Atsitiesti valstybė padės ir po karantino

Skaičiuojama, kad Vyriausybės pasiūlytų priemonių naudą pajus per 1,4 mln. šalies gyventojų. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, svarbu, kad šią giliausią duobę išgyventų kuo daugiau įmonių ir kuo mažiau išaugtų bedarbių skaičius.

Pagalbos po karantino priemonių pakete prioritetas skiriamas būtent darbo vietų išsaugojimui. „Visos taikomos priemonės yra sumodeliuotos taip, kad žmonės išlaikytų savo darbo vietas, išsaugotų tam tikrą pajamų lygį, o verslas kurtų naujas darbo vietas. Remiame naujų darbo vietų kūrimą savarankiškai dirbantiems asmenims keičiant veiklos pobūdį, taip pat darbdavius, kurie pasiryžę įdarbinti bedarbius“, – pabrėžė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Subsidijos darbo užmokesčiui – dar 6 mėnesius

Viceministrės E. Radišauskienės teigimu, taikomos priemonės yra veiksmingos, pastebima, kad priėmimų ir atleidimų iš darbo situacija pamažu stabilizavosi.

„Švelnėjant karantinui ir darbuotojams sugrįžtant į darbus, valstybės parama darbdaviams ir darbuotojams nedingsta, subsidijas darbo užmokesčiui bus galima gauti dar 6 mėnesius“, – sakė E. Radišauskienė.

Subsidijas darbuotojų darbo užmokesčiams mokėti gali gauti darbdaviai už darbuotojus, grįžtančius iš prastovų, dirbančius nuo COVID-19 nukentėjusiose įmonėse ar įdarbinamus siunčiant Užimtumo tarnybai.

Subsidijų dydžiai pirmą-antrą mėnesį gali siekti 100 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, antrą-trečią – 50 proc., trečią-ketvirtą – 30 proc., bet ne daugiau kaip 607 eurai bruto.

Viršutinė subsidijų riba gali būti didesnė įmonėms, kurios bus įtrauktos į socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą. Šioms įmonėms viršutinė subsidijos riba gali siekti iki 1214 eurų bruto, tačiau pirmą-antrą mėnesį subsidijos dydis būtų 70 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc. Tiesa, pirmus du mėnesius galima rinktis 100 proc. subsidiją su607 eurų maksimalia riba.

Tuo atveju, jei įmonė neskubės priimti darbuotojų ilgam laikui ir bus linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija bus mokama tik keturis mėnesius ir ne didesnė kaip 303,5 eurai bruto.

Vertina teigiamai

Valstybės paramą teigiamai vertina ir darbdaviai. „Pandemija ir karantinas stipriai paveikė verslą – veiklą vykdyti nustojo mūsų užsakovai. Kauno viešbutis „Park Inn“ neturi svečių, veikti pradės tik rudenį, todėl keli mūsų darbuotojai liko be darbo. Į prastovas išėjo apie 30 proc. darbuotojų, dar keli – į dalines prastovas. Priėmėme sprendimą neatleisti nė vieno žmogaus ir įsitikinome, kad valstybė išties padeda“, – sakė uždarosios akcinės bendrovės „Everesta“ direktorius Marijus Stankevičius.

Ši įmonė teikia patalpų valymo ir lauko teritorijų tvarkymo paslaugas. „Mūsų darbuotojai uždirba mažiau nei vidutinį atlyginimą ir neturi „atsarginės pagalvės“. O kai neturi nieko susitaupęs, išgyventi mėnesį ar du be atlyginimo yra sudėtinga. Keblioje situacijoje atsidūrė ir įmonė. Kai negamini savo produkto, o teiki paslaugas, esi priklausomas nuo paslaugos gavėjo finansinės būklės“, – sakė bendrovės vadovas.

Efektyviausia – tiesioginė parama

Pagalba po karantino bus prieinama ir savarankiškai dirbantiems asmenims – šiuo metu mokama 257 eurų dydžio išmoka už mėnesį šiems dirbantiesiems priklausys dar du mėnesius pasibaigus karantinui. Dėl šios išmokos kreiptis gali visi savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per metus iki karantino pradžios savo veiklą vykdė bent 3 mėnesius. Išmoka mokama ir tiems savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie turi darbo sutartis, jeigu jų uždarbis neviršija 607 eurų „ant popieriaus“.

„Akivaizdu, kad efektyviausia parama yra ta, kuri suteikiama tiesiogiai. Kai savarankiškai dirbantiems asmenims suteikiama išmoka – suma yra maža, 257 eurai, bet ji tiesiogiai pasiekia gyventojus“, – pasirinktą išmokų mokėjimo metodą teigiamai vertino N. Mačiulis.

Tie, kurie vykdo savarankiškas veiklas ir mato, kad jų nebereikės artimiausiu metu, gali keisti savo veiklos pobūdį. Vieną kartą keičiant veiklos rūšį, asmuo galės gauti vienkartinę beveik 7 tūkst. eurų subsidiją darbo vietai įsteigti. Tačiau tą darbo vietą jis privalės išlaikyti ne trumpiau kaip 12 mėnesių“, – pažymėjo E. Radišauskienė.

[infogram id="ff92ecc7-e5f2-4e21-884f-e5c70644060b" prefix="V2q" format="interactive" title="TR:LVP"]