Galia be atsakomybės įteisina prievartą

Publikuota: 2020-06-08
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Lietuvoje formuojasi ir vis labiau įsišaknija pavojingi precedentai, kai galios struktūros vis aktyviau kišasi į viešą gyvenimą su skambiais karo šūkiais ir labai silpnais arba labai pritemptais argumentais.

Po visuomenę sukrėtusio skandalo, kai praėjusį antradienį teisėsauga sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentą Mantą Zalatorių ir pradėjo tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio teisėkūrai, vėl prabilta apie spragas Lobistinės veiklos įstatyme, apie kurias kalbama seniai įvairiais lygiais, bet lyg tyčia paliekamas – kam? Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovai tikina, kad V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš LBA prezidento už atstovavimą 2019 m. pabaigoje svarstant 2020 m. Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.

Nekvestionuojant minėtų asmenų kaltumo / nekaltumo – juolab kad Lietuvoje visgi galioja nekaltumo prezumpcija, o kaltės verdiktą gali paskelbti tik teismas, – pastarųjų metų STT veiksmai, siekiant bet kokiais metodais parodyti visuomenei savo „superherojų“ įvaizdį, kelia nemažai klausimų, juolab kad, menamo ar tikro skandalo fanfaroms nurimus, dažnai „nurimsta“ ir keltos bylos.

Tačiau pradžia beveik visais atvejais yra vienoda – skambūs karo šūkiai ir dažniausiai būtinai visą Lietuvą turinčiu nušiurpinti „kovos su korupcija“ pretekstu. Matyt, taip tikimasi iš karto palenkti visuomenės nuomonę į savo pusę, neutralizuojant kritiškesnį mąstančių piliečių požiūrį į mus supančius reiškinius ir jėgos struktūrų veiksmus – koks pilietis gali būti prieš kovą su korupcija? Taip galima paralyžiuoti ar neutralizuoti arba, kaip ten mėgstama sakyti, „išjungti iš žaidimo“ blaiviau mąstančios ir nuolat klausimų sau ir kitiems keliančios visuomenės dalį, pasiliekant laisvas rankas ilgalaikiams veiksmams. Neatmestina, kad kartu taip siekiama kontroliuoti ar prižiūrėti tokias tarnybas turinčias institucijas ar atriboti jas nuo savo veiklos tyrimų. Taip pasiliekama neribota veiksmų laisvė ir nebūtinai pagrįstos galios kurti įsivaizduojamais ar turimais įrodymais grindžiamą „galimai vykdomo nusikaltimo“ scenarijų. Kažkas viešai yra pastebėjęs, kad toks specialiųjų tarnybų aktyvumas keistai sutampa su valdžių kadencijų pabaiga. Jei taip yra iš tikrųjų, tai turėtų versti labai rimtai sunerimti žmones, nes šis kelias yra tiesiausias į policinę valstybę.

Nepagrįstas institucijai suteiktos galios naudojimas, pasitelkiant populiarius visuomenėje „kovos su...“ šūkius, akis badantys demonstratyvūs visuomenėje žinomų žmonių, kurie niekuo negrasina augalotiems agentams, sulaikymai būtinai su antrankiais ir viešais vedimais už parankių kompromituoja ne tik tuos neretai vėliau išteisinamus asmenis, bet ir pačias specialiąsias tarnybas. Juk jos visuomenės akyse turėtų būti ne kokią nors baimę sėjančios viršpilietinės prievartos jėgos, o TEISĖTVARKOS institucijos, padedančios patiems piliečiams tvarkytis demokratijos principais grįstoje visuomenėje.

Ką ir kalbėti apie, matyt, iš rusiškų ar holivudinių trilerių nusižiūrėtus ir su pasimėgavimu rengiamus, kaip neretai vėliau paaiškėja, tik jiems patiems įtartinų asmenų sulaikymus, kurie pagal tuos pačius trečiarūšius filmų scenarijus būtinai turi vykti žiniasklaidos kamerų šviesoje. Na taip, yra dar vienas privalomas tokio šou elementas – kardomosios priemonės suėmimo taikymas, kurio tikslas – greičiau palaužti prie tokio užribio nepratusių piliečių valią blaiviai mąstyti, oponuoti, gintis ir, neduok Dieve, reikalauti kokių nors žmogaus teisių. Tegul pasėdi... Keisčiausiai tokiais atvejais skamba agentų ar prokurorų aiškinimai, jog suimtieji gali trukdyti tyrimui, neretai kukliai nutylint, kad daugeliu atvejų jie tuos žmones jau tyrinėjo ištisus mėnesius, o kartais ir metus, pasitelkę visas įmanomas blakes, mikroskopus, kameras, ką ir kalbėti apie kitokias naujausių technologijų pagrindu sukurtas priemones. Tad jei per tiek laiko ir tokiais būdais nesugebama surinkti įtikinamų įrodymų, kad reikia ne vienus metus tampyti įtariamuosius, gal derėtų atsisakyti viešųjų ryšių akcijų ir tęsti įrodymų paiešką arba tiesiog nutraukti tyrimus, užuot rengus dramatiškus viešus pasirodymus, kurie įtartinai sutampa su politinio ciklo pabaiga?

