininkai G. Nausėdos planą sveikina, bet daug vilčių nededa 4

Lietuva diplomatiniais kanalais Baltarusijos valdžiai pristatė prezidento Gitano Nausėdos siūlomą krizės...

Verslo aplinka
2020.08.13
Baltarusijos visuomenė toliau reikalauja pokyčių – protesto akcijos šalyje neblėsta

Baltarusiai toliau kovoja už teisę į demokratinius rinkimus. Nuo ryto Minske bei kituose Baltarusijos...

Verslo aplinka
2020.08.13
Astravo AE boikoto strategijoje klausimų kol kas daugiau nei atsakymų 

Baltarusijai pradėjus krauti branduolinį į Astravo atominę elektrinę, Lietuvos politikos formuotojai ir...

Pramonė
2020.08.13
Lietuvos žurnalistai reiškia paramą persekiojamiems kolegoms Baltarusijoje

Lietuvos žiniasklaidos priemonių vadovai ketvirtadienį išreiškė solidarumą Baltarusijoje persekiojamiems...

Rinkodara
2020.08.13
Pagalba pandemijos sužeistam verslui: lenda abejonės dėl teisėtumo Premium 2

Norėdamos pateisinti savo administruojamų valstybės pagalbos priemonių, nederintų su Europos Komisija,...

Finansai
2020.08.13
D. Grybauskaitė ragina A. Lukašenką trauktis 6

Kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paragino Baltarusijos prezidentą...

Verslo aplinka
2020.08.13
Daugiausiai paskolų su garantijomis – transporto sektoriui

„Invegos“ finansiniai partneriai – tarpininkai verslui išdavė arba pertvarkė paskolų su portfelinėmis...

Gazelė
2020.08.13
Nacionaliniai atliekų kultūros stimulai: baimė, nauda ar švaros ir tvarumo siekis?

Esame europiečiai, tačiau nesame vienodi. Skirtingai suprantame tiek grėsmę sau, tiek ir planetai, nevienodai...

Verslo aplinka
2020.08.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus