EVT pirmininkas pristatė kompromisą dėl Europos pinigų, Lietuvai siūloma palikti kompensaciją dėl emigracijos nuostolių

Publikuota: 2020-07-10
Charles'is Michelis, EVT pirmininkas. Kenzo Tribouillard („AFP“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Charles'is Michelis, EVT pirmininkas. Kenzo Tribouillard („AFP“ / „Scanpix“) nuotr.

Charle‘is Michelis, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas, penktadienį pateikė savo pasiūlymą dėl Europos Sąjungos (ES) 2021-2027 m. daugiamečio biudžeto ir atsigavimo fondo. Lietuvai EVT pirmininkas atnaujintame biudžete pasiūlė palikti kompensaciją dėl emigracijos atneštų nuostolių.

Atnaujinta skyreliu apie kompensaciją Lietuvai.

C. Michelis siūlo šiek tiek mažesnę 1.074 mlrd. Eur siekiančią daugiametę finansinę programą (DFP) ir, nepaisant kai kurių ES šalių pasipriešinimo, siūlo išlaikyti 750 mlrd. Eur ekonomikos atsigavimo fondo dydį.

EVT pirmininkas būsimame ES lyderių susitikime siūlys išlaikyti ir Europos Komisijos (EK) pateiktas fondo lėšų proporcijas – 250 mlrd. Eur išdalyti paskolomis ir 500 mlrd. Eur subsidijomis.

C. Michelio pateiktas pasiūlymas yra kompromisinė startinė pozicija, dėl kurios liepos 17-18 d. vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime diskutuos ES lyderiai. Neabejoja, kad derybos bus sunkios ir truks ilgas valandas.

C. Michelis pastarąsias savaites rengė intensyvius pokalbius su Bendrijos lyderiais ir siekė suderinti pozicijas bei pateikti kompromisinį pasiūlymą dėl DFP ir Atsigavimo fondo, nuo kurio Bendrijos lyderiai galėtų atsispirti.

„COVID-19 yra precedento neturintis iššūkis Europai. Mes pamažu pradedame bristi iš sveikatos krizės. Nepaisant to, kad vis dar turime būti atsargūs, mūsų prioritetai po truputį keičiasi ir pamažu turime pradėti galvoti apie tai, kaip suvaldyti pandemijos socioekonominės žalos padarinius“, – spaudos konferencijos Briuselyje metu penktadienį kalbėjo C. Michelis.  

EVT pirmininkas, siekdamas nuraminti taip vadinamą „taupųjį ketvertą“ (Austrijai, Nyderlandams, Danijai ir Švedijai) ir gauti jų pritarimą dėl atsigavimo fondo dydžio, siūlo ir kitoje DFP išlaikyti vadinamąsias išlygas (angl. „rebates“ – VŽ), pagal kurias šalys, į ES biudžetą įnešančios daugiau lėšų, nei iš jo gauna, gali atsiimti dalį finansavimo.

EVT pirmininkas, kaip ir buvo tikėtasi, taip pat pasiūlė šiek tiek mažinti DFP, tai taip pat laikoma nuolaida „taupiajam ketvertui“. VŽ primena, kad EK siūlė 1.094 mlrd. Eur siekiantį ilgalaikį ES biudžetą.  

Daugiau kriterijų

EVT pirmininkas pateikė ir dar vieną pasiūlymą dėl kriterijų, pagal kuriuos būtų dalijamos atsigavimo fondo lėšos. VŽ jau rašė, kad EK kriterijų pasirinkimas sukėlė didelį kai kurių šalių pasipriešinimą. Anot kai kurių šalių, EK siūlomi kriterijai sprendžia įsisenėjusias kai kurių Bendrijos narių ekonomikos problemas.  

EK siūlo fondo lėšas dalyti remiantis trimis pagrindiniais kriterijais: ES valstybės narės BVP, BVP, tenkantį vienam gyventojui, ir vidutinį nedarbo lygį 2015–2019 m. EVT pirmininkas penktadienį pasiūlė, kad, remiantis EK pateiktais kriterijais, turėtų būti išdalinta 70% fondo lėšų. Likę 30% būtų dalijami nuo 2023 metų ir atsižvelgiant į recesiją, kurią dėl naujo koronaviruso pandemijos per ateinančius dvejus metus patirs šalys.

„Kai kurių šalių valstybių skola yra problema ne tik toms šalims, bet ir visai bendrai ES rinkai“, – penktadienį sakė C. Michelis.

Remiantis EVT pirmininko pasiūlymu, ES narės turės 3 metus pateikti projektus, kuriems gautų fondo lėšas ir dar trejus metus jas panaudoti.  