Neatmetant fakto, kad mūsų visuomenėje yra veikėjų, kurie linkę vaikščioti įstatymų briaunomis, VŽ nuomone, STT ir kitos tarnybos neturėtų šiurpinti visuomenės režisūriniais ekspromtais su reikšmingais nutylėjimais „kad nepakenktų tyrimui“ ir į visus piliečius žiūrėti kaip į potencialius nusikaltėlius. Tylus, solidus ir, svarbiausia, nepritemptais įrodymais grįstas ir paaiškintas jų darbas suteikia solidumo valstybei ir didina piliečių sąmoningumą. Šių institucijų vadovai ir darbuotojai turi suvokti, kad jų darbe turėtų būti mažiau teatrališkų kontroversijų ir daugiau tvirtais įrodymais grįstų sprendimų, kurie stiprintų piliečių pasitikėjimą savimi, savo valstybe ir neverstų abejoti jos demokratiniu pasirinkimu.

Nereikia žvalgytis labai toli į praeitį, kad rastume krūvą skambiai pradėtų bylų, kurių teisinis finalas buvo niekinis. Teismuose subliūško daugybė STT skambiai pradėtų bylų, tačiau į teisėsaugos mėsmalę patekę žmonės savo tiesą turėjo įrodinėti po aštuonerius ar net po dešimt metų.

Po STT ir prokurorų girnomis patekęs buvęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius trejus metus nešiojo susitepusio tarptautinio eksperto vardą. Atleistas iš pareigų kaip įtariamasis, jis taip nė karto ir nebuvo pakviestas į apklausas, tačiau politikų ir pareigūnų buvo viešai išvadintas korumpuotu valdininku. Dėl neaiškių įrašų biografijoje sugriuvo ir jo tarptautinė karjera. Po pareikštų įtarimų J. Milius turėjo atsisakyti dirbti Europos Komisijoje. Po trejų metų tyrimas buvo nutrauktas, tačiau apie tai nemažai nervų ir sveikatos praradęs žmogus sužinojo tik iš žiniasklaidos – garsiai urbi et orbi tyrimo pradžią paskelbę STT pareigūnai-trimitininkai „nebeįdomų“ asmenį tiesiog pamiršo.

Viena pirmųjų žlugusių bylų – vadinamoji mailiaus byla, kurioje buvęs ambasadorius Romualdas Visokavičius ir dar septyni asmenys buvo pavadinti organizuota grupuote, siekusia pasisavinti ES paramos lėšas. Prokurorai bandė įrodyti, jog, pasinaudodamas patirtimi ir pažintimis, R. Visokavičius galėjo paveikti institucijas, pareigūnus ir politikus, kad neteisėtai gautų milijoninę ES paramą. 2014 m. visus juos išteisino Vilniaus apygardos teismas.

Dešimt metų po teismus vaikščiojo ir tuometis Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Algis Sasnauskas. Jis buvo teisiamas už 2009 m. VLK rengtus ir vykdytus viešuosius pirkimus. Prokurorai ketino įrodyti, kad VLK siekė pirkti klausymosi aparatūros aptikimo ir jos neutralizavimo paslaugą. Tad A. Sasnauskas esą siekė sužinoti, ar jo pokalbių slapta nesiklauso pareigūnai. Daugybę kartų nagrinėtoje byloje tašką padėjo Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija – A. Sasnauską išteisino.

Žlugo ir STT bandymas įrodyti, kad tuometis Seimo narys Vitas Matuzas sulaužė duotą priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, nes galėjo už atlygį parengti Akcizų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Alkoholio kontrolės įstatymų projektus. Įtarta, kad už projektus sumokėjo lobistas Andrius Romanovskis. Pareigūnai bandė įrodyti, kad beveik 16.000 Eur kyšis V. Matuzui per kelis kartus buvo duotas kaip parama jo kontroliuojamam labdaros ir paramos fondui. Po penkerius metus trukusio įrodinėjimo juos išteisino visų instancijų teismai.

Prisimenant šnipštu pasibaigusias šias ir kitas specialiųjų tarnybų agentų rengtas akcijas, kurių kaina – sugriautos reputacijos (o neretai ir gyvenimai) žmonėms, kuriems ji yra didžiausia vertybė, akivaizdu, kad priėjome ribą, kai tokių tarnybų kuratoriams – prezidentui ir Seimui – derėtų dar kartą permąstyti tokių organizacijų veiklos principus, taisykles, kontrolę ir, svarbu, įvesti asmeninę atsakomybę. Nes dabar turime tiesiog jau per daug pavyzdžių, kurie primena rytinių kaimynių jėgos struktūras, kurių tikslas retai būna teisingumas, dažniau tik siekiama įbauginti ar pašalinti iš viešo gyvenimo kam nors netinkamus žmones – „kad tiesiog žinotų“. Sulaikymų argumentai, įrodymai? Visuomenė norėtų išgirsti svarių argumentų tada, kai galimai nusižengę asmenys sulaikomi, o ne kada nors vėliau, ateityje, kai po kelių mėnesių (o gal ir kelerių metų) baigsis tyrimas. Juolab kad pastarojo skandalo atveju teismai neįžvelgė pakankamai priežasčių laikyti sulaikytus asmenis už grotų.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Serbija ir Kosovas sekmadienį atnaujins derybas

Kosovo ministras pirmininkas Avdullah Hoti (Avdula Hotis) ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius...

Prezidentas: karalius Mindaugas atvėrė Lietuvai duris į Europą

 Lietuvai pirmadienį švenčiant Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, prezidentas Gitanas Nausėda...

Nusipelniusiems savo šaliai – valstybiniai apdovanojimai

Prezidentas Gitanas Nausėda Liepos 6-osios – Valstybės (Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės...

Izraelis smogė „Hamas“ po raketų atakos iš Gazos Ruožo

Izraelio aviacija sekmadienio vakarą smogė Gazos Ruožą kontroliuojančio islamistų judėjimo „Hamas“ objektams,...

Prezidentas G. Nausėda sveikina Valstybės dienos proga

Mieli Lietuvos žmonės, sveikinu Jus su Valstybės diena!

Šalies vadovai sveikina piliečius Valstybės dienos proga

Lietuvai pirmadienį švenčiant Karaliaus Mindaugo karūnavimo ir Tautiškos giesmės dieną, šalies vadovai...

Visi penki nauji koronaviruso atvejai – Vilniaus apskrityje

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti penki nauji koronaviruso atvejai, bendras nustatytų užsikrėtimų...

Lietuva švenčia Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną

Lietuva pirmadienį švenčia Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, jos akcentu tradiciškai taps...

Kroatijos premjero partija džiaugėsi preliminariais rinkimų rezultatais

Kroatijos premjero Andrejaus Plenkovičiaus konservatyvi partija HDZ sėkmingai pasirodė per sekmadienį...

Filipinuose dėl naftos produktų išsiliejimo evakuota šimtai žmonių

Vidurio Filipinuose daugiau kaip 400 žmonių buvo evakuoti, iš plaukiojančios elektrinės išsiliejus apie 250...

Konstitucinis Teismas atsisakė priimti individualų skundą dėl karantino 2

Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti individualų skundą dėl Vyriausybės įvestų judėjimo apribojimų...

Verslo aplinka
2020.07.05
Karantinas baigėsi: kaip išlaikyti įgytą patirtį?

Karantinas oficialiai baigėsi – kokias gi pamokas iš jo išmokome? Pastaruoju metu labai dažnai galima...

Verslo aplinka
2020.07.05
Per parą patvirtinti penki nauji koronaviruso atvejai

Per praėjusią parą patvirtinti penki nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius išaugo iki 1.836,...

Verslo aplinka
2020.07.05
Nauji COVID-19 rekordai pasaulyje ir JAV

Pasaulio sveikatos organizacija šeštadienį pranešė apie rekordinį pasaulinių koronaviruso atvejų padidėjimą —...

Verslo aplinka
2020.07.05
Kroatijoje vyksta parlamento rinkimai

Kroatai sekmadienį renka naują parlamentą. Nuo turizmo smarkiai priklausoma šalies ekonomika dėl koronaviruso...

Verslo aplinka
2020.07.05
Dabar – puikus metas investuoti į verslo skaitmeninimą: ką keisti Lietuvos pramonei

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos gamybos produkcija paaugo trečdaliu. Šiuo metu pramonė yra...

Verslo aplinka
2020.07.05
Įsibėgėja varžybos dėl būsimų vakcinų nuo koronaviruso

„GlaxoSmithkline“ ir „Sanofi“ artėja prie 500 mln. GBP vertės sandorio su Jungtinės Karalystės vyriausybe,...

Verslo aplinka
2020.07.05
Dėl karantino teismo posėdžiai kai kuriose bylose nusikėlė beveik pusmečiui

Karantinas ir didelis bylų dalyvių skaičius lėmė, kad teismų posėdžiai kai kuriose bylose buvo nukelti beveik...

Verslo aplinka
2020.07.05
JAV pratęsė smulkiojo verslo paramos programą

Prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį pratęsė lengvatinių paskolų smulkiajam verslui programą. Mažosios...

Gazelė
2020.07.05
Šimtas dienų iki rinkimų: kokį matome politinį kraštovaizdį Premium

Iki spalio 11-ąją numatytų Seimo rinkimų lieka šimtas dienų. Nors rinkimų kampanija vyksta jau kurį laiką,...

Verslo aplinka
2020.07.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus