Karantinas pratęstas iki birželio vidurio ir darsyk sušvelnintas
Nustatyta, kad kovo 16-ąją įvestas karantinas Lietuvoje pratęsiamas iki birželio 16 d. 24 val.
Neatmetama, kad tai ne paskutinis karantino režimo pratęsimas. Vyriausybė, atsižvelgdama į epidemiologinę situaciją, ketina po poros savaičių apsispręsti, ar pratęsti jį dar sykį.
Anksčiau premjeras Saulius Skvernelis yra minėjęs, kad karantiną planuojama pratęsti visam birželio mėnesiui, iki pat vidurvasario. Tačiau trečiadienį Vyriausybė kol kas apsisprendė dėl trumpesnio pratęsimo termino.
Iki šiol kelias savaites galiojo gegužės 31-oji kaip karantino pabaigos data. Prieš tai Vyriausybė keturiskart pratęsė jo galiojimo terminą.
Nutraukimo kriterijai
Aurelijus Veryga, sveikatos apsaugos ministras, teigia, kad „teoriškai karantinas gali tęstis ilgai, nes tai yra ypatinga situacija infekcijai valdyti“.
Vyriausybė protokoliniu nutarimu patvirtino epidemiologų pasiūlytus keturis kriterijus, kuriems esant karantinas nebebūtų tęsiamas. Nustatyta, kad karantinas galėtų būti atšauktas, jeigu per pastarąsias 14 dienų suminis sergamumo COVID-19 rodiklis 100.000 gyventojų nedidėtų, jeigu nuo visų patikrinimų teigiamų atvejų būtų ne daugiau kaip 0,5%, jeigu per savaitę nebūtų nustatyti daugiau kaip penki įvežtiniai atvejai ir jeigu ne mažiau kaip 90% naujų atvejų būtų susiję su jau esamais lokaliais židiniais.
A. Veryga tikino, kad patvirtinus šiuos kriterijus bus užfiksuotas ligos plitimo rodiklis. Ministro teigimu, šiuo metu toks šis rodiklis Lietuvoje yra 5,9 atvejo šimtui tūkstančių gyventojų – šis skaičius ir turėtų tapti atskaitos tašku, pagal kurį būtų vertinama, ar jis didėja, ar mažėja.
A. Veryga kartoja, kad, jo nuomone, nereikėtų baimintis paties karantino režimo, nes jis yra nuolat švelninamas: „Karantino, kaip režimo, bijoti nėra prasmės. Juk praktiškai nelieka jokių labai didelių ribojimų. Kuo toliau tuo mažiau reikalavimų įprastiniam gyvenimui.“
Ministras įsitikinęs, kad žmonės vis mažiau pastebės, kad Lietuvoje vis dar neatšauktas karantinas. Tačiau, anot jo, kuo daugiau yra atlaisvinimų, tuo daugiau galimybių ligai išplisti, todėl „sunku jau dabar pasakyti, kiek dar tęsis karantinas“.
Pasienis ir saviizoliacija
Trečiadienį Vyriausybė priėmė naują karantino švelninimo priemonių porciją. Tai jau daroma šeštą savaitę iš eilės.
Pagal naują nutarimo dėl karantino režimo galiojimo redakciją, į Lietuvą nuo birželio 1 d. bus leidžiama atvykti visiems „Europos ekonominės erdvės valstybių (Europos Sąjunga, Norvegija, Islandija), Šveicarijos, Jungtinės Karalystės piliečiams ir šiose valstybėse teisėtai gyvenantiems asmenims, jeigu sergamumas koronaviruso infekcija per pastarąsias 14 kalendorinių dienų tose šalyse neviršijo 25 atvejų 100.000 gyventojų“.
Tokių valstybių sąrašą nustatys ir kiekvieną pirmadienį skelbs valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas – sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Ne tik iš visų šių išvardintų valstybių atvykę asmenys, bet ir iš ten sugrįžę Lietuvos piliečiai nebeturės privalomai saviizoliuotis dvi savaites.
Nuo birželio 1-osios panaikinama sienos su Latvija kontrolė – nebeliks jokių pasienio punktų ir vykstančiųjų tikrinimo. Atveriami visi sienos su Latvija perėjimo punktai. Jau nuo gegužės 15 d. leidžiama laisvai keliauti į Latviją ir Estiją – jau nuo tada nebeliko įpareigojimo sugrįžus iš šių kaimyninių šalių saviizoliuotis dvi savaites.
Vykti į Lenkiją ir toliau galima tik verslo, darbo ar studijų atveju, nes tebelaukiama Varšuvos sprendimų atlaisvinti savo sienų režimą. Kita vertus, sudaromos galimybės vykti per Lenkiją tranzitu į kitas valstybes.
Taip pat nuo kitos savaitės atidaromas Šeštokų pasienio postas ties Lenkija bei postai ties Baltarusija ir Rusija (Stasylos, Kena, Kybartai), per kuriuos vyksta susisiekimas geležinkeliu.
Tačiau visose sienos perėjimo punktuose, išskyrus pasienyje su Latvija, bus ir toliau vykdomi atvykstančiųjų asmenų sveikatos patikrinimai.
Skrydžiai
Keleiviniai reguliarūs skrydžiai į Lietuvą ir toliau bent kol kas bus vykdomi tik gavus Vyriausybės leidimą.
Trečiadienį ministrų kabinetas leido nuo šio ketvirtadienio, gegužės 28 d., atkurti kelis lėktuvų reisus. Aviakompanijai „Air Baltic“ leista skraidyti iš Vilniaus į Berlyną ir Amsterdamą, o „Wizz Air“ – iš Vilniaus į Dortmundą Vokietijoje ir Eindhoveną Nyderlanduose, taip pat ir iš Kauno į Eindhoveną.
Iki šiol buvo leisti reguliarūs skrydžiai iš Lietuvos į Frankfurtą, Oslą, Rygą, Taliną.
Kavinės, lošimo namai, pirtys
Nuo kitos savaitės leista restoranams, barams, kavinėms ir naktiniams klubams leisti dirbti valanda ilgiau – iki 23 val.
VERSLO TRIBŪNA
Valstybių santvarkos lūžiai, technologijų įtaka politiniams procesams ir visuomenės poliarizacija šiandien formuoja pasaulį, kuriame teisės viršenybė nebėra savaime suprantamas dalykas. Advokatų kontoros COBALT vadovaujantis partneris dr. Irmantas Norkus pasakoja, kas lemia drastiškus pokyčius ir kokią vietą šiame kontekste užima Lietuva.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas Briuselyje pristatė situaciją dėl hibridinei atakai prieš Lietuvą naudojamų balionų ir vežėjų sulaikymo Baltarusijoje. Pasak ministro, su panašiais incidentais susiduria vis daugiau valstybių, todėl atsakas turi tapti visos Europos Sąjungos prioritetu. J. Taminskas vizito metu taip pat užtikrino paramą Ukrainos infrastruktūrai atstatyti, drauge su Kanados, Ukrainos ir Švedijos kolegomis pasirašęs deklaraciją naujam fondui kurti.
Obligacijos – viena iš investavimo priemonių, tinkanti tiems, kurie vertina stabilumą, reguliarias pajamas ir nenori kasdien sekti rinkos svyravimų. Pastaraisiais metais įmonių obligacijų rinka išgyvena itin aktyvų laikotarpį, todėl šis instrumentas tampa vis dažnesniu pasirinkimu ne tik tarp patyrusių, bet ir tarp pradedančių investuotojų. „Artea“ banko specialistai paaiškina, į ką svarbu atkreipti dėmesį investuojant į obligacijas ir ar jos gali tapti alternatyva II pakopos pensijų fondams.
Gruodžio 4 d. Klaipėdoje įvyko metinė „Lighthouse Klasterio“ konferencija „NEXT HUMAN. Superintelektas. Technologijos. Ateities verslas“, kuri inovacijų slėnyje „Lighthouse Hub“ subūrė vizionierius, technologijų kūrėjus, mokslininkus ir nuomonės lyderius. Konferencijos fokusas – žmogus inovacijų centre. Pranešimų metu kalbėta apie tai, kaip mokslas ir inovacijos gali ne tik skatinti efektyvesnį verslą, bet ir prisidėti prie ilgesnio, sveikesnio bei kokybiškesnio žmogaus gyvenimo.
Priimtuoju Vyriausybės nutarimu nustatyta, kad šis „darbo laiko ribojimas netaikomas lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veiklai, jei šiose vietose neteikiama viešojo maitinimo paslauga“.
Taigi, visą parą nuo birželio 1 d. galės dirbti ne tik tos visuomeninio maitinimo įstaigos, kurios turi atvirąsias erdves, gamina maistą išsinešti arba vykdo užsakymus pristatyti maistą į namus, bet ir maitinimo paslaugų nesiūlantys lošimo namai.
Priimtuoju Vyriausybės nutarimu nustatyta, kad apsauginės kaukės nuo birželio 1 d. nėra būtinos asmenims, kai jie valgo ir geria viešojo maitinimo organizavimo vietose, ar sportuojantiems, bet ir „kai lankosi baseine ar pirtyje“. Tuo pačiu leidžiama ribotai atnaujinti tokio pobūdžio paslaugų įmonių veiklą.
Renginiai
Įteisintas praėjusią savaitę patvirtintasis renginių organizavimo sąlygų planas. Nuo birželio atvirose erdvėse ketinama leisti renginius iki 300 žiūrovų, uždarose erdvėse – iki 100, užtikrinant dviejų metrų atstumą tarp žiūrovų.
Jei epidemiologinė situacija neblogės, nuo birželio 15 d. dalyvių ir žiūrovų skaičius atvirose erdvėse galėtų didėti iki 500, nuo liepos 1 d. – iki 700, nuo liepos 16-osios – iki 900 dalyvių.
Uždarose erdvėse nuo birželio 16 d. būtų galimi renginiai su ne daugiau kaip 150 dalyvių, nuo liepos 1 d. – 200, nuo liepos 16 d. – 250, nuo rugpjūčio 1-osios – 300, nuo rugpjūčio 16 d.– 350 dalyvių.
Sportas ir susibūrimai
Panaikintas dabar galiojantis ribojimas viešose vietose burtis ne daugiau kaip penkiems asmenims, jeigu jie nėra šeimos nariai.
Taip pat nuo birželio pradžios leisti komandiniai žaidimai mėgėjams – krepšinis, futbolas – lauke, taip pat sporto renginiai su ribotu žiūrovų skaičiumi.
Vyriausybės priimtuoju nutarimu atskirai nustatyta, kad „iki birželio 10 d. degalų pardavimo vietose gali būti prekiaujama benzinu, kuriame yra mažiau nei 10% biodegalų, užtikrinant kokybės standarto reikalavimus“.