Sąlygas griežtina

EVT pirmininkas taip pat siūlo griežtinti sąlygas fondo lėšų dalyboms. Pinigus ES valstybės narės galės naudoti tik tiems projektams, kurie prisideda prie Europos žaliojo kurso ir skaitmeninės transformacijos tikslų. Taip pat EVT pirmininko siūlymu, turėtų būti ir daugiau kriterijų pinigų dalyboms, anot jo, jie turėtų neleisti ES narėms nukrypti nuo savo įsipareigojimų demokratijos normoms ir ES vertybėms.

VŽ jau rašė, kad susitarti siekiama kuo skubiau. Nuo liepos 1 d. pirmininkavimą ES perėmusi Vokietija teigė, kad susitarimas privalo būti pasiektas per vasarą.

„Visi suprantame, kad laikas labai brangus. Saugumo jausmas dėl finansinių perspektyvų mums suteikia gerą psichologinę būseną vystyti ekonominius santykius. Vyksiu liepos 17 d. į Briuselį su viltimi pasiekti susitarimą. Bet net jeigu to padaryti nepavyktų, tai susitarimas vis tiek privalo būti pasiektas per vasarą. Negaliu įsivaizduoti jokio kito scenarijaus. Dirbsime labai sunkiai ir savo pasiryžimą pasiekti susitarimą pademonstruosime EVT“, – praėjusios savaitės pabaigoje kalbėjo A. Merkel, Vokietijos kanclerė. 

EVT pirmininkas, spaudos konferencijos metu atsakinėdamas į klausimą, ar pavyks susitarti dar liepos mėnesį, konkretaus atsakymo nepateikė, bet teigė, kad siekiama dirbti produktyviai.

„Aš esu ir optimistiškas, ir realistiškas dėl susitarimo dar liepos mėnesį. Juk turime susitarti vienbalsiai, taigi turime suderinti visus interesus. Žinau, kad turime per likusias dienas iki viršūnių susitikimo dirbti labai sunkiai, kad per fizinį susitikimą jau būtume gerai pasiruošę“ , – penktadienį spaudos konferencijos metu Briuselyje sakė C. Michelis.

Pietų Europos šalys, kurios labiausiai nukentėjo nuo naujojo koronaviruso pandemijos, perspėja, kad susitarti reikia kuo greičiau, nes piniginės injekcijos į šalių ekonomikas jiems reikia dabar. Tačiau, remiantis dabartiniais planais, pinigai nepasieks ES šalių anksčiau negu 2021 m. pabaigoje.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat ragino kuo skubiau susitarti dėl ES biudžeto bei kuriamo ekonomikos gaivinimo fondo ir pabrėžė būtinybę sudaryti vienodą galimybę jais pasinaudoti visoms valstybėms narėms.

Pagal EK pasiūlymą iš naujojo fondo Lietuvai būtų skiriama 6,3 mlrd. Eur. Iš jų 3,9 mlrd. Eur sudarytų subsidijos, o 2,4 mlrd. Eur – paskolomis.

Lietuvai siūlo palikti kompensaciją dėl emigracijos

Lietuvai EVT pirmininkas atnaujintame ES daugiametiniame biudžete pasiūlė palikti kompensaciją dėl emigracijos atneštų nuostolių.

Tai rodo C. Mishelio penktadienį pristatytas dokumentas, kurio kopiją gavo BNS.

Projekte palikta nuostata, kad daug gyventojų praradusioms šalims kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad sanglaudos biudžete Lietuva papildomai gautų apie 180 mln. eurų.

Ši suma leistų šiek tiek sušvelninti smarkų struktūrinės europinės paramos mažėjimą nuo 2021 metų.

Vasarį be rezultatų pasibaigus pirmajam derybų raundui prezidentas Gitanas Nausėda šį mechanizmą pavadino laimėjimu, kuris „jau niekur nedings“.

„Mūsų argumentas dėl depopuliacijos pasiekė Briuselio specialistų ir širdis ir protus, dėl to mes šiandien jau turime beveik 200 mln. eurų daugiau. Manau, kad tas laimėjimas jau niekur nedings, nes jis jau yra implementuotas (įtvirtintas)“, – tuomet kalbėjo prezidentas.

Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniams biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 85% projekto sumos, anksčiau maksimali suma buvo 75%.

Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus. Vilniaus regione ES lėšomis būtų galima dengti iki 40% projektų sumos.

Naujame projekte nėra pokyčių dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams, paliktos tokios pat sumos Ignalinos atominės elektrinės ir Karaliaučiaus tranzito schemos uždarymui.

Lietuvos vadovai ne kartą teigė, kad sanglaudos paramos mažėjimas ketvirtadaliu yra pernelyg drastiškas, o žemdirbių tiesioginės išmokos turėtų augti sparčiau, todėl turbūt su tokia pozicija G. Nausėda vyks ir į kitą savaitę numatomas vadovų derybas.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
ES 10 kaimynių skirs 3 mlrd. Eur pandemijos padariniams švelninti 

Europos Sąjunga suteiks 3 mlrd. Eur finansinę pagalbą dešimčiai kaimyninių šalių partnerių koronaviruso...

Finansai
12:01
Lietuva sieks ES sankcijų Baltarusijai, nepavykus inicijuos nacionalines

Lietuva sieks, kad Europos Sąjunga (ES) įvestų sankcijas Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už rinkimų...

L. Linkevičius: S. Cichanouskaja nusiteikusi gerai, pasisakys artimoje ateityje 3

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad į Lietuvą atvykusi Baltarusijos opozicijos kandidatė...

Valstybinė žiniasklaida: Minske sulaikyti masinių neramumų koordinatoriai

Baltarusijos sostinėje sulaikyti „masinių neramumų koordinatoriai", vienas iš kurių vadovavo bendražygių...

Per antradienį Lietuvoje patvirtinti 26 nauji koronaviruso atvejai

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), per antradienį Lietuvoje patvirtinti 26 nauji koronaviruso...

JAV siūlo JT patęsti ginklų embargą Iranui neribotam laikui

Jungtinės Valstijos antradienį išplatino pakeistą Jungtinių Tautų rezoliucijos projektą, kuriuo dabar...

Nauja realybė keičia geriausio darbdavio stereotipą

Pastaraisiais metais, Lietuvos ekonomikai pasisukus darbuotojų naudai, darbdavio komunikacijos tema tapo...

Vadyba
10:31
Po rekordinio kryčio JK ekonomika oficialiai recesijoje

Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika tarp balandžio ir birželio, šaliai kovojant su koronaviruso pandemija,...

Vilniuje už 24 mln. Eur bus remontuojamos gatvės

Vilniuje už 24 mln. Eur bus remontuojamos gatvės bei gyvenamųjų namų kiemai. Darbus atliks bendrovės „Kamitra...

V. Sinkevičius: efektyviausios sankcijos Baltarusijai būtų individualios 1

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad efektyviausios sankcijos Baltarusijai už rinkimų klastojimą ir...

JAV prezidento posto siekiantis J. Bidenas kampanijos partnere pasirinko senatorę K.Harris  1

 JAV prezidento posto siekiantis demokratas Joe Bidenas savo rinkimų kampanijos partnere antradienį pasirinko...

Ekonominės sankcijos Baltarusijai: mažai tikėtinos, bet kirstų ir Lietuvos verslui Premium 2

Baltarusijoje įtampai po prezidento rinkimų nerimstant, situaciją šalyje kaimynėje atidžiai stebi ir Lietuvos...

Pramonė
05:45
Sienų kontrolė gali būti pratęsta iki rugsėjo vidurio

Ministrų kabinetas trečiadienį svarstys, ar pratęsti sienų kontrolę oro ir jūrų uostuose iki rugsėjo 14...

Vyriausybėje – siūlymai nedrausti atvykti užsienio studentams, investuotojams

Vyriausybė trečiadienį svarstys ministerijų siūlymus netaikyti draudimų dėl koronaviruso pandemijos atvykti...

Seimo komitetas svarstys grūdų augintojų prašymą numatyti lėšų derliaus supirkimui 3

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį svarstys grūdinių kultūrų augintojų prašymą numatyti lėšų šių...

Pramonė
07:50
Statoma nauja mokslo erdvė: vienas akcentas neleis suabejoti, kokios srities specialistams ji priklauso  Verslo tribūna 3

Realybe virsta daugiau nei prieš 5 metus sukurta vizija – Vilniuje, Linkmenų gatvėje, netrukus ims kilti...

Sprendimas oro uostams: dezinfekcinis robotas, gebantis atliepti papildomus poreikius Verslo tribūna

Nors žmogiškųjų darbo išteklių keitimas robotiniais įrankiais vis dar sulaukia skeptiško požiūrio, nūdiena...

Ir po romaus vakaro ateina audros

Po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija vadina suklastotais, įvairiuose šalies miestuose...

Baltarusija nerimo ir trečią naktį 18

Naktį iš antradienio į trečiadienį Baltarusija vėl nerimo: Minske ir kituose miestuose žmonės vėl rinkose...

Verslo aplinka
2020.08.11
ES: Baltarusijos rinkimai nebuvo laisvi, šaliai gresia sankcijos

Europos Sąjunga antradienį pareiškė, kad savaitgalį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai „nebuvo nei laisvi,...

Verslo aplinka
2020.08.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus